Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl neterminuoto motinos valdžios vaikui apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikiant institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas T. M. 2016-01-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. M. dėl neterminuoto motinos valdžios vaikui apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas nurodė, kad kartu su atsakove turi nepilnametę dukrą A. M., kurios gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo buvo nustatyta su atsakove. Ieškovas teigė, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo dukra, nusišalino nuo jos auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės valdžią savo dukrai ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad atsakovė savo dukrai išlaikyti turėtų skirti po 100 Eur per mėnesį. Dėl to ieškovas teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovės valdžią dukrai A. M., nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės po 100 Eur per mėnesį dukrai išlaikyti iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnametei dukrai A. M. išlaikyti iki jos pilnametystės, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-10 sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, jų dukros A. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia ar nesirūpino savo vaikais, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo apriboti atsakovės valdžią savo dukrai. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas įvertino tai, kad šiuo metu ieškovas turi gyvenamąją vietą, dirba, dukra nuo 2015 metų liepos mėnesio faktiškai gyvena su tėvu, kuris ja rūpinasi, pati mergaitė taip pat išreiškė norą gyventi su tėvu, todėl teismas pripažino, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 100 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį priteisimo yra pagrįstas, nes atsakovė yra darbinga ir privalo teikti išlaikymą savo dukrai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovės priteistą išlaikymo sumą sumažinti iki 25 Eur dydžio periodinių išmokų per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo priteista 100 Eur dydžio vieno mėnesio išlaikymo suma yra per didelė. Apeliantės teigimu, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas neatsižvelgė į paties ieškovo galimybes teikti išlaikymą dukrai, blogą atsakovės turtinę padėtį, taip pat neįvertino, jog ieškovas tinkamai nevykdė išlaikymo pareigos ir dėl to yra susidaręs 5 876,99 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – T. M. gimimo liudijimo kopiją, VSDFV Panevėžio skyriaus 2016-07-25 pažymos kopiją, atsakovės metinės pajamų ir turto deklaracijos kopijas. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantės pateikti įrodymai negalėjo būti gauti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantė skunde nurodė, kad teismo priteista 100 Eur dydžio vieno mėnesio išlaikymo suma yra per didelė. Apeliantės teigimu, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas neatsižvelgė į paties ieškovo galimybes teikti išlaikymą dukrai, blogą atsakovės turtinę padėtį, taip pat neįvertino, jog ieškovas tinkamai nevykdė išlaikymo pareigos ir dėl to yra susidaręs 5 876,99 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. LR CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-07-31 šalių nepilnametei dukrai kiekvieną mėnesį mokėjo po 54 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, taip pat 162 Eur šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šių socialinių išmokų mokėjimas vaikui būtų nutrauktas, todėl iš šių lėšų yra iš dalies patenkinami vaiko poreikiai. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jo ir dukros gaunamas pajamas sudaro tik 102 Eur socialinė pašalpa bei dukrai mokamos socialinės išmokos. Nors ieškovas jokio turto neturi, tačiau būtina įvertinti tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl gali dirbti ir gauti pajamų dukrai išlaikyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje esančius antstolio A. S. pateiktus duomenis matyti, jog ieškovas netinkamai vykdė dukros išlaikymo prievolę ir 2016-02-02 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 5 736,65 Eur. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovė niekur nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis per mėnesį yra apie 109,75 Eur. Atsakovė turi dar vieną nepilnametę dukrą T. M., kuriai taip pat turi būti teikiamas išlaikymas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis negali būti vertinama kaip gera. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė savaime nepanaikina atsakovės pareigos teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą, tačiau yra reikšminga nustatant iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį. Kolegijos vertinimu, 100 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovės pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes pažeistų LR CK 3.192 str. nustatytą proporcingumo principą, todėl iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumą tikslinga sumažinti iki 50 Eur.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl išlaikymo priteisimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Šioje byloje šalims buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovės Z. M. nepilnametei dukrai A. M. išlaikyti priteistą išlaikymo sumą nuo 100 Eur sumažinti iki 50 Eur.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.