Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atstovei Ilonai Jurevičienei,

2018-02-28 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, E. Š., E. Š., S. P. dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėja V. L. prašo panaikinti Filialo 2017 m. gegužės 10 d. raštą, kuriuo išnagrinėjęs pareiškėjos V. L. 2017 m. gegužės 5 d. prašymą Filialas pateikė pareiškėjai atsakymą. Teigia, kad Filialas informavo pareiškėją, jog teisinė pastatų registracija 1986 metais buvo atliekama vadovaujantis tuo metu galiojusia Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir Lietuvos TSR) Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2. Nurodo, kad Filialas pažymėjo, jog į klausimus, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruota 1986 m. birželio 14 d. notaro sutartis, gyvenamojo namo priestatai, statinių išdėstymo plane žymimi 1a¹m ir 3a¹m, buvo atsakyta 2010 m. kovo 30 d. rašte ir kad neturi duomenų, jog priestatas 3a¹m yra pastatytas savavališkai. Taip pat teigia, jog Filialas nurodė, kad registracijos užrašas pastatų savininkų teises nustatančiuose dokumentuose, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose (savo prašyme pareiškėja įvardijo žyma apie sutarties įregistravimą) pradėtas įrašyti tik įsigaliojus minėtai instrukcijai, o iki to laiko ant savininkų teises nustatančių dokumentų, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose, jokie įrašai apie jų įregistravimą nebuvo daromi.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Komisijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjos skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. gegužės 10 d. rašto Nr. (4.4.2.)-KLS-503 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 62, 151), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. cspr1-144 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (I t., b. l. 6-7, 63-64) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Filialą patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis vietoje „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis“ įrašyti žodžius „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412“.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 52-54, 103-114), adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamas namas (unikalus Nr. 2596-0007­6016) įregistruotas dalimis: 28/100 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso E. Š. ir E. Š. (įregistravimo pagrindas: 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1487); 27/100 dalys – S. P. (įregistravimo pagrindas: 2016 m. kovo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 838); 45/100 dalys – V. L. (įregistravimo pagrindas: 2007 m. kovo 17 d. pirkimo- pardavimo sutartis Nr. JD-773, 2007 m. kovo 17 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. JD-774, 2015 m. birželio 30 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1810, 2016 m. kovo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 838). Ginčo pastatui įregistruoti juridiniai faktai – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka: nuo 2011 m. gegužės 3 d. pagal 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį Nr. 412 (aprašymas: naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims (pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis)); nuo 2017 m. kovo 24 d. pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3597; nuo 2017 m. birželio 5 d. pagal 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1487.

Dėl 2017 m. gegužės 10 d. rašto

Kaip minėta, pareiškėja prašo panaikinti Filialo 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (4.4.2.)-KLS-503 „Dėl informacijos pateikimo“. Matyti, kad 2017 m. gegužės 10 d. raštu atsakyta į pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymą, reg. Nr. 2424, „Dėl Jūsų 2017-03-03 rašto Nr. (4.4.23.)AK-66 (dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo)“ (I t., b. l. 152-153) (toliau – ir 2017 m. gegužės 5 d. prašymas).

Pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašė: 1) nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu 1986 m. birželio 17 d. užregistruota 1986 m. birželio 14 d. notaro sutartis Nr. 1446, kuria padidintas gyvenamo namo plotas; 2) nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu veranda, žymima indeksu 1a¹m, pertvarkyta į patalpas, neturint atitinkamo leidimo, projekto ir kt.; 3) išaiškinti, kodėl 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3S97 (taisyta 3S98) sutartis neužregistruota Techniniame inventorizaciniame biure. Pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. prašyme taip pat išdėstė savo nuomonę, kad priestatas, žymimas indeksu 3a¹m (dujinė virtuvė) yra savavališka statyba ir toks statinys negalėjo būti įregistruotas nekilnojamo turto registre. Taigi, pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašė pateikti institucijos turimą informaciją (t. y. nurodyti teisinius pagrindus, išaiškinti kodėl neužregistruota sutartis) bei pateikė savo nuomonę tam tikru klausimu (dėl savavališkos statybos).

Filialas 2017 m. gegužės 10 d. raštu informavo, kad teisinė pastatų registracija 1986 m. buvo atliekama vadovaujantis tuo metu galiojusia Teisinio pastatų registravimo Lietuvos Tarybų TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2. Pažymėjo, kad į pareiškėjos klausimus, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruota 1986 m. birželio 14 d. notaro sutartis Nr. 1446, gyvenamojo namo priestatai, statinių išdėstymo plane žymimi 1a¹m ir 3a¹m, buvo atsakyta 2010 m. kovo 30 d. rašte Nr. (4.6.2.)S-516. Nurodė, kad duomenų ir dokumentų, kad priestatas 3a¹m yra pastatytas savavališkai, neturi. Paaiškino, kad registracijos užrašas pastatų savininkų teises nustatančiuose dokumentuose, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose (prašyme įvardinta kaip žyma apie sutarties įregistravimą) pradėtas įrašyti tik įsigaliojus Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijai, patvirtintai Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, o iki to laiko ant savininkų teises nustatančių dokumentų, kurie buvo paliekami tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro bylose, jokie įrašai apie jų įregistravimą nebuvo daromi.

Taip pat, pažymėtina, jog Filialo 2010 m. kovo 30 d. rašte Nr. (4.6.2.)S-516 „Dėl duomenų nekilnojamojo turto registre apie gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 59-60, 145-146), į kurį pateikta nuoroda skundžiamame 2017 m. gegužės 10 d. rašte ir kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2010 m. kovo 24 d. prašymą, be kita ko, nurodyta, kad P. B. gyvenamojo namo dalį (tuo metu ¼) 1966 m. rugsėjo 29 d. pirko iš P. L. (pirkimo sutartis 1966 m. rugsėjo 29 d., notaro reg. Nr. 3597). Paaiškinta, kad minėta sutartimi yra nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka: P. B. nuolatiniam naudojimuisi suteikiama gyvenamojo namo du kambariai, kurie plane žymimi 1-1 (13,82 kv. m) ir 1-2 (11,41 kv. m) bei veranda 1-14 (11,17 kv. m). Nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai P. L. ir P. B. padidino pastatą – pagal Palangos miesto vyriausiojo architekto 1970 m. spalio 20 d. suderintą projektą P. L. mansardoje įsirengė 11, 65 kv. m, P. B. pagal Palangos miesto vyriausiojo architekto 1966 m. lapkričio 28 d. suderintą projektą pasistatė 8,68 kv. m priestatą (plane žymimas 3a¹m) bei eksplikavus buvusius priestatą (plane žymimas 2a¹m) ir verandą (plane žymimas 1a¹m), tuometiniai gyvenamojo namo bendraturčiai R. P., P. L. ir P. B. perskaičiavo gyvenamojo namo dalis ir 1986 m. birželio 14 d. tai patvirtino sutartimi, notaro reg. Nr. 1446. Paaiškinta, kad šia sutartimi nustatyta, jog P. L. asmeninėn nuosavybėn atitenka 40/100 dalių, P. R. asmeninėn nuosavybėn atitenka 32/100 dalys, B. P. asmeninėn nuosavybėn atitenka 28/100 dalys gyvenamojo namo. Nurodyta, kad pagal 1986 m. galiojusią Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukciją, patvirtintą Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, bendraturčiams savo sąskaita, laikantis nustatytų taisyklių, padidinus namo naudingąjį plotą, notariškai patvirtinto susitarimo, kuriuo yra pakeičiamos dalys, pakako, norint įregistruoti tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure naujas dalis. Paaiškinta, kad vadovaujantis minėta instrukcija tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro specialistai, registruodami naujas pastatų dalis pagal sutartis, sudarytas tarp bendraturčių, neprivalėjo reikalauti papildomų dokumentų dėl pastato patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti. Pažymėta, kad gyvenamąjį namą inventorizuojant pirmą kartą, 1960 m. birželio 9 d., tiek priestatas 1a¹m, tiek 2a¹m, jau buvo, tačiau pagal pastatų inventorizavimo taisykles, galiojusias 1960 m., šaltos verandos ir priestatai nebuvo eksplikuojami. Pareiškėja šį Filialo raštą pati pateikė kartu su skundu, todėl nekyla abejonių, jog ji šį raštą yra gavusi ir su jo turiniu susipažinusi.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas 2 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį bei dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik: 1) jo savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams. Taigi, Filialas 2017 m. gegužės 10 d. raštu teisėtai ir pagrįstai neteikė pareiškėjai dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti gyvenamojo namo priestatai, statinių išdėstymo plane žymimi 1a¹m ir 3a¹m bei 1986 m. birželio 14 d. notaro sutartis Nr. 1446.

Teismas, konstatuoja, jog atsakovas 2017 m. gegužės 10 d. raštu pateikė pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašomą informaciją ir išaiškinimus, taip pat pasisakė dėl kitų pareiškėjos šiame prašyme nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Filialas 2017 m. gegužės 10 d. raštu būtų pažeidęs įstatymus ar kitus teisės aktus, viršijęs kompetenciją ar kad šis raštas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Be to, Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, kad pareiškėja neprašo įpareigoti atsakovą įvykdyti ar tinkamai įvykdyti 2017 m. gegužės 5 d. prašyme nurodytus reikalavimus, todėl vien savarankiško reikalavimo tenkinimas dėl 2017 m. gegužės 10 d. rašto panaikinimo pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Panaikinus šį skundžiamą raštą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1038-624/2017). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia konkrečiam asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, paprastai nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą arba administracinę bylą nutraukti. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl 2017 m. gegužės 10 d. rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2017 m. birželio 19 d. sprendimo

Kaip minėta, pareiškėja taip pat prašo panaikinti Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-144 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“. Šiame sprendime nurodoma, kad juo išnagrinėtas pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. skundas dėl Filialo 2017 m. gegužės 10 d. rašto.

Išanalizavęs pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymo turinį (I t., b. l. 132-133), teismas nesutinka su Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašė Nekilnojamojo turto registre patikslinti duomenis ir išduoti įgijimo dokumentų kopijas. Akivaizdu, kad pareiškėja šiuo prašymu neprašė nei patikslinti duomenų, nei išduoti įgijimo dokumentų kopija ir, kaip minėta, prašė tik pateikti institucijos turimą informaciją (t. y. nurodyti teisinius pagrindus, išaiškinti kodėl neužregistruota sutartis) bei pateikė savo nuomonę tam tikru klausimu (dėl savavališkos statybos). Taip pat teismas, išanalizavęs Filialo 2017 m. gegužės 10 d. rašto turinį, nesutinka su Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad Filialas 2017 m. gegužės 10 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kaip konstatuota anksčiau, atsakovas 2017 m. gegužės 10 d. raštu pateikė pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymu prašomą informaciją ir išaiškinimus, taip pat pasisakė dėl kitų pareiškėjos šiame prašyme nurodytų aplinkybių.

Matyti, kad Filialas anksčiau, t. y. 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (4.4.23.)AK-66 „Dėl dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo“ (I ., b. l. 24, 61, 149), kuris nurodomas pareiškėjos 2017 m. gegužės 5 d. prašymo pavadinime, atsisakė išduoti tam tikras dokumentų kopijas, tačiau šiame sprendime apie duomenų tikslinimą taip pat neužsimenama. Bylos duomenimis šis Filialo raštas nebuvo apskųstas nei Komisijai nei teismui, jo teisėtumas bei pagrįstumas šioje byloje nenagrinėjamas. Šioje byloje neskundžiamas joks Filialo sprendimas dėl duomenų tikslinimo. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą nagrinėja tik tuo aspektu, kuriuo Komisija kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tikrino Filialo 2017 m. gegužės 10 d. rašto teisėtumą. Pareiškėja, paduodam skundą, nurodė, kad būtent Filialo 2017 m. gegužės 10 d. raštas sukelia jai teisines pasekmes. Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimu nuspręsta palikti galioti Filialo 2017 m. gegužės 10 d. raštą. Teismas su tokiu Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimu iš esmės sutinka, todėl konstatuoja, kad, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nėra teisinio pagrindo šio sprendimo naikinti ir pareiškėjos skundas dėl 2017 m. birželio 19 d. sprendimo panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Byloje nepateiktas pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. skundas Komisijai dėl Filialo 2017 m. gegužės 10 d. rašto, tačiau Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėja šiuo skundu pareiškė reikalavimą ne tik panaikinti 2017 m. gegužės 10 d. raštą, bet ir „įvertinti teritorinio registratoriaus veiksmus ir įpareigoti Nekilnojamojo turto registre ištaisyti ir patikslinti duomenis, kadangi įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti“. Nėra aišku, kokius dar konkrečius teritorinio registratoriaus veiksmus pareiškėja prašė Komisijos įvertinti. Pažymėtina, kad pareiškėja be 2017 m. gegužės 10 d. rašto teismui daugiau jokių Filialo veiksmų neskundžia ir tik prašo Filialą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis vietoje „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis“ įrašyti žodžius „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412“.

Kaip minėta, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kaip nurodyta, šioje byloje pareiškėja neginčija Filialo sprendimų, kuriais atsisakyta patikslinti ar pakeisti Nekilnojamo turto registre įrašytus duomenis vietoje „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis“ įrašant žodžius „naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr.412“. Be to, byloje apskritai nepateikta duomenų, kad Filialui buvo teikiamas prašymas atlikti būtent tokius veiksmus ir kad Filialas būtent dėl tokio prašymo priėmė sprendimą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Filialo ir kyla ginčas dėl šių veiksmų, todėl darytina išvada, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti Filialą atlikti tokius veiksmus nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kita vertus, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pagal šias Registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Kaip minėta, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ginčo pastatui įregistruotas juridinis faktas – nuo 2011 m. gegužės 3 d. nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (įregistravimo juridinis pagrindas – 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 412 ir šio juridinio fakto aprašyme nurodyta, kad naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims (pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Byloje pateiktos 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 412 (I t., b. l. 11-12, 67-68, 119-120 ) ir 1986 m. birželio 14 d. dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 1446 (I t., b. l. 15-16, 69-70, 121-122) patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Matyti, kad P. L. ir R. P. 1986 m. vasario 15 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 412, pagal kurią R. P. dovanojo 3/10 dalis ginčo pastato ir kuria nustatė naudojimosi tvarką: nuolatiniam naudojimuisi R. P. suteikiama patalpos pirmame aukšte, t. t. tambūras žymimas 1-1 (2,22 kv. m), koridorius – 1-2 (9,29 kv. m), vonia – 1-3 (2,32 kv. m), tualetas – 3a (2,20 kv. m), kambarys – 1-4 (9,61 kv. m), spinta – 4a (0,40 kv. m), virtuvė – 1-5 (6,61 kv. m), kambarys – 1-6 (18,27 kv. m), sandėliukas – 1-18 (1,89 kv. m) ir visas rūsys po virtuve – 0-1 (13,03 kv. m). Iš 1986 m. birželio 14 d. dalių perskaičiavimo sutarties Nr. 1446 matyti, kad tuometiniai bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai P. L. ir P. B. padidino pastatą, t. y. P. L. pagal Palangos miesto vyriausiojo architekto 1970 m. spalio 20 d. suderintą projektą (I t., b. l. 21,87, 117) mansardoje įsirengė 11,65 kv. m naudingo ploto, P. B. pagal Palangos miesto vyriausiojo architekto 1966 m. lapkričio 28 d. (I t., b. l. 22, 84, 118) suderintą projektą pasistatė 8,68 kv. m priestatą, be to, buvo eksplikuoti jau anksčiau buvę priestatas ir veranda. Gyvenamojo namo bendraturčiai R. P., P. L. ir P. B. perskaičiavo gyvenamojo namo dalis ir 1986 m. birželio 14 d. tai patvirtino sutartimi, notaro reg. Nr. 1446, kuria nustatė, kad P. L. asmeninėn nuosavybėn atitenka 40/100 dalių, R. P. asmeninėn nuosavybėn atitenka 32/100 dalys, P. B. asmeninėn nuosavybėn 28/100 dalys gyvenamojo namo. Filialas 2010 m. kovo 30 d. rašte nurodė, 32/100 ginčo pastato dalims nauja naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta, vadinasi liko galioti ankstesnėse sutartyse numatyta naudojimosi tvarka. Tokių duomenų nėra pateikta teismui ir dabar.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendime nurodyta pozicija, kad pareiškėjos prašymo patikslinti ar ištaisyti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, t. y. vietoje (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 1446 atitinka 32/100 dalis) įrašyti žodžius (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, kas atitinka 32/100 dalis, įregistravimo pagrindas 1986 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 412) tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl Filialo įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos V. L. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, E. Š., E. Š., S. P. dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.