Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. (S. A.), gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d.

2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas S. A. prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo dalimis, prašo jam paskirtą baudą leisti sumokėti per vienerius metus. Prašymą motyvuoja tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Prie prašymo pridėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodyta, jog S. A. draudžiamosios pajamos nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. sudarė 1041,54 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Analizuojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į asmens pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina tai, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad bausmės baudos vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Taigi, tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą iš karto, jokios reikšmės neturi. Be to, pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nėra keičiama.

Kaip matyti iš S. A. prašymo, asmuo nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą baudą, tačiau dėl materialinės padėties negali sumokėti visos gana didelės - 36 MGL – (1355,76 Eur) dydžio baudos iš karto. Iš prie prašymo pridėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 25 d. Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad A. U. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo gaunamos pajamos yra mažos, per mėnesį draudžiamos pajamos sudaro apie 380 eurų. Prašo leisti skirtą baudą mokėti dalimis per vienerius metus.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pažymos apie gautas pajamas matyti, jog per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. gavo 1041,54 eurų draudžiamų pajamų, t. y. vidutiniškai apie 208,20 Eur per mėnesį. 2017 m. gruodžio 5 d. prašyme S. A. prašė leisti mokėti baudą dalimis, nes dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti visos baudos iš karto. Iš nuteistojo prašyme nurodytų aplinkybių ir prašymo motyvų matyti, kad jis nevengia mokėti jam paskirtos baudos, tačiau šiuo metu neturi galimybės sumokėti 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą 36 MGL – (1355,76 Eur) dydžio baudą. Be to, pažymėtina ir tai, kad S. A. prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pateikė dar nepraėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat rodo S. A. norą savanoriškai įvykdyti skirtą baudą.

Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo įstatymai nenumato maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad S. A. nevengia sumokėti baudos, jis, nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui, kreipėsi į teismą, nes negali sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių, todėl atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad S. A. pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 36 MGL – (1355,76 Eur) dydžio baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Remiantis išdėstytu bei įvertinus S. A. mokėtinos baudos dydį, jam 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 36 MGL – (1355,76 Eur) baudos mokėjimas pratęstinas, atsižvelgiant į S. A. gaunamas pajamas, nustatytina, kad S. A. 1355,76 Eur baudą turi sumokėti per vienerius metus šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2017 m. gruodžio 5 d.), t. y. iki 2018 m. gruodžio 5 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nutaria:

S. A. (S. A.) prašymą tenkinti.

2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-873-158/2017) S. A. (S. A.) paskirtos 36 MGL – (1355,76 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir nustatyti, kad S. A. (S. A.) paskirtą baudą turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.