Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjams Giedriui Račkauskui, Helenai Žemaitel (nukentėjusiajam).

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 104 straipsnį, laisvės atėmimu 9 metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 8 mėnesių 20 dienų;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 20 parų areštas;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 38 MGL t. y. 1 900 EUR bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 2 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nutarta išieškoti automobilio vertę su PVM, t. y. 1550 EUR;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 28 d. nusikalstama veika), paskiriant jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 30 d. nusikalstama veika), paskiriant 20 parų arešto bausmę; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 2 d. nusikalstama veika), ir paskiriant 30 parų arešto bausmę, pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį (2021 m. gegužės 3 d. nusikalstama veika), paskiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, t. y. 1 mėnesį laisvės atėmimo, 15 parų arešto ir 15 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 30 dienų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 7 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 38 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 25 dienoms ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, su įpareigojimais - gydytis priklausomybės ligas; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, bei konfiskuoti automobilio „Opel Zafira“ vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. 2021 m. balandžio 2 d. apie 09.10 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) turgelyje, (duomenys neskelbtini) paviljone, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo E. S. sudrausmintas dėl netinkamo elgesio, stebint pašaliniams asmenims, sudavė E. S. vieną kartą kumščiu į veidą ties akimi ir vieną kartą galva trenkė į E. S. veido sritį, padarydamas šiam poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas

ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Specialisto išvadoje Nr. G 775/2021(01) nurodyta, kad E. S. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. S. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. apie 9.10 val. dirbant gavo iškvietimą atvykti iš (duomenys neskelbtini) turgelį, (duomenys neskelbtini), kur prekybos paviljone konfliktuoja vyras A. J., kuriam yra paskirta kardomoji priemonė-nesiartinti. Atvykus į turgelio (duomenys neskelbtini) paviljoną, pasitiko R. U., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. J. buvo atėjęs pas ją į darbą, kur sukėlė konfliktą, reikalaudamas buto rakto, norėjo iš jos atimti mob. ryšio telefoną bei ją įžeidinėjo. Paviljone buvo dar vienas vyras E. S., kuris paaiškino, kad eidamas pro (duomenys neskelbtini)-ą paviljoną, pastebėjo pro langą, kad viduje vyras užsipuolė moterį. Jis nutarė ją apginti. Užėjęs į vidų paklausė, ar moteriai reikalinga pagalba. Moteris atsakė teigiamai. Žodžiu bandė sudrausminti konfliktuojantį vyrą, šis pradėjo elgtis agresyviai E. S. atžvilgiu ir jį užsipuolė. Vyras jam trenkė kumščiu į veido sritį, nukrito regos akiniai, bet nesudužo. E. S. vyrą suėmė už rankų, kad nurimtų, vyras galva jam trenkė į veidą, pataikęs į burną. Bendraujant su E. S., matė kraujosruvą virš dešinio antakio ir buvo patinusi lūpa. R. U. pati skambino bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. U. parodė, kad A. J. yra jos sugyventinis, jam paskirta kardomoji priemonė-nesiartinti prie jos. 2021 m. balandžio 2 d. jis dirbo savo darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) turgelyje, (duomenys neskelbtini) paviljone nuo 8 val. ryto. Iš ryto, apie 9 val. į paviljoną atėjo A., kuris paprašė raktų nuo jos buto. Pasakė, kad nori išsimiegoti, kadangi ji dirba. Ji A. pasakė, kad jis išeitų, nes jam negalima prie jos artintis, tada jis ją apkabino, prašė duoti jam raktus. Tuo metu pro šalį ėjo pašalinis asmuo ir užėjęs paklausė, ar jai reikalinga pagalba. Ji vyrui atsakė, kad pagalba reikalinga. Pašalinis vyras paklausė, kas nutiko, o A. pasakė, kad tai šeimos problema ir paprašė vyro nesikišti. Vyras liepė šeimos problemas spręsti namuose. Matė susistumdymą, o į kitus klausimus atsakyti nepageidauja (t. 1, b. l. 51).

Šiame nuosprendyje nurodyti bylos duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie atitinka įstatymo keliamiems duomenų leistinumo ir sąsajumo reikalavimams, todėl teismas juos laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Būtent šių įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), vertinimo metu teismas neabejotinai konstatuoja, kad kaltinamasis A. J.

padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Ir štai kodėl.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais, taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Aptariamo straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų ir motyvų.

Jau išsamiai ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis pradėjo konfliktą viešoje vietoje su savo sugyventine, kurią užstojo nukentėjusysis. Minėta, kad kaltinamasis A. J. teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino visiškai ir parodė, kad atėjo pas savo sugyventinę paprašyti namų raktų. Buvo išgėręs. Tai buvo (duomenys neskelbtini) kioske. Jie susiginčijo. Atėjo vyrukas, paklausė, ar reikia pagalbos. R. U. pasakė, kad reikia – išvesti. <...> Prisiminė, kad susimušė su tuo vyru. Pripažino, kad sudavė nurodytus smūgius, galėjo taip būti. Tokie kaltinamojo A. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina bei detalizuoja ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. O būtent. Nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminiame tyrime patvirtino konflikto kilimo priežastys ir jo pasekmes. Iš nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad nukentėjusiojo, kuris užstojusio liudytoją, elgesys kaltinamajam nepatiko ir šis ėmėsi nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinių veiksmų - sudavė E. S. vieną kartą kumščiu į veidą ties akimi ir vieną kartą galva trenkė į E. S. veido sritį. Specialisto išvada nustatyta, kad E. S. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. S. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 35).

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) turgelyje, (duomenys neskelbtini) paviljone, (duomenys neskelbtini), apie 9.10 val., kur paprastai tokiose vietose, tokiu metu yra nemažas žmonių srautas, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taigi pagal aptartus padarinius kaltinamasis A. J. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka aptariamos nusikalstamos veikos požymius.

Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis A. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. J. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumai yra nurodyti kaltinamajame akte, minėti prokurorės baigiamojoje kalboje, taigi kaltinamajam A. J. žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (pvz. kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Todėl laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014). Nors baudžiamojoje byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, nes kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau paties A. J. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę – A. J. darbingo amžiaus (t. 1, b. l. 75), nevedęs, vedė bendrą ūkį su kitu asmeniu, turi vaikų (t. 1, b. l. 79), SODROS duomenimis nedirba (t. 1, b. l. 82, 84), teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (t. 1, b. l. 86-95), administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 96-109). Priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 1, b. l. 113), yra duomenų apie psichiatrinį gydymą (t. 1, b. l. 112). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo ( netikslinga) (t. 1, b. l. 121).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. J. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms yra įsisenėjusios, tokio elgesio kaltinamasis keisti nelinkęs. Iš teistumo matyti, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas be kita ko ir už smurtinius nusikaltimus. Teistumai neišnykę, o kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas – tyčinius nusikaltimus, kurie išsamiai nurodyti šio nuosprendžio įžanginėje dalyje. Dėl to teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nededa jokių pastangų savo elgesio pakeitimui. Paminėtina ir tai, kad kaltinamajam be laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos ir arešto bausmės, t. y. trumpalaikis laisvės atėmimas. Bet ir tokios bausmės savo tikslų nepasiekė. Kaltinamasis ir toliau daro nusikaltimus. Kitų, dar švelnesnių už areštą bausmių kaltinamasis taip pat nevykdo, o sprendžiant iš jo turtinės padėties nėra teisinio pagrindo konkrečiu atveju skirti kaltinamajam piniginę bausmės rūšį – baudą. Taigi, dauguma paminėtų aplinkybių kaltinamąjį A. J. apibūdina labiau neigiamai nei teigiamai. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo priešingas teisei elgesys neatsitiktinis.

Vertinama ir tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė 2021 m. balandžio 2 d. apie 09.10 val., t. y. po to, kai buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021, už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2021 m. balandžio 2 d., tą pačią dieną ir po jos, t. y. 2021 m. gegužės 3 d. (LITEKO). Paminėtina, kad aptariamu nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021 kaltinamasis nuteistas ne už bet kokią nusikalstamą veiką, o už tai, kad 2021 m. balandžio 2 d. apie 19 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu būdamas neblaivus vieną kartą spyrė savo sugyventinei R. U. į kairės kojos šlaunį ir ranka vieną kartą sudavė į veido sritį, dėl ko R. U. patyrė fizinį skausmą, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Gi minėta, kad būtent dėl kaltinamojo elgesio R. U. atžvilgiu tos pačios dienos, t. y. 2021 m. balandžio 2 d. apie 09.10 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) turgelyje, (duomenys neskelbtini) paviljone, (duomenys neskelbtini), pastaroji buvo priversta kreiptis pagalbos į pašalinį asmenį, kaip minėta, nukentėjusįjį šioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kuris užstojęs R. U. patyrė smurtinius, šiame nuosprendyje jau ne kartą minėtus kaltinamojo veiksmus.

Dėl aptarto konstatuotina, kad kaltinamasis ne tik padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nusikaltimą, kai viešojoje vietoje tyčia sužalojo nukentėjusįjį šioje byloje, dėl minėto konflikto turgelyje, tačiau po to, vakare atėjęs pas nukentėjusiąją išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1937-1128/2021, namo, šiai keršydamas, prieš ją ir vėl atliko aptariamu nuosprendžiu nustatytus tyčinius smurtinius veiksmus.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų pasiekimas galimas konkrečiu atveju tik izoliavus kaltinamąjį A. J. nuo visuomenės, t. y. už šiuo nuosprendžiu konstatuotą kaltinamojo padarytą tyčinę nusikalstamą veiką - nusikaltimą paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

Sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio, atsižvelgtina į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias ir ne kartą šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiama ir į vienos lengvinančios aplinkybės buvimą, nors jos pripažinimas buvo pakankamai abejotinas. Vertinama ir tai, kad kaltinamojo veikoje yra ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vertinant tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3, paskiriant galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64¹ straipsnis).

Minėta, kad iki šio nuosprendžio priėmimo, kaltinamasis buvo padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, kurių padarymas konstatuotas minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021, kuriuo buvo subendrintos bausmės ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 38 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, į kurią įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 25 dienoms bei 38 MGL (1 900 EUR) dydžio bauda. Minėta ir tai, kad aptariamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikaltimus, padarytus iki 2021 m. balandžio 2 d., tą pačią 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. gegužės 3 d., o paskirtos minėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (BK 75 straipsnis). Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 30 d. (LITEKO). Šiai dienai nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Dėl jau nustatyto šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė 2021 m. balandžio 2 d. apie 09.10 val., o už kelis po to padarytus nusikaltimus jau nubaustas aptartu nuosprendžiu. Todėl konkrečiu atveju teismas subendrina bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021 paskirtomis subendrintomis bausmėmis, prie paskutiniojo 7 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys), paskiriant galutinę visiškai sudedant subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 38 MGL (1 900 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų)) dydžio baudą.

Pažymėtina ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis rodė nors ir neženklias, visgi pastangas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021, atidėjus bausmės vykdymą, paskirtus įpareigojimus, o būtent vieną jų – gydytis priklausomybės ligas. Duomenų, kad kaltinamasis nevykdytų kitų minėtu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, nenustatyta. Todėl konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo prieštarauti minėto įsiteisėjusio nuosprendžio nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išvadoms dėl kaltinamojo, kad ir neženklios, tačiau vis dar esamos galimybės pakeisti savo nuostatas ir elgesį. Todėl ir konkrečiu atveju kaltinamajam gali būti taikomas BK 75 straipsnio reglamentuojamas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nustatant didesnį atidėjimo terminą, nei buvo paskirta aptartu nuosprendžiu. Teismo vertinimu, dėl jau aptarto, kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas maksimaliai galimam 3 (trijų) metų terminui, paskiriant jam tokias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;

2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) gydytis priklausomybės ligas;

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 47) dėl 60 eurų turtinės žalos ir 150 eurų moralinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. už odontologo paslaugos sumokėjo 40 eurų (t. 1, b. l. 43). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti akiniai (t. 1, b. l. 44-46).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. J. sudavė E. S. vieną kartą kumščiu į veidą ties akimi ir vieną kartą galva trenkė E. S. į veido sritį, padarydamas šiam poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys dėl 60 eurų turtinės žalos ir 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. J. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021 paskirtomis subendrintomis bausmėmis (BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys), paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 38 MGL (1 900 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų)) dydžio baudą.

Paskirtos terminuotos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant A. J. tokias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;

2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) gydytis priklausomybės ligas;

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S. 60 EUR turtinei žalai ir 150 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.