Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1306-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
e2S-1306-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07257-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1306-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07257-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.26. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, atstovaujamo advokato A. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas ŽŪK „Pienas LT“ su skundu kreipėsi į antstolę S. V., prašydamas panaikinti 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. S-11-159582, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-114-3429, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-114-3431, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-114-3430 bei panaikinti neteisėtą ŽŪK „Pienas LT“ 7 535,92 Eur piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi su išieškotoju M. S. pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1886-945/2018. Pažymėjo, kad išieškotojas M. S. buvo skolingas tam tikras sumas skolininkui, todėl jis įvykdė tarpusavio skolų užskaitymą ir šį įskaitymą su pagrindžiančiais įrodymais pateikė antstolei. Pareiškėjo teigimu, jis visiškai su skolininku atsiskaitė dar iki raginimo išsiuntimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. skolininkas M. S. sumokėjo 44 849,49 Eur. Pareiškėjo teigimu, antstolės priverstiniai vykdymo veiksmai neteisėti, nes ji neturėjo teisės jų pradėti. Pažymėjo, kad pareiškėjas antstolės patvarkymo dėl lėšų arešto nebuvo gavęs. Tik 2020 m. balandžio 16 d., t. y. po nurodyto lėšų arešto, antstolės padėjėja el. paštu atsiuntė pareiškėjui 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdymo išlaidų paskaičiavimą bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Pareiškėjo nuomone, procesiniai veiksmai – lėšų areštas – galimai pradėti nesant antstolio patvarkymo.

2. Antstolė S. V. 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolė vykdo išieškotojo M. S. pateiktą vykdymui Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 44 306,01 Eur išieškojimo iš skolininko ŽŪK „Pienas LT“. Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdytas tik iš dalies, todėl prašo išieškoti likusią sumą, t. y. 22 984,68 Eur. Antstolės teigimu, 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir tą pačią dieną skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia per 10 dienų nuo raginimo įteikimo bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas, kurie skolininkui įteikti 2020 m. kovo 10 d. Nurodė, kad skolininko atstovas advokatas A. G. el. laišku antstolei pateikė dokumentus, kurie, jo nuomone, turėjo patvirtinti, jog skolininkas su išieškotoju atsiskaitė. Susipažinusi su pateiktais dokumentais, antstolė nustatė, kad nesumokėtos skolos likutis 6 664,57 Eur bei priklausančios mokėti 6 procentų palūkanų, todėl 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu antstolė nutarė areštuoti skolininko 7 534,49 Eur pinigines lėšas. Antstolė nurodė, kad skolininko pateikti dokumentai neįrodo, jog su išieškotoju buvo atsiskaityta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo ŽŪK „Pienas LT“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

4. Teismas nustatė, kad antstolės S. V. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 44 306,01 Eur pajaus, 6 procentų procesinių palūkanų, 778 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko ŽŪK „Pienas LT“ išieškotojo M. S. naudai. Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pilnai neįvykdytas ir prašo išieškoti 22 984,68 Eur. Antstolė S. V., susipažinusi su pateiktais dokumentais, nustatė, kad nesumokėtos skolos likutis yra 6 664,57 Eur bei priklausančios mokėti 6 procentų palūkanos. Teismas nustatė ir tai, kad iš pagal vykdomąjį dokumentą mokėtinos sumos, ŽŪK „Pienas LT“ išskaitė M. S. ŽŪK „Pienas LT“ grąžintiną 2 300 Eur permoką, 1 306,52 Eur kooperatyvo priedo permoką ir už M. S. sumokėtą 2 823,53 Eur gyventojų pajamų mokestį. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie išieškotojo M. S. turėtus ar turimus įsiskolinimus išieškotojui ŽŪK „Pienas LT“.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl prievolės pabaigos įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas vykdymo procese, kadangi dėl tiesiogiai išieškotojui sumokėtų sumų gavimo ginčo nėra – išieškotojas pripažįsta, jog dalis pinigų pagal vykdomąjį dokumentą yra sumokėta, tačiau visiškai skolininkas nėra atsiskaitęs, įskaitymų jis nepripažįsta. Teismas sprendė, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Be to, įskaitymas vykdymo procese galėtų būti atliktas ir kai išieškotojas sutinka su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nagrinėjamu atveju nedavė.

6. Teismas sutiko su antstolės argumentais, kad skolininko į vykdomąją bylą pateikti įrodymai nepašalino abejonės, kad skolininkas pilnai atsiskaitęs su išieškotoju. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą dėl šalių ginčo civilinėje byloje Nr. e2A-411-781/2019 priėmė 2019 m. liepos 4 d. Vykdomojoje byloje skolininkės pateiktas 2019 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 16 000 Eur atliktas iki minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra aiškus ryšys tarp šio mokėjimo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu priteistos sumos. Teismas sprendė, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 16 336,57 Eur suma nėra aišku, koks šio mokėjimo ryšys su skolos išieškojimu vykdomojoje byloje. Teismo vertinimu, taip pat neaiškus ir kitų skolininko pateiktų valstybei sumokėtų sumų ryšys su atsiskaitymu pagal vykdomąjį dokumentą vykdomą antstolės kontoroje.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo lėšų areštas buvo atliktas be antstolio patvarkymo. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje yra antstolės 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymas areštuoti skolininko 7 534,49 Eur pinigines lėšas. Nustatė, kad vykdant minėtą patvarkymą tą pačią dieną buvo priimtas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurie tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiųsti skolininkui.

IV. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas ŽŪK „Pienas LT“, atstovaujamas advokato A. G., (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir neatsižvelgė į tai, kad su išieškotoju buvo atsiskaityta dar iki 2019 m. liepos 24 d., t. y. vykdomo rašto išdavimo. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai apie išieškotojo skolą pareiškėjui. Pasak apelianto, nurodytą aplinkybę patvirtina: 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ debetinė PVM sąskaita faktūra 1 306,52 Eur sumai, 2019 m. vasario 25 d. abiejų šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame patvirtintas M. S. įsiskolinimas 2 300 Eur, 2018 m. balandžio 18 d. pažyma apie M. S. pajaus dydį, kurioje nurodytas pajaus dalies suformavimas iš dividendų, kas išmokant Lietuvos Respublikos gyventojui imperatyviai apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. 3 378,16 Eur. Pasak apelianto, nurodyti dokumentai patvirtina, kad su skolininku buvo atsiskaityta atliekant priešpriešinių prievolių įskaitymą.

8.2. Teismas neįvertino, kaip antstolė nenurodė kaip apskaičiavo, kad skolos likutis yra 6 664,57 Eur. Nurodė, kad apeliantas negavo raginimo sumokėti 7534,49 Eur, o antstolė iš karto nurašė lėšas nuo jo sąskaitos. Pažymėjo, kad išieškotojas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes antstolei pateikė vykdymui jau įvykdytą teismo sprendimą, o antstolei įvykdžius nepagrįstą išieškotojo reikalavimą, išieškotojas nepragrįstai praturtėjo, ir iš pareiškėjo buvo nepagrįstai išieškotos vykdymo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) ŽŪK „Pienas LT“ skundas dėl antstolio veiksmų nurašant pinigines lėšas nuo skolininko sąskaitos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo priteisė iš ŽŪK „Pienas LT“ 44 306,01 Eur pajaus, 6 procentų procesinių palūkanų, 778 Eur žyminio mokesčio M. S. naudai (v. b. l. 32–38). Išieškotojas M. S. 2020 m. kovo 4 d. pateikė antstolei S. V. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą ir nurodė, kad skolos suma yra 22 984,68 Eur (v. b. l. 1–4). Skolininkas 2020 m. kovo 10 d. pateikė antstolei papildomus dokumentus ir nurodė, kad su išieškotoju M. S. yra visiškai atsiskaitęs (v. b. l. 12–18). Antstolė 2020 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodė, kad skolos suma yra 6 664,57 Eur ir 6 procentų procesinės palūkanos bei 7 534,49 Eur sumai areštavo skolininko lėšas ir tos pačios dienos patvarkymu šias lėšas nurašė nuo skolininko sąskaitos (v. b. l. 19, 23).

12. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių mokėjimo nurodymų nustatė, kad skolininkas išieškotojui 2019 m. balandžio 30 d. pervedė 16 000 Eur, 2019 m. liepos 23 d. pervedė 22 099,33 Eur, 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 320,11 Eur (v. b. l. 1, 15, 42). Skolininko teigimu, jis atliko šiuos įskaitymus: 2019 m. gegužės 15 d. įskaitė 2 823,53 Eur už išieškotoją Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, 2 300 Eur permoką ir 1306,52 Eur kooperatyvo priedo permoką (v. b. l. 40, 48, 49). Antstolė, atsisakydama tenkinti skolininko skundą dėl 7 534,49 Eur sumos nurašymo, sprendė, kad neįrodyta kaip skolininko atlikti įskaitymai susiję su išieškotoju. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad skolininkė vykdymo procese negalėjo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymų.

13. Pažymėtina, kad vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis).

14. CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl įskaitymo vykdymo procese yra konstatavęs, kad įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos, o įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese. Tai reiškia, kad CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas. <...> Teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas ne pagal CPK 687 straipsnį, bet pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nebuvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų įskaitymo, todėl nagrinėjamojo byloje CPK 687 straipsnis netaikytinas. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką byloje reikia įvertinti, ar buvo įskaityti vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčiai reikalavimai.

17. Kaip nurodyta nutarties 12 punkte, skolininko teigimu, jis įskaitė 2 823,53 Eur už išieškotoją Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, 2 300 Eur permoką už pieną ir 1 306,52 Eur kooperatyvo priedo permoką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininko už M. S. paskaičiuotus dividendus sumokėtas gyventojų pajamų mokestis negali būti laikomas skolininko priešpriešiniu reikalavimu išieškotojui, nes skolininkas, sumokėjęs įstatymu nustatytus mokesčius, neįgijo reikalavimo teisės į išieškotoją. Teismas, įvertindamas skolininkės įskaitytos 1 306,52 Eur sumos už kooperatyvo priedo permokos pagrįstumą, pažymi, kad šis skolininko reikalavimas grindžiamas tik 2019 m. liepos 23 d. debetine PVM sąskaita faktūra, kuri yra pasirašyta tik pareiškėjo ŽŪK „Pienas LT“ (v. b. l. 40). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėta suma M. S. buvo sumokėta, ar, kad buvo sumokėta nepagrįstai (CPK 178 straipsnis). Skolininkas įskaitytą 2 300 Eur permoką už pieną įrodinėja vien 2019 m. vasario 25 d. skolų suderinimo aktu, kuris buvo surašytas dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo, todėl negalima spręsti, kad išieškotojas turėjo prievolę ŽŪK „Pienas LT“ ir po galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininko atlikti įskaitymai nelaikytini lygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu išieškotojo reikalavimui į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai laikė, kad skolininko atliktais įskaitymais negali būti sumažinta išieškotina suma (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas įvertina apelianto argumentus, kad antstolė 2020 m. balandžio 16 d. patvarkyme nenurodė kaip apskaičiavo skolos likutį. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, išieškotojas M. S. 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į antstolę dėl 22 984,68 Eur skolos išieškojimo. Skolininkei pateikus papildomus įrodymus, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymą dėl 16 000 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą dėl 320,11 Eur palūkanų išieškotojui sumokėjimo, antstolė 2020 m. balandžio 16 d. patvarkyme nustatė, kad skolos suma 6 664,57 Eur (22 984,65 Eur – 16 000 Eur – 320,11 Eur). Aplinkybė, kad antstolė minėtame patvarkyme nedetalizavo kaip apskaičiavo skolos likutį, nesudaro pagrindo išvadai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo priverstinai nurašant pinigines lėšas nuo apelianto sąskaitos.

19. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad antstolė, prieš areštuodama ir priverstinai nurašydama 7 534,49 Eur, nepateikė raginimo sumokėti šią pinigų sumą. Nustatyta, kad antstolė 2020 m. kovo 5 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą dėl 22 984,68 Eur skolos ir palūkanų priteisimo, kuris skolininkui įteiktas 2020 m. kovo 10 d. (v. b. l. 6–8,11). Pažymėtina, kad raginimas vykdant tą patį dokumentą skolininkui pateikiamas tik vieną kartą (CPK 655 straipsnio 3 dalis). Taigi, skolininkui pateikus antstolei dokumentus apie iš dalies įvykdytą teismo sprendimą ir antstolei patvarkymu nustačius mažesnę skolos sumą, pakartotinis raginimas skolininkui neturėjo būti siunčiamas (CPK 655 straipsnio 3 dalis).

20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolė vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 2,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė