Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui P. K. dėl užmokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, byloje gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė (nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui P. K. Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovo skola nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. tiektą šilumos energiją yra 630,68 Eur, už praleistą atsiskaitymo terminą priskaičiuota 14,26 Eur delspinigių. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su šilumos vartotoju neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. Ieškovės teigimu, atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, už patiektą šilumos energiją tinkamai nemokėjo. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.383 straipsnis). CK 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ir laikoma neterminuota jei sutartyje nenumatyta kitaip. Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nors atsakovas ginčija skolą, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės sumokėti skolą. Šiuo atveju atsakovas privalo savo įstatyminę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis privalėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šį įsiskolinimą būtų sumokėjęs. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę, todėl atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 630,68 Eur užmokestį už šilumos energiją ir karštą vandenį. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 37¹ punkte įtvirtinta, kad, nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija). Nagrinėjamu atveju už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ieškovė paskaičiavo atsakovui 14,26 Eur dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo piniginės prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 14,26 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 644,94 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, turėjo 2,13 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane. Bendra ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 23,13 Eur. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (21 Eur + 2,13 = 23,13 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 23,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 13,28 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Byla išspręsta ne atsakovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 630,68 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 68 ct) užmokestį už šilumos energiją, karštą vandenį, 14,26 Eur (keturiolika eurų ir 26 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 644,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,13 Eur (dvidešimt tris eurus ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.