- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1-1937-1128/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09505-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. J. 2021-03-28 apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.43 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.
A. J. 2021-03-30 apie 08.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas neblaivus griebė savo sugyventinę R. U. už kaklo bei pargriovė ant lovos, po ko uždėjęs pagalvę jai ant veido bandė dusinti, taip sukėlė R. U. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. J. 2021-04-02 apie 19 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu būdamas neblaivus vieną kartą spyrė savo sugyventinei R. U. į kairės kojos šlaunį ir ranka vieną kartą sudavė į veido sritį, dėl ko R. U. patyrė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. J. 2021-05-03 apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje (2021-03-28 įvykis)
Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose ir kartu su R. U. išgėrė. Ji užmigo, bet ji buvo paslėpusi mašinos raktus, tačiau jis surado ir nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių, koks degalinės adresas, nepasakys. Paskui grįžtant atgal jį sustabdė pareigūnai ir jis viską pripažino jiems, jie paėmė jo mašiną. Tai buvo vakare, 2021 m., o mėnesio neprisimena. Tada jau buvo tamsu, valandos nepasakys, tai buvo lyg vasarą, neprisimena. Galėjo būti ir kovo mėnuo. Su R. U. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, o kiek išgėrė, nepasakys, bet nedaug išgėrė. Nebuvo toks jau ir girtas, bet nereikėjo imti raktų ir važiuoti, reikėjo pėsčiam eiti, bet norėjo greičiau nuvažiuoti. Automobilis priklauso R. U. Teisės vairuoti automobilius neturi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2021-04-06 kaip liudytoja apklausta R. U. parodė, kad su sugyventiniu A. J. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio gyvena kartu vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jai – jį paveldėjo iš savo močiutės J. O. S. Automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2020 m. vasaros metu, tikslios datos neprisimena, už savo sutaupytus pinigus. Jos sugyventinis prie automobilio įsigijimo neprisidėjo, minėtą automobilį vairuodavo ji, nes sugyventinis neturi vairuotojo pažymėjimo. Už automobilio degalus, jo taisymą bei automobilio draudimą mokėjo ji savo pinigais, sugyventinis jokiais pinigais nepadėjo. Minėtas automobilis jai reikalingas darbo reikalais, kadangi su juo dažnai darbo reikalais važiuoja iš namų į bazę, esančia (duomenys neskelbtini), ir pakraudama prekes į savo automobilį, vyksta į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini) turgelyje. 2021-03-28 vakare, būdama kartu namie su sugyventiniu A. J., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų „Dyzelį“, kiek tiksliai suvartojo alaus butelių, nežino. R. U. išgėrė porą stiklinių alaus ir apie 20.00-21.00 val. nuėjo miegoti, kadangi po darbų buvo pavargus. Raktai nuo automobilio buvo palikti juodame rankinuke, kuris buvo padėtas kambaryje ant staliuko, netoli jos lovos. A. J. raktų nuo automobilio nedavė, jam jų imti neleido, kadangi žinojo, kad jis vairuoti minėto automobilio negali. 2021-03-28 apie 23.50 val. į duris pastukseno kaimynas S. G., ir atidarius duris pasakė, jog matė sugyventinį, kuris su jos automobiliu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai matė pravažiuodamas pro šalį. Moteris pasimetė, pasiėmė savo rankinuką, kuris jau buvo padėtas kitoje vietoje, virtuvėje, todėl suprato, kad A. J. savavališkai pasiėmė iš rankinuko raktelius nuo automobilio ir neblaiviame stovyje nuvažiavo. Kadangi automobilis jai reikalingas darbo reikalais, todėl prašo minėtą automobilį - Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jai grąžinti (2 t., b. l. 45-46).
2021-03-29 kaip liudytojas apklaustas I. N. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Antrosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-03-28 apie 23:35 val. tarnybos metu patruliavo tarnybiniu automobiliu VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiąja patrule G. L. S. (duomenys neskelbtini). Jie pastebėjo (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą, nes keistai manevravo. Pareigūnai nusprendė automobilį sustabdyti ir vairuotoją patikrinti. Jie privažiavo prie automobilio galo, įjungė specialųjį šviesos signalą – mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlius ir minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Porininkė nuėjo prie vairuotojo, o liudytojas paėmė alkoholio matuoklį ir nuėjo prie vairuotojo. Vairuotojas sėdėjo už vairo, daugiau automobilyje žmonių nebuvo, jis buvo vienas. I. N. davė alkoholio matuoklį porininkei. Kadangi vairuotojas kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl porininkė pasiūlė vairuotojui pasitikrinti girtumą ir paklausė jo, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 3 valandas. Porininkė davė vairuotojui papūsti į alkoholio matuoklį. Vairuotojui pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas. Antru pūtimu, po 15 minučių buvo nustatytas 4,00 promilių girtumas. Paklausus vairuotojo, ar turi vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir 23.40 val. sulaikytas. Jis davė savo asmens tapatybės kortelę. Buvo nustatyta, kad vairuotojas yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Porininkė patikrino duomenų bazėje vairuotojo A. J. duomenis ir nustatė, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilis buvo priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybės filmuotos su Body kamera 1735. Minėtas vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 39-40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio I. N. 2021-03-29 tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės. Prie tarnybinio pranešimo pridėta: du alkoholio tikrinimo kvitai, alkoholio matuoklio metrologijos patikros sertifikato kopija, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, nuotraukos (1 t., b. l. 19-29).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. J. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas iki patikrinimo. 2021-03-28, 23.54 val. A. J. buvo nustatytas 2,43 prom. neblaivumas, o 2021-03-29, 00.14 val. nustatytas 4,00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 23).
Alkotesterio kvito duomenimis, A. J. 2021-03-28, 23.54 val. buvo nustatytas 2,43 prom. neblaivumas, o sekančios dienos, 00.14 val. nustatytas 4,00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 21, 22).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. U. (1 t., b. l. 30).
VšĮ “Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Zafira 2.0 TDI, 2002 m., kaina yra 1520 Eur (su PVM) (2 t., b. l. 103).
2021-03-29 daiktų laikinai saugoti protokole užfiksuota, kad iš A. J. paimtas nugertas alaus butelis „Disel“, 1 l. talpos ( 1 t., b. l. 53).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-03-30 įvykis)
Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad kai jį pagavo su mašina, jis atėjo namo, R. U. buvo šiek tiek išgėrusi. Jis buvo tada blaivesnis, nes jį pareigūnai paleido kitą dieną, po apklausos. Kai jis atėjo namo, R. U. pradėjo ant jo rėkti, kad jis važinėja su jos mašina, prasidėjo pyktis. Jai pasakė nerėkti, ji rėkė, todėl jai su ranka uždėjo burną ir pasakė nerėkti. Taip jie ir susipyko. Jeigu nebūtų supykę, tada nieko ir nebūtų buvę. Uždėjo savo kairę ranką R. U. ant burnos, ji kvėpuoti galėjo, nes jis kelių pirštų neturi. Pasakė jai nerėkti, paguldė ją ant lovos ir viskas, nieko daugiau nevyko. Užspaustą burną laikė gal porą minučių. Ji varė iš namų. Ji buvo išsigandusi, kai uždėjo ranką, bet ji nešaukė. Kaip ji reagavo, neprisimena. Kaip toliau buvo, neprisimena, prisimena, kad atsirado policijoje. Tą dieną, 2021-03-30, išgėrė „bambalį“ alaus. Kai atėjo namo, tada išgėrė „bambalį“. Išgėrė bambalį ir tada pradėjo pyktis. Neblaivus žmogus daug ką gali pasakyti, R. U. buvo išgėrusi, gal todėl ir pasakė taip. Fizinį skausmą negalėjo sukelti R. U.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole R. U. nurodė, kad 2021-03-30, apie 8.20 val. sugyventinis A. J. jos namuose su pagalve ją smaugė, ko pasekoje juto fizinį skausmą. (1 t., b. l. 86).
2021-03-30 nukentėjusioji R. U. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2021-03-30, apie 8.20 val. kilo konfliktas su sugyventiniu A. J., su kuriuo gyvena kartu apie 2 metus, dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį ir buvo sulaikytas policijos. Po žodinio konflikto, A. J. buvo pasakyta susirinkti savo daiktus ir išeiti iš namų, tačiau jis tapo agresyvus. Moteris išsigandusi išėjo į koridorių, tikėdamasi iš kaimynų sulaukti pagalbos, tačiau ten nieko nebuvo. Tuo metu A. J. ją stvėrė už kaklo ir atitempė prie lovos, sakydamas „aš tave, kekše, prieš išeinant paturėsiu“. Kadangi to padaryti jam nesigavo, su pagalve pradėjo nukentėjusiąją smaugti, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 86).
2021-04-01 kaip nukentėjusioji papildomai apklausta R. U. parodė, kad su A. J. gyvena kartu beveik trejus metus jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, mažamečių vaikų neturi. Butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. A. J. prie buto išlaikymo prisideda epizodiškai, nes didesnę laiko dalį jis nedirba, tuomet moteris išlaiko jį ir butą. Nori pasakyti, kad konfliktas prasidėjo dar sekmadienį t. y. 2021-03-28, kai A. J. jai priklausančiu automobiliu Opel Zafira važiavo neblaivus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilis buvo konfiskuotas, o A. J. grįžo namo sekančią dieną t. y. 2021-03-29, apie 16.00.val. Jam grįžus, kilo žodinis konfliktas dėl automobilio, jo elgesio, bei atsakomybės suvokimo apskritai. R. U. jam davė dvi dienas išsikraustyti, nes su tokiu žmogumi gyventi nenori. Visą tą parą nuo 2021-03-29 iki paties įvykio 2021-03-30, A. J. būdamas namuose vartojo alkoholį - degtinę. Svarbu pažymėti, kad A. J., būdamas neblaivus, tampa agresyvus bei sunkiai prognozuojamas. 2021-03-30 ryte apie 06.00 val., R. U. atėjo į virtuvę, kur pamatė ant stalo stovintį tuščią degtinės butelį. Tuo metu virtuvėje buvęs A. J. pradėjo prie jos kabinėtis, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais – „kūrva“, „sūka“, „dalbajobka“ ir pan. Ji, suprasdama, kad jis neblaivus ir ginčytis su juo neverta, į konfliktą nesivėlė ir ruošėsi į darbą. A. J. visą tą laiką prie jos kabinėjosi. Apie 08.00 val., neiškentusi jo priekabių ir matydama, kad jis tik agresyvėja, nukentėjusioji atidarė langą ir bandė kviesti kaimynus, tačiau tai pamatęs A. J. ją nustūmė nuo lango ant lovos. Tuomet moteris išbėgo į laiptinę, kur galvojo išsikviesti kaimynus, tačiau A. J. pribėgo jai iš nugaros, savo ranka apkabino ją už kaklo bei taip spausdamas prie savęs partempė į namus ir numetė ant lovos. Po to jis pasakė, „paskutinį kartą tave paturėsiu“ ir norėjo turėti su nukentėjusiąja lytinius santykius, tačiau moteris pasipriešino ir nesileido. Tuomet A. J. paėmė ant lovos buvusią pagalvę, uždėjo nukentėjusiajai ant veido ir abiem rankom užspaudė pagalvę. R. U. dėl to labai išsigando, jai pradėjo trūkti oro, jautė fizinį skausmą kakle, krūtinėje. Tuomet ji pradėjo muistytis ir sugebėjo ištrūkti. Po to kai ištrūko, pradėjo verkti, o A. J. prie jos daugiau nebelindo. Po to moteris telefonu parašė socialinei darbuotojai, kad A. J. norėjo ją pasmaugti ir paprašė, kad iškviestų policiją. Socialinė darbuotoja gavusi žinutę, iškvietė policiją. Apie tai, kad kvietė policiją A. J., nieko nesakė. Tuo metu A. J. apsirengė ir išėjo į lauką , o ji liko namie laukti policijos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai bei greitoji med. pagalba. Greitosios med. pagalbos darbuotojai jai suleido raminamųjų, o policijos pareigūnai surašė reikalingus dokumentus. Greitoji med. pagalba jos niekur nevežė, nes sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Ji liko namuose ir į darbą nėjo. Po to apie 16.00 val. namo grįžo A. J. ir bandė įeiti į namus, tačiau ji buvo užsirakinusi ir jo neįleido. Tuomet jis pradėjo agresyviai trankyti duris ir moteris iškvietė policiją, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nori pasakyti, kad nebenori gyventi su savo sugyventiniu, prašo paskirti kardomąją priemonę - gyvenimą skyrium. Susitaikyti su juo nesutinka ir tiesiog nori, kad jis išsikraustytų. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, tačiau tokia teise nepasinaudos – civilinio ieškinio nereikš. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips, nes ant jos kūno nėra likę jokių smurto žymių (1 t., b. l.94-95).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. U. parodė, kad ne viską taip jau ir prisimena kaip ten buvo. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji sužinojo, jog A. J. vairavo automobilį neblaivus, o tai jai pasakė kaimynė, nes matė įvykį. Tada buvo labai supykusi, susinervinusi, o kai jis grįžo namo, ji labai barėsi, buvo labai pikta ir įsiutusi. Jie stipriai apsižodžiavo, apsistumdė stipriai. Paskui jis ją parvertė ant lovos, o ji pradėjo rėkti, prašė paleisti. Tada jis jai uždengė burną ir dar norėjo su ja turėti santykių, bet nieko nebandė, nebandė nurengti, kažką padaryti. Ji pradėjo prašyti, kad ją paleistų, pradėjo rėkti pagalbos ir tada uždėjo pagalvę ant burnos, su kuria ranka, nepasakys. Paskui paleido ją, kai pradėjo prašyti jo, verkė, ir daugiau nieko jam nedarė. Tada buvo labai išsigandusi, verkė. Paskui jis turbūt išėjo. Tai buvo rytas, 2021-03-30. To konflikto metu kaltinamasis buvo neblaivus, nes ji mato, kada jis būna išgėręs, būna du A. J. – kai išgėręs ir kai blaivas. Grįžęs iš policijos, jai atrodo, jis gėrė, tiksliai nepasakys. Konfliktas kilo dėl automobilio, nes automobilis priklausė jai. Kodėl kaltinamasis ją pastūmė ir pargriovė, nežino. Nežino, kodėl ji rėkė, gal, kad išsigando. Kai uždėjo ranką jai ant burnos, išsigando, o kai pagalvę uždėjo, net nežino ką tada jautė. Nepamena kiek laiko buvo uždėjęs pagalvę. Fizinio skausmo nejautė, bet buvo labai išsigandusi. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nepatvirtino, kad jautė krūtinėje skausmą. Tada buvo neblaivi ir buvo labai išsigandusi. Policijoje buvo dieną, tačiau ji gėrė iš vakaro ir nebuvo dar visai atsigavusi. Kaip paaiškinti parodymus, nežino, gal tyrimo metu buvo išsigandusi, o dabar ne. Šiuo metu su kaltinamuoju gyvena kartu, susitaikė dėl tų įvykių. Susitaikymas dabar duotiems parodymams neturi įtakos. Pareigūnai pasiūlė kviesti greitąją, bet pasakė, kad nereikia į ligoninę ir jai suleido raminamųjų, nes ji labai drebėjo, buvo labai išsigandusi, juk buvo pagalvė uždėta ant veido. Ką tada jautė dabar negali pasakyti, tuo momentu buvo labai baisu. Pagalvės uždėjimas tai labai nemalonu nors ir keliasdešimt sekundžių užtruko, tai nebuvo ilgai. A. J. pirma ranką uždėjo jai ant veido, bet ranką nustūmė, tada pagalvę uždėjo, kad nerėktų, o ar ką jis sakė, nepamena. Iki tų įvykių su kaltinamuoju tik pykosi kai būdavo išgėręs, smurto nebuvo, nepamena dėl smurto. Įvykio dieną vartojo alkoholį, porą stiklinių alaus išgėrė, bet 5,4 laipsnio. Policiją ji iškvietė. Apie šį įvykį nepamena, kad kam pasakotų. Ji rašė soc. darbuotojai, kad ji iškviestų policiją. Rašė, kad kviestų policiją, reikalinga pagalba. Rašė, nes išsigando, kad gali atimti iš jos telefoną ir negalės išsikviesti pagalbos. Rašė, kad jis negirdėtų. Norėjo, kad atvykusi policija jį apramintų, kad jis išeitų. Soc. darbuotojai tiesiog parašė „I., iškviesk, nes reikalinga pagalba“ buvo trumpa žinutė. Ką tiksliai rašė nepamena, tik žino, kad prašė pagalbos. Su A. J. susistumdė, gal ji jį stūmė, nes norėjo, kad jis išeitų. Ji stūmė iš virtuvės, kad išeitų lauk, o jis stūmė atgal, bet įvykio eigos nepamena. Tokių konfliktų anksčiau su išstūmimu nepasitaikė.
Apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į butą, moteris buvo apsiverkusi, išsigandusi, prašė iškviesti GMP. Smurto požymių nesimatė. Atvykus GMP, apžiūrėjo R. U., tačiau rimtų sužalojimų nenustatė, todėl suleido raminamuosius. A. J. iš namų pasišalino (1 t., b. l.87, 90, 101-102).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, 2021-03-30, 8.35 val. gautas pranešimas, jog socialinė darbuotoja iš klientės R. U. gavo sms žinutę, kad ją namuose smaugia sugyventinis A. J. Pranešėja dirba iš namų, prašo policijos patikrinti (1 t., b. l. 79).
Alkotesterio kvito duomenimis, A. J. 2021-03-30, 16.45 val. nustatytas 2,76 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 103).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. M. 2021-03-30 tarnybiniame panešime nurodyta, kad šią dieną patruliuojant su vyr. patruliu T. T. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis daužo buto duris. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje, prie pranešėjos durų jokių asmenų nebuvo. Pasibeldus, duris atidarė R. U., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis kažkur prieš 5 min. daužė buto duris ir ryte prieš ją smurtavo. Atvykus policijai A. J. jau buvo pasišalinęs. Laiptinėje bendraujant su pranešėja, buvo pastebėtas minėtas vyras, kuris smurtavo prieš nukentėjusiąją. A. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 31).
2021-03-31 kaip įtariamasis apklaustas A. J. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, psichiatrijos ligoninėje gydytas buvo tik dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau priklausomybės ligų įstaigoje įrašytas nebuvo. Galvos traumų, turėjusių įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, neturėjo. Nori paaiškinti, kad gyvena kartu su sugyventine R. U. adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso sugyventinei. Kartu su sugyventine gyvena beveik trejus metus, veda bendrą ūkį. Jis šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau gauna pajamas uždarbiaudamas pas žmones ir prie buto išlaikymo prisideda atiduodamas visus savo pinigus sugyventinei. 2021-03-29 apie 20.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes neblaivus vairavo sugyventinei priklausantį automobilį Opel Zafira. Buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas ir išleistas buvo tik 2021-03-30 apie pietus t. y. galimai apie 14.00 val. Po to, kai buvo paleistas, grįžo namo minėtu adresu. Jam grįžus, susipyko su sugyventine dėl to, kad buvo laikinai konfiskuotas jai priklausantis automobilis. R. U. puolė jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei rėkti. Įtariamasis paprašė jos duoti 10 eurų, nes norėjo nusipirkti degtinės, buvo labai bloga. Ji davė pinigų, todėl jis nuėjo nusipirkti degtinės, po ko grįžo namo. Būnant namuose, abu vartojo nupirktą alkoholį. Visą tą laiką, R. U. priekaištavo dėl automobilio. Įtariamasis stengėsi į ją nekreipti dėmesio, pagamino valgyti, tačiau ji vis vien priekaištavo dėl to automobilio. Po to ji pasakė, kad pasikvies kitus vyrus ir jo akivaizdoje su jais pasimylės. Po šių jos žodžių įtariamasis nesusivaldė ir suėmęs ją už pečių parvertė ant lovos bei savo kaire ranka užspaudė burną. Taip padarė tik tam, kad ji nekalbėtų nesąmonių ir jo neįžeidinėtų. Sukelti fizinio skausmo R. U. nesiekė, bet supranta, kad būdamas neblaivus galimai gal ir galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Pranešime apie įtarimą nurodytos pagalvės nepanaudojo ir savo sugyventinės nedusino, galimai ji taip pasakė, nes pati buvo neblaivi ir tiksliai neatsiminė įvykio detalių. Dėl galimai padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir, esant galimybei, prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (1 t., b. l. 119).
2021-04-29 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūra. Juose matyti, kaip nukentėjusioji R. U. policijos pareigūnams pasakoja įvyko aplinkybes, nurodo, kad buvo smaugiama su pagalve įtariamojo A. J. Moteris buvo išsigandusi ir apsiverkusi. Ji nurodė, kad su A. J. kilo konfliktas (2 t., b. l. 19-20).
2021-05-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš BPC apžiūra. Nustatyta, kad socialinė darbuotoja pranešė policijai apie tai, kad R. U. galimai sumušė sugyventinis A. J. adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-04-02 įvykis)
Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklaustas A. J. parodė, kad laukė savo sugyventinės, kad susitaikytų. Ji atėjo namo ir jie su ja susistumdė, nieko tokio nebuvo. Kai susistumdė, R. U. nukrito ir jis netyčia nuplėšė jos striukės kišenę, bet paskui ją susiuvo. Paskui išėjo, su kaimynu kalbėjosi ir jį pagavo policija, buvo gal 21 val., gal 22 val. Tai buvo 2021 m., gal buvo 18 val., gal 19 val. Norėjo susitaikyti, bet nieko neišėjo, nes po to laiko, kovo 30 d., buvo susipykę. Susistumdymas vyko neilgai, keletą minučių. R. U. atidarė duris, jis prašė jos atleisti, bet ji pasakė, ne, pradėjo jį stumdyti, tada jis ją pastūmė į buto vidų, ji nukrito, tada jis suplėšė jai striukę. Viskas, ji jį išvarė ir jis išėjo. Jis stūmė su kaire ranka, o dešine ranka laikė duris. Pastūmė ją į petį, bet kurį, nepasakys. R. U. išsigando, nukrito. Nukritusi R. U. ant grindų kažką rėkė. Ar jai skaudėjo, nežino. Ji neilgai gulėjo, atsikėlė, o jis išėjo. Tada buvo išgėręs, dienos metu vienas gėrė degtinę. Išgėrė du buteliukus po 300 g. Buvo tada neblaivus. Dėl spyrimo ir sudavimo R. U. nežino. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė, kad nesiartinti prie R. U., tačiau jie susitaikė ir gyveno kartu. Tyrimo metu sakė kitaip, o dabar sako taip, kaip buvo, jis turi teisę pakeisti parodymus ir pasakyti taip, kaip buvo, tada nenorėjo sakyti. Veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Iki visų šių įvykių buvo, kad nevartojo alkoholio, buvo ir mėnesį ir daugiau, tačiau nebandė koduotis. Su nukentėjusiąja susitaikė. Buvo pas savo draugą L., o R. U. buvo tada išgėrusi, bet jis tuo metu su ja nebuvo. Jis jai skambino ir atsiprašinėjo. Būna kai ji išgeria, nekvėpuoja.
2021-04-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole R. U. nurodė, kad 2021-04-02, apie 19 val. (duomenys neskelbtini) jai grįžus iš darbo ir rakinant buto duris atėjo buvęs sugyventinis A. J., kuriam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie nukentėjusiosios. Jis čiupo R. U. rankomis už pečių ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais ėmė grasinti, kad „dabar tau jau niekas nepadės“. Jis įtempė R. U. į butą ir ėmė stumdyti, dėl ko moteris griuvo ant žemės, tada A. J. spyrė jai į kairės kojos šlaunį. Dėl šių veiksmų moteris juto fizinį skausmą. Vėliau A. J. sugriebė R. U. už striukės, pakėlė nuo žemės, trenkė į veido sritį su ranka ir numetė ant lovos (1 t., b. l. 150).
2021-04-02 nukentėjusioji R. U. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2021-04-02, apie 19 val. (duomenys neskelbtini) jai grįžus iš darbo ir rakinant buto duris atėjo buvęs sugyventinis A. J., kuriam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie nukentėjusiosios. Jis čiupo R. U. rankomis už pečių ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais ėmė grasinti, kad „dabar tau jau niekas nepadės“. Jis įtempė R. U. į butą ir ėmė stumdyti, dėl ko moteris griuvo ant žemės, tada A. J. spyrė jai į kairės kojos šlaunį. Dėl šių veiksmų moteris juto fizinį skausmą. Vėliau A. J. sugriebė R. U. už striukės, pakėlė nuo žemės, trenkė į veido sritį su ranka ir numetė ant lovos. Sugyventiniui numetus nukentėjusiąją ant lovos, ji ėmė su juo kalbėti gražiai, kad nebūtų mušama. Prašė įtariamojo, kad nueitų į parduotuvę nusipirkti cigarečių. A. J. šiek tiek nusiramino ir išėjo, o R. U. tuo metu iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo R. U. (1 t., b. l. 150).
2021-05-17 papildomai apklausta nukentėjusioji R. U. parodė, kad apie įvykį, kuris įvyko 2021-04-02 apie 19:00 val., atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį A. J. Po įvykio tyrimų dėl sumušimų nedarė, pas medikus nesikreipė. Atsisako reikšti civilinį ieškinį. Pretenzijų savo sugyventiniui A. J. neturi. Moteris jam viską atleidžia ir dabar jie gyvena vėl kartu, nes susitaikė. Pas juos būna, kad pykstasi, o vėliau vėl susitaiko (2 t., b. l. 1).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji R. U. parodė, kad ji grįžo namo po darbo apie 17.30 val., rakino buto duris ir A. J. iš nugaros ją pastūmė, bandė kažką kalbėti, taikytis, ji pradėjo rėkti, nes išsigando ir pamena, kad parkrito ant grindų, daugiau nepamena. Tai buvo praėjus po pirmo įvykio už kelių dienų, galėjo būti 2021-04-02. Kaltinamasis tada buvo neblaivus. Susiginčijo dėl tų įvykių, automobilio, policijos. Jis ją įstūmė į virtuvę ir ji parkrito. Ją stūmė su ranka, ar rankomis, nukrito ant šono. Nukritus jautė skausmą, daugiau nepamena. Kiek laiko gulėjo ant grindų, nežino. Paskui iškvietė policiją, atvažiavo ir davė pūsti, buvo blaivi. Prisimena, kad pareigūnai dar sėdėjo mašinoje ir juokėsi, tai tiek ir prisimena. Prisimena, kad apgaulės būdu prašė atnešti cigarečių. Kada spyrė nepasakys, nežino kada ranka trenkė į veidą. Kodėl parodymai skiriasi nežino. Pareigūnams ką nurodė juos kviesdama, nepamena. Kvietė policiją, nes A. J. buvo kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. Prisimena tik, kad pastūmė, pargriuvo, kad ant lovos atsidūrė, pamena, tačiau kaip spyrė, sudavė ranka, nepamena šito. Medicininė pagalba ar buvo atvažiavusi nepamena. Tuo metu buvo lyg ir blaivi, bet jai kalbame apie tą dieną. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Stresinėje situacijoje labai reaguoja į viską, savo veiksmų neapgalvoja tada. Stresinėje situacijoje pavartoja necenzūrinius žodžius. Kvietė policiją dėl kardomosios priemonės, o ar nurodė, kad kaltinamajam paskirta tokia priemonė, nepamena.
Apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Bute konflikto pėdsakų nesimato, aplinka pakankamai tvarkinga (1 t. , b. l. 150, t. 2, b. l. 4-6).
2021-04-03 kaip įtariamasis apklaustas A. J. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas dėl jų. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Jis šiuo metu gyvena pas savo seserį N., adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad š. m. kovo mėnesio pabaigoje smurtavo prieš savo sugyventinę ir teismas nusprendė skirti jam kardomąją priemonė – nesiartinti prie savo sugyventinės 50 metrų atstumu. Iki tol gyveno pas savo sugyventinę R. U., adresu (duomenys neskelbtini). Su R. U. kartui gyveno beveik 3 metus. 2021-04-02 dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Apie 21 val. 45 min. atėjo pas kaimyną S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). A. J. su S. pakalbėjo apie 15 min. ir nusprendė eiti pas savo švogerį R. į jo darbo vietą, kadangi su juo būtų važiavęs namo pas seserį N. Einant gatve, netoli (duomenys neskelbtini) prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Pareigūnai paaiškino, kad A. J. smurtavo prieš savo sugyventinę. Jis atsakė, kad prieš nieką nesmurtavo. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nori pasakyti, kad sužinojęs kuo yra įtariamas, nustebo, kadangi teismo nutartimi vadovaujasi ir nesiartina prie savo sugyventinės nurodytu atstumu, o ypač nesmurtauja. A. J. 2021-04-02 savo sugyventinės R. U. net nematė, todėl niekaip negalėjo panaudoti jos atžvilgiu fizinio smurto. Būnant pas S., kuris gyvena tame pačiame name, kaip ir R. U., jos nematė ir pas ją bute nebuvo. Taip pat nori pasakyti, kad minėtu adresu, kur gyvena sugyventinė, nesirodys bei neis pas kaimynus, kad nesukelti jai nepatogumų. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 38).
2021-04-29 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš įvykio vietos apžiūra. Jame matyti, kaip nukentėjusioji R. U. policijos pareigūnams pasakoja įvyko aplinkybes, nurodo, kad A. J. sumušė nukentėjusiąją prie jos buto durų, įtempė į butą ir kelis kartus trenkė. R. U. apžiūrėjo medikai, davė jai išgerti vaistų. Moteris buvo išsigandusi ir apsiverkusi (2 t., b. l. 19-20).
2021-05-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš BPC apžiūra. Nustatyta, kad R. U. kvietė policiją, nes A. J., kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie nukentėjusiosios, užsipuolė ją prie buto durų, vėl pradėjo mušti, prašė pagauti jį, nes jis tikrai ją pribaigs. (2 t., b. l. 16-17).
Alkotesterio kvito duomenimis, A. J. 2021-04-03, 00.14 val. nustatytas 2,60 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 22).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje (2021-05-03 įvykis)
Kaltinamasis A. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Tai tas pats buvo, R. U. užmigo, paėmė mašinos raktelius ir nuvažiavo pasivažinėti, sustabdė policija. Įvykis buvo 2021 m., mėnesio neprisimena, buvo rytas. Tą dieną buvo po gėrimo, bet tą dieną alkoholio nevartojo. Iš vakaro vartojo alų. Alaus daug išgėrė, bet su kuo gėrė, neprisimena. Išgėrė alaus „Dyzelis“, 6 stiprumo, kiek išgėrė, nepasakys. Kai ryte važinėjo, jautė, kad kažkas yra, išgėręs. Vairavo automobilį „Opel Zafira“, kuris priklauso R. U. Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Baudų nemokėjo dar, nes neturėjo darbo, dabar mokės, nes rado darbą. Niekada neturėjo teisių, bet buvo, kad išgėręs vairavo ir nesustabdė policija, tai buvo vieną kartą.
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. J. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 10-12 valandų iki patikrinimo. 2021-05-03, 10.20 val. A. J. buvo nustatytas 2,61 prom. neblaivumas, o tos pačios dienos 10.40 val. nustatytas 2,50 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 62)
Alkotesterio kvituose užfiksuoti analogiški rodmenys (2 t., b. l. 63-64).
2021-05-04 kaip įtariamasis apklaustas A. J. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, todėl vertėjas nereikalingas. Gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Yra anksčiau gydęsis dėl alkoholio vartojimo (duomenys neskelbtini), tačiau į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas. Apie įvykį, kuris buvo 2021- 05-03 gali papasakoti tiek, kad jo paprašė pavežti pažįstami asmenys, žino tik, kad vieną vadina M. kitą J., daugiau jų duomenų nežino. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini) ir ties (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai apie 10:00 val. Kelintą valandą išvažiavo, nepamena. A. J. važiavo su savo sugyventinės automobiliu „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai naktį ilgai vartojo alkoholinius gėrimus, ryte jau nieko nevartojo, tačiau kadangi ilgai vartojo naktį prieš tai, tai pilnai sutinka, kad policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, alkotesteris galėjo parodyti 2,50 prom. Taip pat A. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jam ši teisė atimta dėl to, kad ir anksčiau yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jie automobilyje buvo keturiese. Policijos pareigūnai patikrino jų dokumentus ir juos paleido, o A. J. pristatė į policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį papasakoti neturi ką. Dėl įvykio labai gailisi (2 t., b. l. 85).
2021-05-03 kaip liudytojas apklaustas O. S. parodė, kad 2021-05-03 dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu D. Š. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, identifikuojantis borto Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. patruliuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nusprendė minėtą automobilį sustabdyti. Porininkas privažiavo prie minėto OPEL ZAFIRA automobilio galo ir įjungė mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius. Automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini). D. Š. nuėjo prie vairuotojo, po to atėjo atgal į tarnybinį automobilį ir pasakė, kad vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo ir pasak vairuotojo, niekada neturėjo. Kitam ekipažui atvežus alkoholio matuoklį, buvo patikrintas vairuotojo neblaivumas. Pirmą kartą vairuotojui 10.20 val., buvo nustatytas 2,61 prom. neblaivumas, o antrą kartą 10.40 val. buvo nustatytas 2,50 prom. neblaivumas. Vairuotojas sakė, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. Vairuotojas pasakė savo asmeninius duomenis, todėl nustatyta, kad tai – A. J. Kadangi A. J. automobilį vairavo neblaivus ir padarė teisės pažeidimą, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas 10 val. 20 min. Vairuotojo automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo filmuotas tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ir BODY 1902. Kartu su vairuotoju važiavo 4 vyrai. Kai buvo nustatytas vairuotojo girtumas, keleiviai išlipo iš automobilio ir nuėjo į autobusų stotelę. Pareigūnai keleivių duomenų neužsirašė, todėl nurodyti negali. Automobilio salone alkoholio nebuvo (2 t., b. l. 70).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio O. S. 2021-05-03 tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės (2 t., b. l. 54).
2021-05-17 kaip liudytoja apklausta R. U. parodė, kad dėl automobilio Opel Zafira valst.nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai, gali paaiškinti, kad jį pirko už savo pinigus, o sugyventinis A. J. nebuvo prisidėjęs pinigais. 2021-05-03 ji buvo neblaivi, gėrė alų kartu su savo sugyventiniu A. J., nes jie susitaikė. Tada moteris užmigo ir pabudusi suprato, kad sugyventinio nėra bute. Kur jis buvo visą laiką, nežinojo. Tik vėliau sužinojo, kai jis sugrįžo namo, kad jis vėl vairavo automobilį be jos sutikimo būdamas girtas ir buvo sulaikytas pareigūnų. A. J. jai paaiškino, kad automobilis vėl yra konfiskuotas. R. U. negalėjo ateiti pas tyrėją ankščiau, nes visą tą laiką dirbo. Prašo grąžinti jai automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau pasakyti nieko neturi (2 t., b. l. 1).
VšĮ “Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Zafira 2.0 TDI, 2002 m. kaina yra 1520 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 30).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. U. (2 t., b. l. 103).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 281-1 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje (2021-03-28 įvykis)
Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių, prieš tai su R. U. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Teisės vairuoti automobilius neturi. Automobilis Opel Zafira priklauso R. U.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. J. parodymai, įvykio registracijos duomenys, liudytojo I. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
A. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-03-30 įvykis)
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
A. J. yra kaltinamas tuo, kad 2021-03-30 apie 08.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas neblaivus griebė savo sugyventinę R. U. už kaklo bei pargriovė ant lovos, po ko uždėjęs pagalvę jai ant veido bandė dusinti, taip sukėlė R. U. fizinį skausmą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad jis susipyko su R. U., jai pasakė nerėkti, ji rėkė, todėl jai su ranka uždėjo burną ir pasakė nerėkti, fizinio skausmo R. U. sukelti negalėjo.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. U. parodė, kad ne viską taip jau ir prisimena kaip ten buvo. Jie stipriai apsižodžiavo, apsistumdė stipriai. Paskui jis ją parvertė ant lovos, o ji pradėjo rėkti, prašė paleisti. Tada jis jai uždengė burną ir dar norėjo su ja turėti santykių, bet nieko nebandė, nebandė nurengti, kažką padaryti. Ji pradėjo prašyti, kad ją paleistų, pradėjo rėkti pagalbos ir tada uždėjo pagalvę ant burnos, su kuria ranka, nepasakys. Paskui paleido ją, kai pradėjo prašyti jo, verkė, ir daugiau nieko jam nedarė. Tada buvo labai išsigandusi, verkė. Kai uždėjo ranką jai ant burnos, išsigando, o kai pagalvę uždėjo, net nežino ką tada jautė. Fizinio skausmo nejautė, bet buvo labai išsigandusi. Teismas pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nepatvirtino, kad jautė krūtinėje skausmą. Tada buvo neblaivi ir buvo labai išsigandusi.
Sulyginus byloje nustatytus įrodymus bei sugretinus iš skirtingų šaltinių gautą informaciją apie bylai reikšmingus faktus, teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios R. U. teismui duotus parodymus. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji nežino ką jautė, kai A. J. prie veido prispaudė pagalvę, bei kad fizinio skausmo ji nejautė, paneigia pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas vadovaujasi. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2021-05-17 kaip liudytoja apklausta R. U. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį A. J., nurodė, kad pretenzijų A. J. ji neturi, jie susitaikė ir ja jam viską atleido. Ši aplinkybė reiškia, kad nukentėjusios R. U. teismui duoti parodymai yra įtakoti to, kad R. U. susitaikė su kaltinamuoju A. J.. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į bylos specifiką (smurtas artimoje aplinkoje), į tai, kad nukentėjusioji susitaikė su savo sugyventiniu A. J., darytina išvada, kad ji galimai siekia sušvelninti jo teisinę padėtį ir sąmoningai pakeitė savo parodymus. Nukentėjusiosios 2021-04-02 pareiškime ir tos pačios dienos liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, neprieštarauja kitiems įrodymams, minėtas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Tai, kad A. J. prispaudęs prie R. U. veido pagalvę taip sukėlė jai fizinį skausmą patvirtina 2021-03-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2021-03-30 nukentėjusiosios R. U. apklausos protokolas, 2021-04-01 nukentėjusiosios R. U. apklausos protokolas, taip pat 2021-04-29 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kaip R. U. policijos pareigūnams patvirtina jutusi fizinį skausmą. Susipažinus su byloje esančiu 2021-03-30 vaizdo įrašu nustatyta, kad policijos pareigūnas klausia ar ji (R. U.) pajuto fizinį skausmą, R. U. atsako „ir dar kokį“. Pakartotinai paklausus, ar ji patyrė fizinį skausmą, R. U. atsako „taip“, patvirtina, kad nori pradėti ikiteisminį tyrimą, jog jis (A. J.) atsakytų už savo veiksmus. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios išsakyti parodymai, kad ne viską taip jau ir prisimenanti, yra nelogiški, nes ji detaliai papasakojo visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kurios atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusiosios R. U. parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu skiriasi tik dėl fizinio skausmo sukėlimo, t. y. dėl aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo kaltinamojo veiksmuose, kas reiškia, kad savo parodymais ji siekia sušvelninti kaltinamojo A. J. teisinę padėtį.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad A. J. griebė savo sugyventinę R. U. už kaklo bei pargriovė ant lovos, po ko uždėjęs pagalvę jai ant veido bandė dusinti, taip sukėlė R. U. fizinį skausmą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl minėto A. J. veiksmo galėjo pajusti fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi byloje įrodyta, kad A. J. 2021-03-30 apie 08.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas neblaivus griebė savo sugyventinę R. U. už kaklo bei pargriovė ant lovos, po ko uždėjęs pagalvę jai ant veido bandė dusinti, taip sukėlė R. U. fizinį skausmą.
A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-04-02 įvykis)
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad kai R. U. parėjo namo jis su ja susistumdė, kai susistumdė, R. U. nukrito ir jis netyčia nuplėšė jos striukės kišenę. Ar jai skaudėjo, jis nežino, taip pat nieko nežino dėl spyrimo ir sudavimo R. U. nežino. Teismas tokia kaltinamojo pateiktą įvykių versiją vertina kritiškai ir laiko jo gynybine pozicija siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Šios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji R. U. 2021-04-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir 2021-04-02 apklausta kaip liudytoja nurodė, kad 2021-04-02, apie 19 val. jai grįžus iš darbo ir rakinant buto duris atėjo buvęs sugyventinis A. J., jis čiupo R. U. rankomis už pečių ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais ėmė grasinti, kad „dabar tau jau niekas nepadės“, tada įtempė R. U. į butą ir ėmė stumdyti, dėl ko ji griuvo ant žemės, tada A. J. spyrė jai į kairės kojos šlaunį. Dėl šių veiksmų moteris juto fizinį skausmą. Vėliau A. J. sugriebė R. U. už striukės, pakėlė nuo žemės, trenkė į veido sritį su ranka ir numetė ant lovos. Nors R. U. vėliau ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodyti prieš savo sugyventinį A. J., tačiau 2021-04-02 pareiškime ir apklausiama kaip liudytoja nuosekliai nurodė aplinkybes, kuriomis kaltinamasis prieš ją panaudojo smurtą, o būtent kad A. J. čiupo ją rankomis už pečių ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais ėmė grasinti, kad „dabar tau jau niekas nepadės“, tada įtempė R. U. į butą ir ėmė stumdyti, dėl ko ji griuvo ant žemės, tada A. J. spyrė jai į kairės kojos šlaunį, dėl šių veiksmų moteris juto fizinį skausmą, vėliau A. J. sugriebė R. U. už striukės, pakėlė nuo žemės, trenkė į veido sritį su ranka ir numetė ant lovos. Byloje nėra kitų liudytojų, kurie būtų matę ir galėtų objektyviai patvirtinti pastarąsias aplinkybes, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2021-05-17 kaip liudytoja apklausta R. U. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį A. J., nurodė, kad pretenzijų A. J. ji neturi, jie susitaikė ir ja jam viską atleido. Ši aplinkybė reiškia, kad nukentėjusios R. U. teismui duoti parodymai yra įtakoti to, kad R. U. susitaikė su kaltinamuoju A. J. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į bylos specifiką (smurtas artimoje aplinkoje), į tai, kad nukentėjusioji susitaikė su savo sugyventiniu A. J., ji galimai siekia sušvelninti jo teisinę padėtį ir sąmoningai pakeitė savo parodymus. Nukentėjusiosios 2021-04-02 pareiškime ir tos pačios dienos liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, neprieštarauja kitiems įrodymams, minėtas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš 2021-04-29 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. U. policijos pareigūnams pasakoja įvyko aplinkybes, nurodo, jog A. J. sumušė nukentėjusiąją prie jos buto durų, įtempė į butą ir kelis kartus trenkė. 2021-05-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad skambindama Bendrajam pagalbos centrui R. U. kvietė policiją, nes A. J., kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie nukentėjusiosios, užsipuolė ją prie buto durų, vėl pradėjo mušti, prašė pagauti jį, nes jis tikrai ją pribaigs. Be to, nukentėjusiosios R. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies patvirtina ir kaltinamojo A. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, o būtent, kad kai R. U. parėjo namo jie susistumdė, po ko R. U. pargriuvo, o jis netyčia nuplėšė jos striukės kišenę, jis stūmė R. U. kaire ranka, stūmė į petį, R. U. nugriuvo. Šie A. J. parodymai atitinka R. U. 2021-04-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir 2021-04-02 liudytojo apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes, kad jai grįžus iš darbo ir rakinant buto duris atėjo buvęs sugyventinis A. J., jis čiupo R. U. rankomis už pečių ir ėmė stumdyti, dėl ko ji griuvo ant žemės, vėliau A. J. sugriebė R. U. už striukės. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai, taip pat BPC garso įrašo bei vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę dėl R. U. striukės suplėšymo. Tai, kad R. U. striukė buvo suplėšyta patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog po nugriuvimo A. J. ją kėlė už striukės, bei kad pakėlęs R. U. A. J. sudavė jai per veidą.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be nukentėjusiosios duotų parodymų, kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais duomenimis: 2021-04-29 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš įvykio vietos apžiūra, 2021-05-04 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas garso įrašas iš BPC, alkotesterio kvito duomenimis, iš dalies paties kaltinamojo A. J. teismui duotais parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi byloje įrodyta, kad A. J. 2021-04-02 apie 19 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu būdamas neblaivus vieną kartą spyrė savo sugyventinei R. U. į kairės kojos šlaunį ir ranka vieną kartą sudavė į veido sritį, dėl ko R. U. patyrė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje (2021-05-03 įvykis)
Kaltinamasis A. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta. R. U. užmigo, paėmė mašinos raktelius ir nuvažiavo pasivažinėti, jį sustabdė policija. Įvykis buvo 2021 m., mėnesio neprisimena, buvo rytas. Vairavo automobilį „Opel Zafira“, kuris priklauso R. U.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. J. parodymai, įvykio registracijos duomenys, liudytojo O. S. 2021-05-03 parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
A. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), taip pat dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281-1 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į A. J. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiajai R. U. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai; dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo – į tai, kad nusikaltimai padaryti neatlikus paskirtos bausmės už analogišką nusikalstamą veiką, neturint teisės vairuoti, tik dėl atsitiktinumo išvengus sunkesnių padarinių.
A. J. atsakomybę dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. A. J. atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas ir kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
A. J. anksčiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. A. J. niekada neturėjo teisės vairuoti, teismo posėdžio metu nurodė, kad neblaivus yra vairavęs ir anksčiau, bet nebuvo pagautas policijos pareigūnų, transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo būdamas teistas už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, abiem atvejais jis vairavo dėl menkavertės priežasties – norėdamas pasivažinėti, taigi A. J. nepadarė teigiamų išvadų, jis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti A. J. paskyrus:
1) už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą – laisvės atėmimo bausmes;
2) už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą – arešto bausmes.
Teismas, skirdamas tokias bausmes, atsižvelgia į tai, kad A. J. sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš R. U., jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius rodo, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs naudoti fizinį smurtą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmių rūšimis nebus pasiekti bausmės tikslai A. J. atžvilgiu.
Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria A. J. mažesnius arešto ir laisvės atėmimo bausmių dydžius už vidurkį.
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).???
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad A. J. padarė nesunkius nusikaltimus, nors jis praeityje yra teistas 1 kartą, nusikaltimai padaryti neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, tačiau A. J. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, nesukėlė jokios žalos kitiems eismo dalyviams. A. J. susitaikė su nukentėjusiaja R. U. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, žymesnė žala R. U. nepadaryta. A. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė kad sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. J. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. J. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. J. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:
1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;
2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) gydytis priklausomybės ligas;
4) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Kiti klausimai
A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-03-28 23.40 val. iki 2021-03-29 15.23 val., nuo 2021-03-30 16.15 val. iki 2021-04-01 16.04 val., nuo 2021-04-02 23.50 val. iki 2021-04-03 15.40 val., nuo 2021-05-03 10.20 val. iki 2021-05-04 9.50 val., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (penkios dienos) įskaitytinos į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemonėmis taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi neturėdamas specialiosios teisės. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, turi galiojančių nuobaudų, jam nustatytinas didesnis nei baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sankcijoje numatytas termino vidurkis. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021-03-29.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš A. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Byloje nustatyta, kad A. J. 2021-03-28 nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – R. U. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1256 eurų, kaina su PVM – 1520 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1520 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Byloje nustatyta, kad A. J. 2021-05-03 nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – R. U. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Oepl Zafira 2.0 DTI“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1256 eurų, kaina su PVM – 1520 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1520 Eur.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, išspręsti klausimą dėl daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip: kompaktinį diską, esantį bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje (2021 m. kovo 28 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 30 d. nusikalstama veika) ir paskirti jam 20 parų arešto bausmę.
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 2 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gegužės 3 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, t. y. 1 mėnesį laisvės atėmimo, 15 parų arešto ir 15 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir 30 (trisdešimt) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikus nuo 2021-03-28 23.40 val. iki 2021-03-29 15.23 val., nuo 2021-03-30 16.15 val. iki 2021-04-01 16.04 val., nuo 2021-04-02 23.50 val. iki 2021-04-03 15.40 val., nuo 2021-05-03 10.20 val. iki 2021-05-04 9.50 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirti A. J. galutinę bausmę – 7 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą 7 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 38 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams ir 25 dienoms ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu, įpareigoti A. J. gydytis priklausomybės ligas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti A. J. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, įpareigoti A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, įpareigoti A. J. nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, įpareigoti A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 29 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. J. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1520 Eur valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. J. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1520 Eur valstybės naudai.
A. J. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską, esantį bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.