Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13921-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2024 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė bauda 50 MGL (2500 Eur); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 25 d; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuota automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma 3 870 Eur. 2024 m. balandžio 10 d. gavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, 2024 m. birželio 6 d. A. R. atžvilgiu priimtas nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta (nuosprendis nėra įsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 12 d., apie 21.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,69 promilių) namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su A. T., su kuria jis gyvena neįregistravus santuokos, metu, smurtaudamas sugriebė A. T. už kairės rankos ir jėga už rankos tampė bei stumdė, o A. T. į rankas paėmus mobiliojo ryšio telefoną ir skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, A. R. smurtaudamas toliau A. T. stumdė bei užgulęs pečius mobiliojo ryšio telefoną jėga atėmė. Tokiais smurtiniais veiksmais A. R. nukentėjusiajai A. T. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu dėl A. T. sukelto fizinio skausmo prisipažįsta pilnai. Jokiais psichikos sutrikimais jis neserga ir niekada nesirgo, dėl panašaus pobūdžio ligų ar sutrikimų niekada nebuvo gydytas. Į priklausomybės ligų įskaitas nėra ir niekada nebuvo įrašytas. Rimtesnių galvos traumų neturėjęs. Jis gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą jis kartu su savo sugyventine A. T. ir jos dviem mažamečiais vaikais kartu nuomojosi. Už nuomą mokėjo tiek jis, tiek A. T.. Kartu su A. T. bendrą ūkį vedė jau apie vienerius metus. Šių metų balandžio 12 d. darbe jam buvo duotas laisvadienis, todėl šią dieną Širvintose, kavinėje, su draugais vartojo alkoholį. Dieną prieš, tarp jo ir sugyventinės A. T. buvo kilęs žodinis konfliktas, todėl abu buvo susipykę. Vėliau, apie 17.30 val., jis grįžo namo. Namuose buvo sugyventinė ir jos du mažamečiai vaikai. Abu jau buvo susipykę, todėl jokio bendravimo nebuvo. Grįžus namo, jis vėl išėjo į parduotuvę ir nusipirko dar alaus. Grįžus namo apie 20.00 val., tarp jo ir A. T. kilo žodinis konfliktas, kad jis nerado savo cigarečių ir A. T. buvo pasiėmusi jo raktus nuo jų nuomojamo buto. Konflikto metu A. T. pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, todėl jai sakydamas „nedaryk čia gėdos“, tempė ją už rankos ir bandė atimti mobilaus ryšio telefoną. Tempiant A. T. už rankos, ji jį atsistūmė, todėl gavosi, kad ir jis ją pastūmė. Pripažįsta, kad kelis sykius A. T. buvo suėmęs už rankos ir ją tampė. Mano, kad tai galėjo padaryti per stipriai bei tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, taip su A. T. pasielgė pirmą kartą. Grumtynių metu A. T. išbėgo į laiptinę ir išsikvietė policijos pareigūnus. Smūgių A. T. jis tikrai nesudavė. A. T. jis atsiprašė. Šiuo metu jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Su A. T. galutinai santykiai nenutraukti, tačiau abu nebendrauja, nes jam uždrausta bendrauti tiek su A. T., tiek su jos vaikais.

Kaltinamojo A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sugyventiniu A. R.. Su A. R. gyvena apie metus. Kartu gyvena ir jos du vaikai. 2024 m. balandžio 12 d., apie 17.00 val. ji su vaikais grįžo į namus ir namuose rado neblaivų sugyventinį A. R., kuris vėliau išėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio ir gižęs apie 20.00 val. nuėjo į balkoną, kur paskambinęs savo draugui pradėjo garsiai su juo kalbėtis, šūkauti, bei keiktis necenzūriniais žodžiais. Neapsikentusi tokio jo elgesio ji nuėjo jo nuraminti, bet jis nekreipė į ją dėmesio. Kadangi kambaryje buvo abu vaikai, ji neapsikentė ir su vaikais išėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko į kambarį užėjo sugyventinis ir pradėjo reikalauti, kad ji jam atiduotų cigaretes, neva ji jas paėmė, pasakė, kad jo cigaretės guli ant palangės. Tada jis nuėjo parūkyti, o grįžęs pradėjo prie jos kibti ir kelti žodinį konfliktą, bei tapo agresyvus. Konflikto metu sugyventinis pradėjo priekaištauti, tada ji neapsikentusi jo tokio elgesio paprašė, kad jis išeitų iš kambario, bet jis ją sugriebė už rankų ir pradėjo traukti prie savęs. Tada ji jį atstūmė ir jam pasakė, kad jei taip elgsis kvies policiją, bet jis į tai nereagavo, o tik suagresyvėjęs smarkiau sugriebęs už kairės rankos pradėjo tampyti bei stumdyti. Ji pagriebusi nuo stalo telefoną pradėjo skambinti į BPC, bet tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu sugyventinis ją tampė bei užgulęs ant pečių atėmė telefoną. Su BPC nespėjo pabendrauti. Išbėgusi iš buto į laiptinę ji pradėjo šauktis pagalbos, tačiau išbėgęs į laiptinę sugyventinis bandė ją įstumti atgal į butą, tačiau ištrūkusi ji išbėgo į lauką, kur pamatė einantį kaimyną, kurio paprašė iškviesti pagalbą. Šis ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada išsigandusi, kad namuose liko mažamečiai vaikai, nubėgo pas juos atgal į butą, kur pastebėjo, kad jos sūnus M. Ž. planšetiniu kompiuteriu paskambinęs į BPC kviečia pagalbą. Ji iš sūnaus paėmė planšetę ir paprašė pagalbos, o tuo metu A. R. sugriebęs jos sūnų nunešė į miegamąjį kambarį ir numetė ant miegamojo čiužinio, tačiau skausmo bei sužalojimų jam nesukėlė. Po šio konflikto A. R. apsirengęs išėjo iš buto, kur netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atvykusiems pareigūnams ji papasakojo, kas nutiko. Jai buvo iškviesta medikų brigada, kuri atvykusi ją apžiūrėjo. Vėliau su pareigūnais ji nuvyko į policijos komisariatą, kur jai buvo nustatyta 0.00 prom. Po šio konflikto su sugyventiniu jaučia stiprius kaklo, sprando bei kairės rankos skausmus. Visa konfliktą metė mažamečiai vaikai. Ji pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, nes ant jos kūno nebuvo išlikę jokių aiškiai matomų smurto žymių. Po patirto smurto jautė tik fizinį skausmą, kuris kelias dienas dar buvo aiškiai juntamas pečių, sprando srityje. Ypatingai skausmas buvo juntamas į viršų keliant rankas. Kadangi vaikai buvo tiesioginiai smurto liudininkai, jiems teko ją ginti nuo smurtinių A. R. veiksmų, dėl ko jie išsigando, prašo nukentėjusiaisiais byloje pripažinti ir abu jos vaikus, tik prašo jų neapklausinėti, nes buvę įvykiai ir taip jiems sukėlė nemalonių išgyvenimų. Abu vaikai A. R. bijo, nenori jo matyti, todėl ji prašo užtikrinti, kad A. R. nesilankytų jos bei vaikų gyvenamojoje vietoje, neieškotų su jais jokių kontaktų. Civilinio ieškinio byloje dėl jai padarytos fizinės, o vaikams padarytos moralinės žalos, ji neteiks.

2024 m. balandžio 12 d. pranešimas registruotas Policijos registruojamų įvykių registre, ROĮK 0124000214108, iš kurio nustatytos įvykio aplinkybės.

2024 m. balandžio 12 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad A. T. rodo kairio žasto sritį, kur buvo stipriai suspausta ir matomas paraudimas. A. T. susijaudinusi, bet save kontroliuoja.

2024 m. balandžio 12 d. 23.02 val. A. R. nustatytas 2,69 promilių girtumas.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei A. T. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, trejų metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, dirbantis. A. R. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant nežymiai didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į A. R. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 12 d., 23.02 val. iki 2024 m. balandžio 13 d., 11.20 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. R. kartu su bausme skirtini įpareigojimai per bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. R. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. 2024 m. balandžio 13 d. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 12 d., 23.02 val. iki 2024 m. balandžio 13 d., 11.20 val. (viena diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu per visą bausmės vykdymo laikotarpį A. R. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturių) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.