- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- A-1863-662/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00999-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (buvęs valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas) (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, E. Š., S. P.) dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Klaipėdos filialas, atsakovas) 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (4.4.2.)-KLS-503 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo komisija) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-144 (toliau – Skundžiamas sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis vietoje „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis“ įrašyti žodžius „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412“.
2. Pareiškėja nurodė, kad P. L. 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi P. B. pardavė 28/100 dalis (nuo 129,20 kv. m) gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas), ir minėtoje sutartyje nurodė naudojimosi daiktu tvarką – P. B. suteikta Ginčo pastato du kambariai, kurie plane žymimi indeksais I-1 (13,82 kv. m) ir I-2 (11,41 kv. m) bei veranda, žymima indeksu I-14 (11,17 kv. m). P. L. 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartimi R. P. perleido 32/100 Ginčo pastato dalis (pirmame aukšte su rūsiu, nustatyta naudojimosi tvarka). Pareiškėja teigė, kad 1986 m. birželio 14 d. namo dalių perskaičiavimo sutartimi dar kartą nustatyta, kad R. P. nuosavybės teise atitenka 32/100 dalys ginčo pastato, tačiau naudojimosi patalpomis tvarka nenustatyta. Pareiškėja paaiškino, jog P. L. neturint statybą leidžiančių dokumentų pastatė P. B. priestatą (dujinę virtuvę, žymimą indeksu 3a1m) (toliau – ir Ginčo priestatas), tačiau nauja naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta ir minėtas priestatas neįregistruotas. Pareiškėja nurodė, kad P. B. turto įgijėjas buvo V. P., o Ginčo priestatas 1997 m. spalio 18 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu atiteko L. L., kurios naudai visos savo palikimo dalies atsisakė mirusiojo vaikai, todėl minėtas priestatas atitinkamai turėtų atitekti L. L. įpėdiniams. Pareiškėja ir jos sutuoktinis V. L. 32/100 dalis Ginčo pastato pirko iš pardavėjų R. P. ir R. P., o 40/100 dalių – iš pardavėjos L. L.. Pareiškėja teigė, kad atsakovas klaidingai 2010 m. sausio 6 d., 2010 m. vasario 26 d., 2010 m. kovo 30 d. raštais priestatą (dujinę virtuvę, žymimą indeksu 3a1m) pervadino veranda, žymima indeksu 3a1m, ir nurodė, kad priestatas buvo įteisintas P. B. pagal 1966 m. lapkričio 28 d. Palangos miesto vyriausiojo architekto suderintą projektą, o priestatuose 1a1m ir 2a1m esančios patalpos priklauso šias patalpas įgijusiems Ginčo pastato bendrasavininkams. Pareiškėja nurodė, kad šiais raštais minėtą projektą pateikti buvo atsisakyta, kadangi dėl jo kreipėsi ne savininkas, be to, nurodė, kad dokumento, kuriuo būtų nustatyta naudojimosi tvarka su V. P. nėra. Pareiškėja nurodė, kad dėl teritorinio registratoriaus klaidingai teikiamos informacijos ir dokumentų neišdavimo, ji iki šiol negali tinkamai naudotis, valdyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančia namų valdos dalimi. Klaipėdos filialas 2017 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo turto registre padarė įrašą, jog nustatyta 28/100 ginčo pastato naudojimosi tvarka pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėja nurodė, kad 1986 m. birželio 14 d. pastato dalių perskaičiavimo sutartyje negalėjo būti įrašyta juridinio fakto, kad naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad 28/100 Ginčo pastato dalys buvo įregistruotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise E. Š. ir E. Š., 27/100 – S. P. ir 45/100 dalys – V. L.. Ginčo pastatui įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka: nuo 2011 m. gegužės 3 d. pagal 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį atitinka 32/100 dalis); nuo 2017 m. kovo 24 d. pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį; nuo 2017 m. birželio 5 d. pagal 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo 2011 m. gegužės 3 d. juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – buvo įregistruotas V. L. 2011 m. gegužės 2 d. prašymu pagal 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį. Atsakovas informavo, kad į V. L. prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, dėl naudojimosi tvarkos įregistravimo, Klaipėdos filialas yra atsakęs 2010 m. sausio 6 d. (į 2009 m. gruodžio 29 d. prašymą), 2010 vasario 6 d. (į 2010 m. vasario 25 d. ir 2010 m. vasario 8 d. prašymus), 2010 m. kovo 30 d. (į 2010 m. kovo 24 d. prašymą) raštais, 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu (į 2011 m. gegužės 3 d. prašymą, Ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu paliktas galioti), 2017 m. kovo 3 d. raštu (į 2017 m. vasario 28 d. prašymą) bei Skundžiamu raštu. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos filialas buvo informavęs pareiškėją, jog teisinė pastatų registracija 1986 metais buvo atliekama vadovaujantis tuo metu galiojusia Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir Lietuvos TSR) Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2. Klaipėdos filialas pažymėjo, jog į klausimus, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruota 1986 m. birželio 14 d. notaro sutartis, gyvenamojo namo priestatai, statinių išdėstymo plane žymimi 1a1m ir 3a1m, pareiškėjai buvo atsakyta 2010 m. kovo 30 d. rašte ir kad neturėjo duomenų, jog priestatas 3a1m yra pastatytas savavališkai. Klaipėdos filialas pareiškėjai nurodė, kad tik Instrukcijai įsigaliojus pradėtas įrašyti registracijos užrašas pastatų savininkų teises nustatančiuose dokumentuose, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose, o iki to laiko ant savininkų teises nustatančių dokumentų, jokie įrašai apie pastatų įregistravimą nebuvo daromi. Atsakovas paaiškino, kad Ginčų nagrinėjimo komisija Skundžiamu sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. skundą dėl 2017 m. gegužės 10 d. rašto ir prašymą „Įvertinti teritorinio registratoriaus veiksmus ir įpareigoti nekilnojamojo turto registre ištaisyti ir patikslinti duomenis, kadangi įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti“, paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Atsakovas nurodė, jog Ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, todėl tenkinti pareiškėjos prašymo nebuvo pagrindo, be to, išduoti 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties dokumento kopiją dėl P. B. nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja prašė kito asmens nuosavybės teisių įgijimo dokumento.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašyme prašomą pateikti informaciją ir pateiktą atsakovo atsakymą (paaiškinimus), konstatavo, kad atsakovas Skundžiamu raštu pateikė pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašomą informaciją ir išaiškinimus, taip pat pasisakė dėl kitų pareiškėjos minėtame prašyme nurodytų aplinkybių. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas Skundžiamu raštu būtų pažeidęs įstatymus ar kitus teisės aktus, viršijęs kompetenciją, ar kad šis raštas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Be to, teismas akcentavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neprašė įpareigoti atsakovą įvykdyti ar tinkamai įvykdyti 2017 m. gegužės 5 d. prašyme nurodytus reikalavimus, todėl vien savarankiško reikalavimo tenkinimas dėl Skundžiamo rašto panaikinimo pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, o panaikinus Skundžiamą raštą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Teismas pažymėjo, jog išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia konkrečiam asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, taigi, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundą dėl Skundžiamo rašto panaikinimo atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašė Nekilnojamojo turto registre patikslinti duomenis ir išduoti įgijimo dokumentų kopijas. Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo prašymu neprašė nei patikslinti duomenų, nei išduoti įgijimo dokumentų kopija, o prašė tik pateikti institucijos turimą informaciją (t. y. nurodyti teisinius pagrindus, išaiškinti kodėl neužregistruota sutartis) bei pateikė savo nuomonę tam tikru klausimu (dėl savavališkos statybos). Teismas nesutiko ir su Ginčų nagrinėjimo komisijos Skundžiamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad Skundžiamu raštu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuojant tuo, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, kadangi teismas konstatavo, jog atsakovas Skundžiamu raštu pateikė pareiškėjos prašomą informaciją ir išaiškinimus, taip pat pasisakė dėl kitų pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad Klaipėdos filialas anksčiau, t. y. 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (4.4.23.)AK-66 „Dėl dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo“, kuris buvo nurodytas pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymo pavadinime, atsisakė išduoti tam tikras dokumentų kopijas, tačiau šiame sprendime apie duomenų tikslinimą taip pat neužsimenama. Teismas nustatė, kad Klaipėdos filialo 2017 m. kovo 3 d. raštas nebuvo apskųstas nei Ginčų nagrinėjimo komisijai nei teismui. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje Skundžiamą sprendimą nagrinėja tik tuo aspektu, kuriuo Ginčų nagrinėjimo komisija kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tikrino Skundžiamo rašto teisėtumą. Pareiškėja, paduodama skundą teismui, nurodė, kad Skundžiamas raštas sukelia jai teisines pasekmes. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta palikti galioti Skundžiamą raštą ir teismas su tokiu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu iš esmės sutiko, todėl konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nebuvo teisinio pagrindo šio sprendimo naikinti.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. birželio 6 d. skundu Ginčų nagrinėjimo komisijai neginčijo Skundžiamo rašto, tačiau Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja šiuo skundu pareiškė reikalavimą ne tik panaikinti 2017 m. gegužės 10 d. raštą, bet ir „įvertinti teritorinio registratoriaus veiksmus ir įpareigoti Nekilnojamojo turto registre ištaisyti ir patikslinti duomenis, kadangi įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti“. Teismo vertinimu, nėra aišku, kokius dar konkrečius teritorinio registratoriaus veiksmus pareiškėja prašė Ginčų nagrinėjimo komisijos įvertinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja be Skundžiamo rašto teismui daugiau jokių Klaipėdos filialo veiksmų neskundė ir tik prašė Klaipėdos filialą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis vietoje „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis“ įrašyti žodžius „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412“. Taigi, teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėja neginčijo Klaipėdos filialo sprendimų, kuriais atsisakyta patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis, be to, byloje apskritai nebuvo pateikta duomenų, kad Klaipėdos filialui buvo teikiamas prašymas atlikti būtent tokius veiksmus ir kad Klaipėdos filialas dėl tokio prašymo priėmė sprendimą, todėl teismas padarė išvadą, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti Klaipėdos filialą atlikti tokius veiksmus nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
11. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų registro Nr. 50/124507 duomenimis ginčo pastatui įregistruotas juridinis faktas – nuo 2011 m. gegužės 3 d. nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (įregistravimo juridinis pagrindas – 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 412 ir šio juridinio fakto aprašyme nurodyta, kad naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims (pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis), bei byloje pateiktos 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 412 ir 1986 m. birželio 14 d. dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 1446 patvirtino, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismas įvertinęs minėtas sutartis, sutiko su Ginčų nagrinėjimo komisijos Skundžiamame sprendime nurodyta pozicija, kad pareiškėjos prašymo patikslinti ar ištaisyti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, t. y. vietoje (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis) įrašyti žodžius (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, kas atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412) tenkinti nebuvo teisinio pagrindo.
III.
12. Pareiškėja V. L. apeliaciniame skunde prašo pripažinti negaliojančiais Skundžiamą raštą ir Skundžiamą sprendimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjos nuomone, VĮ Registro centras, viršydamas savo įgaliojimus, teikė nepagrįstus teisės aktais paaiškinimus dėl P. B. nuosavybės teisės į Ginčo priestatą ir sukūrė fiktyvų nuosavybės teisės įgijimo įvaizdį. Minėtas priestatas ir jame esančios patalpos Nekilnojamo turto registre faktiškai neįregistruoti. Ginčo priestatą pagal P. B. vardu išduotą brėžinį, pastatė tuometinis savininkas P. L. ir 1986 m. birželio 14 d. sudarė pastato dalių perskaičiavimo sutartį Nr.1446, kurioje Ginčo pastato dalys nepakito nuo 1966 m. rugsėjo 29 d. (t. y. nuo pirkimo-pardavimo sutarties), kadangi P. B. buvo parduota ne 1/4 Ginčo pastato dalis, o 28/100 dalys nuo 129,20 kv. m. Ginčo priestatas ir jame esančios patalpos užfiksuotos tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Pareiškėja nurodo, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nėra dokumentas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio prasme patvirtinantis daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą.
12.2. Pareiškėja mano, kad VĮ Registrų centras teritorinio registratoriaus parengtų raštų visiškai nevertino, kadangi Klaipėdos filialo parengti raštai (2010 m. kovo 30 d. raštas Nr.(4.6.2.)S-516 ir Skundžiamas raštas) vienas kitam prieštaringi, neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Klaipėdos filialo 2010 m. kovo 30 d. rašte Nr.(4.6.2.)S-516 nurodyta, kad inventorizacijos biuro specialistai, registruodami naujas pastato dalis pagal sutartis, sudarytas tarp bendraturčių, neprivalėjo reikalauti papildomų dokumentų dėl pastato patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, tačiau šiame rašte nenurodytas nei vienas teisės aktas, pagrindžiantis teisėtos / neteisėtos Ginčo priestato statybos teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčijamame rašte teigiama, kad duomenų ir dokumentų, kad Ginčo priestatas yra pastatytas savavališkai nėra. Pareiškėja teigia, kad Klaipėdos filialas pagal 1986 m. balandžio 14 d. sutartį Nr. 1446 (t. y. namo dalių perskaičiavimo sutartį) nepateikė duomenų, jog minėta sutartis buvo įregistruota vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, todėl Klaipėdos inventorizacijos biuro antspaudas ir įrašas, kad šis dokumentas užregistruotas Klaipėdos inventorizacijos biure 1986 m. birželio 17 d. rejestro knygoje Nr. 551 yra fiktyvus ir ši sutartis negali būti įrašyta Nekilnojamo turto registre. Pareiškėjos nuomone, pagal minėtą sutartį Ginčo pastato dalys nepadidėjo ir naudojimosi daiktu tvarka nepasikeitė. Tai įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 16 d. išrašas su istorija.
12.3. Pareiškėja nurodo, kad naudojimosi tvarka Ginčo pastato 32/100 dalims buvo nustatyta 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. 412. Kita naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, kadangi Ginčo priestatas pastatytas savavališkai niekada nebuvo įteisintas nei P. L., nei P. B., nei kitiems bendrasavininkams. Pareiškėjos nuomone tai, kad Ginčo priestatas pastatytas savavališkai, patvirtina Klaipėdos filialo 2010 m. kovo 30 d. raštas Nr. (4.6.2.)S-516 ir 2017 m. kovo 3 d. raštas Nr. (4.4.23.)AK-66. Šiais raštais Klaipėdos filialas pareiškėjai pateikė informaciją, kad Ginčo priestatui jokių statybos dokumentų nereikėjo, dėl ko pateikti dokumentų negali, nes neturi. Taigi, pareiškėjos teigimu, į jos prašymus Klaipėdos filialas nepateikė teisingos informacijos, taip pat viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją informuodamas, kad Ginčo priestatas ir joje esančios patalpos įteisintos P. B., todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, Nekilnojamo turto registro įstatymą.
12.4. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Klaipėdos filialo 2017 m. kovo 3 d. raštas N. (4.4.23)AK-66 ir Skundžiamas raštas nebuvo pateikti nei teismui, nei Ginčų nagrinėjimo komisijai, kadangi minėti raštai buvo pateikti. Pareiškėjos nuomone, Nekilnojamo turto registro duomenų ištaisymas nepažeis nekilnojamojo daikto turėtojų teisių ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
12.5. Pareiškėja pažymi, kad Klaipėdos filialo atstovė teismui nepateikė dokumentų, įrodančių P. B. nuosavybės teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nors 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo įpareigota. Pirmosios instancijos teismas dėl 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties nevykdymo visiškai nepasisakė. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas nesivadovavo ABTĮ 81 straipsniu, t. y. visapusiškai ir objektyviai netyrė įrodymų nustatant visas bylai svarbias ir reikšmingas aplinkybes.
13. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos filialas savo motyvus šioje byloje yra išsamiai išdėstęs pateiktame 2017 m. spalio 6 d. atsiliepime ir juos palaiko. Papildomai pažymi, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal 1998 m. birželio 30 d. Susitarimą Nr. 2143 Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuo 1998 m. gruodžio 12 d., pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad įstatymų nustatyta tvarka ginčijo šios registracijos teisėtumą, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat tokių duomenų neturi, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė kad „nepagrįstai ir neteisėtai 1998-06-30 susitarimu Nr. 2143 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žemės sklypu naudojimosi tvarka“ neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos filialo priimto Skundžiamo rašto ir Ginčų nagrinėjimo komisijos priimto Skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Klaipėdos filialą patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis vietoje „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis“ įrašyti žodžius „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412“.
16. Klaipėdos filialas Skundžiamu raštu pareiškėją informavo, kad teisinė pastatų registracija 1986 m. buvo atliekama vadovaujantis tuo metu galiojusia Instrukcija, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2. Pažymėjo, kad į pareiškėjos klausimus, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruota 1986 m. birželio 14 d. notaro sutartis Nr. 1446, Ginčo priestatai, statinių išdėstymo plane žymimi 1a1m ir 3a1m, buvo atsakyta 2010 m. kovo 30 d. rašte Nr. (4.6.2.)S-516. Nurodė, kad duomenų ir dokumentų, kad Ginčo priestatas yra pastatytas savavališkai, neturi. Paaiškino, kad registracijos užrašas pastatų savininkų teises nustatančiuose dokumentuose, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose (prašyme įvardinta kaip žyma apie sutarties įregistravimą), pradėtas įrašyti tik įsigaliojus Instrukcijai, o iki to laiko ant savininkų teises nustatančių dokumentų, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose, jokie įrašai apie jų įregistravimą nebuvo daromi. Ginčų nagrinėjimo komisija Skundžiamu sprendimu paliko Skundžiamą raštą galioti.
17. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, jog tai, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia konkrečiam asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėja, paduodama skundą teismui, nurodė, kad Skundžiamas raštas sukelia jai teisines pasekmes. Skundžiamu Komisijos sprendimu buvo nuspręsta palikti galioti Skundžiamą raštą ir teismas su tokiu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu iš esmės sutiko, todėl konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nebuvo teisinio pagrindo šio sprendimo naikinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėja neginčijo Klaipėdos filialo sprendimų, kuriais atsisakyta patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis, be to, byloje apskritai nebuvo pateikta duomenų, kad buvo teikiami atsakovui prašymai atlikti būtent tokius veiksmus, todėl teismas padarė išvadą, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti Klaipėdos filialą atlikti tokius veiksmus nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
18. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos skundas atmestas, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė įrodymų, nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų spręsti pareiškėjos keliamus klausimus, nesiejo pareiškėjos nurodytų faktų su teisės normomis.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.
20. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, <...>.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas 2017 m. gegužės 10 d. raštu pateikė pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašomą informaciją ir išaiškinimus, taip pat pasisakė dėl kitų pareiškėjos šiame prašyme nurodytų aplinkybių, taip pat, kad šis raštas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, atsakovas kompetencijos neviršijo, todėl ginčijamas raštas pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo rašto turinį, su šia teismo išvada sutinka ir šiuo aspektu papildomai nebepasisako.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).
24. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėja Klaipėdos filialo prašė pateikti informaciją ir išaiškinimus, tačiau nekėlė klausimo dėl duomenų tikslinimo. Tuo tarpu skunde Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. gegužės 10 d. rašto jau prašo įpareigoti Filialą Nekilnojamojo turto registre ištaisyti ir patikslinti duomenis bei išduoti 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3597 (3598,3599) kopiją.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-144, konstatuoja, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkinti atsisakyta pagrįstai. Taip pat Komisija teisingai pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo išduoti 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3597 (3598,3599) dokumento kopiją dėl P. B. nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kadangi pareiškėja prašo kito asmens nuosavybės teisių įgijimo dokumento (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 42 straipsnio 5 dalis) kopijos.
26. Atmetus šiuos pareiškėjos reikalavimus nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį V. L. skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
27. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. cspr1-144 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.