Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; laisvės atėmimo bausmė atlikta 2002 m. spalio 28 d.;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 2006 m. liepos 18 d., paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2006 m. lapkričio 13 d. išbrauktas iš Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;

4) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį – 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones bei nuspręsta konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 4 (ketveriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones bei nuspręsta išieškoti automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1460 Eur valstybės naudai;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2021 m. liepos 28 d., apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) tiltu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Peugeot 307 SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat E. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: privalėdamas atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, t. y. draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, 2021 m. birželio 11 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2021 m. liepos 28 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) tiltu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,75 promilės neblaivumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Peugeot 307 SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. R. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.50 val., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso V. P., su kuriuo kartu dirba. V. P. davė automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuoti kitam jų bendradarbiui A. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi pastarasis nepažinojo Vilniaus, jis pasakė A., kad pavairuos automobilį iki netoli „Ogmios miestelio“, tačiau tikslios gatvės nežino. Sėdęs prie automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo važiavo nuo Saulėtekio mikrorajono iki „Ogmios miestelio“. Automobilyje taip pat buvo ir A. R., kuris buvo blaivus, ir dar vienas darbuotojas A1., tačiau kitų kontaktų jis neturi. Taip pat nori paminėti, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo atimtas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus maždaug prieš 15 metų. Tačiau A. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Taip pat A. nežinojo, kad jis buvo neblaivus, kadangi alkoholį jis gėrė vienas. Kiek išgėrė, neatsimena. Jam važiuojant su automobiliu „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš tiltą sustabdė policijos pareigūnai. Tačiau koks ten tiltas ir kokia gatvė, nežino. Kai policijos pareigūnai jį sustabdė, liepė pasitikrinti blaivumą. Kiek pripūtė į alkotesterį, jis neatsimena. Metalas, kuris buvo automobilyje, yra paimtas iš (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu vyksta statybos, kur jie ir dirba. Metalas buvo išmestas į šiukšlių krūvą išvežimui į šiukšlyną. Todėl jie ir pasiėmė tą metalą, kad vėliau galėtų priduoti į metalo supirktuvę. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad labai gailisi dėl savo tokio elgesio ir vartojo alkoholį vienas, niekam nematant (b. l. 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Be E. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialiste, į jų darbą įeina prižiūrėti nuteistuosius dėl vairavimo, dėl baudžiamojo poveikio priemonių, stebėti jų daromus pažeidimus ir imtis veiksmų juos radus. Tai trumpas jos darbo apibūdinimas, kadangi į jų pareigas įeina ir daugiau funkcijų. Asmenys, kurie vairavo neblaivūs ir buvo bausti pagal BK 281¹ straipsnį, po teismo nuosprendžio gavimo visais atvejais yra informuojami, kad jie yra prižiūrinti institucija. Asmuo, gavęs teismo nuosprendį, šiam įsiteisėjus, turi atvykti pas juos sudaryti planą, kurio pagrindas yra supažindinti asmenį apie tai, kad jis bus tikrinamas tris mėnesius policijos registruose, bus stebima, ar jis nepažeidžia nuosprendyje paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevairuoti transporto priemonės. Tokiu būdu asmeniui būna užvedama byla ir būna paskirtas specialistas. Taip pat nori paminėti, kad jie yra paskirstyti pagal miestus ir apskritis. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) miestą prižiūri (duomenys neskelbtini) probacija (kas liečia baudžiamojo poveikių priemonių vykdymą). Dėl E. R. gali pasakyti, kad iš Probacijos tarnybos užvestos jo bylos yra žinoma, kad asmuo gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) probacijos skyrius prižiūri tik asmenis, kurie yra išėję iš kalėjimų, o už baudžiamojo poveikio priemones atsako (duomenys neskelbtini) probacijos skyrius. (Duomenys neskelbtini) rajonas tik supažindina asmenį su paruoštu planu, kuris būna užpildytas, tik jame nėra rašoma data, o asmuo parašo datą, kada jis buvo supažindintas, kaip ir buvo šiuo atveju. E. R., kiek mato, buvo supažindintas su planu 2021 m. birželio 11 d., vadinasi, tą dieną ir buvo sudarytas planas pavadinimu „Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas 2021-08-05 Nr. 1DN-5377“. Asmuo buvo su juo supažindintas tą dieną, kada jis ir buvo sudarytas specialisto. Vėliau (duomenys neskelbtini) skyrius minėtą planą persiunčia jiems į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kai ji gavo jau minėtą planą paštu, turėjo užregistruoti, todėl plane registracijos data 2021-08-05, kurią turi įrašyti ji pati ranka, kai gauna šį dokumentą. Kadangi minėtas asmuo buvo supažindintas su minėtu planu 2021 m. birželio 11 d., kaip matyti, jis ir vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl atsakydami tyrėjai į paklausimą, prašė papildomai pradėti asmeniui tyrimą ir pagal BK 243 straipsnį. Jei jie patys nustato, kad asmuo padarė pažeidimą ir nesilaikė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kreipiasi į teisėsaugos institucijas patraukti asmenį baudžiamai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį (b. l. 33-34).

2021 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 E. R. buvo atliktas neblaivumo tikrinimas. Pirmojo tikrinimo 15.50 val. rezultatas 2,75 promilės, antrojo tikrinimo 16.11 val. rezultatas 3,16 promilės (b. l. 35).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio Peugeot 307 SW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – V. P. (b. l. 44).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenų (2021 m. liepos mėnesio leidinys) matyti, jog vidutinė automobilio Peugeot 307 SW kaina Lietuvoje su PVM yra 1 470 Eur (b. l. 45).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. registruoto E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, vykdymo priežiūros plano Nr. 1DN-5377, matyti, jog E. R. 2021 m. birželio 11 d. pasirašė patvirtindamas, jog yra supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 68-71).

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad E. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog norėdamas pagelbėti bendradarbiui, paėmė po darbo iki Ogmios miestelio vairuoti bendradarbio automobilį, kadangi bendradarbis nepažinojo Vilniaus. Vairavo būdamas neblaivus, tačiau automobilyje buvę kolegos to nežinojo, nes alkoholį jis vartojo vienas. Vairuojantis automobilį Vilniaus mieste buvo sustabdytas policijos pareigūnų. E. R. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. K. ir A. M. parodymai, kad patruliuodami Vilniaus mieste, ties (duomenys neskelbtini) tiltu pastebėjo įtartinai vingiuojantį automobilį, dėl ko įtarę, kad vairuotojas neblaivus, stabdė transporto priemonę, nustatė vairuotojo tapatybę, o patikrinę šio blaivumą, konstatavo sunkaus girtumo faktą; liudytojų A. R. ir A. C. parodymai, kad E. prireikus į parduotuvę, pastarasis sėdo vairuoti A. R. pasiskolintą iš V. P. automobilį, kadangi A. R. nepažinojo Vilniaus, važiavo juo, kol buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kad E. neblaivus, nežinojo, iš jo išvaizdos taip neatrodė, o jiedu nematė jo tądien vartojančio alkoholį; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL0757“ rodmenys. Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. R. vairavo automobilį „Peugeot 307 SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Teismas vertina, jog kaltinamasis sėsdamas vairuoti sąmoningai ignoravo faktą, kad yra neblaivus, t.y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Teismo vertinimu, E. R. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis E. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė kaltę pripažįstantis, transporto priemonę vairavo nepaisydamas to, kad buvo Probacijos tarnybos darbuotojų perspėtas apie galimą atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, jei vairuos transporto priemonę baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu. Kaip matyti iš Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano, E. R. jį pasirašė 2021 m. birželio 11 d., patvirtindamas, jog yra supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis (b. l. 68-71). Iš jo paaiškinimų matyti, kad pasirašymas nebuvo vien tik formalus veiksmas, E. R. suvokė, jog transporto priemonės vairavimas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu bus įvertintas kaip atskira nusikalstama veika, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Negana to, faktas, jog transporto priemonę vairuoti paėmė praėjus tik pusantro mėnesio po to, kai pasirašytinai buvo įspėtas apie baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, o vairavo dar ir būdamas neblaivus, rodo ganėtinai cinišką požiūrį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui. E. R. abejingumą teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui parodo ir jo panašaus pobūdžio elgesys iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. E. R. teigimu, teisės vairuoti transporto priemonės jis neturi jau 15 metų, po to, kai ši buvo atimta už vairavimą išgėrus. Nepaisant to, per pastarųjų trejų metų laikotarpį jis jau trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, du kartus už nusižengimus, susijusius su neteisėtu transporto priemonės vairavimu, buvo baudžiamas administracine tvarka. Šie faktai rodo nuoseklią ir sistemingą kaltinamojo nuostatą apskritai ignoruoti aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemonių jis neturi. Aptartos aplinkybės formuoja teismo įsitikinimą, jog kaltinamojo veika nebuvo vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio poelgis, o nuosekliai demonstruojamo abejingumo teisės aktų reikalavimams išraiška.

Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad E. R., žinodamas apie jam teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą ketverius metus vairuoti transporto priemones bei atsakomybę už jos nevykdymą, sąmoningai ignoravo ją sėsdamas vairuoti bendradarbio automobilio, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

E. R. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti sumokėti baudą dalimis per dvejus metus (b. l. 117-118).

E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas E. R. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąją nusižengimą, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, dėl jų padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. R. praeityje teistas, teistumas pagal du paskutinius teismų sprendimus (nuosprendį ir baudžiamąjį įsakymą) neišnykęs, už tos pačios rūšies nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau trečią kartą, per pastaruosius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus: (važiavimą viešuoju transportu be bilieto (ANK 446 str. 4 d.), transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės ir eismo įvykio sukėlimą, pasišalinimą iš eismo įvykio (ANK 417 str. 8 d., 426 str. 1 d.), duomenų apie už šiuos KET pažeidimus paskirtos baudos sumokėjimą nėra, smulkią vagystę (ANK 108 str.) (b. l. 111-112), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014 m. liepos 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu baustas už eismo įvykio sukėlimą, vairuojant transporto priemonę neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių (ATPK 127 str. 3 d.). Nedirba, Užimtumo tarnyboje šiuo metu neregistruotas (b. l. 113-114), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų įtrauktas į minėtų įstaigų įskaitas ar būtų buvęs gydomas jose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. R. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi akivaizdu, jog praeityje už tokius pat nusikaltimus skirtos švelnesnės baudos bausmės savo prevencinės paskirties neatliko ir tinkamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus prokurorės siūlomą areštą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui. atitinkamai arešto bausmė, nesiekianti šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkio skirtina ir už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei arešto bausmei apimant švelnesnę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. R. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 28 d. 15.50 val. iki 2021 m. liepos 29 d. 15.09 val. (b. l. 82-84, 96), t. y. viena diena.

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, E. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad E. R. jau trečią kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat yra ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, praeityje taikytos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės teigiamo poveikio jam nedaro, savo požiūrio į eismo saugumą ir elgesio jis nekoreguoja, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas maksimalus numatytas įstatymų leidėjo. Teismui nėra pagrindo manyti, kad maksimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Byloje 2021 m. liepos 29 d. E. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, darytina išvada, jog tokio pobūdžio kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat E. R. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad E. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Peugeot 307 SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį trečiajam asmeniui – V. P. Automobilio savininkas savo automobilį vairuoti buvo patikėjęs ne kaltinamajam, o jo bendradarbiui A. R. Todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus perduota vairuoti trečiajam asmeniui ir neturi būti laikomas atsakingu už jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą nusikalstamai veikai daryti bei patirti nuostolių dėl transporto priemonės konfiskavimo. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Peugeot 307 SW vidutinė vertė su PVM yra 1470 eurų. Atsižvelgus į E. R. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis su prokuroro siūloma bausme sutiko, tačiau prašė išdėstyti baudos mokėjimą 2 metams. Įvertinus tai, kad prokuroro siūloma bausmė yra ne bauda, o areštas, darytina išvada, kad kaltinamasis prašė išdėstyti minėtame pranešime nurodytą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors įstatyme nenumatytas turto – piniginių lėšų – konfiskavimo įvykdymo termino atidėjimas ar išdėstymas, vis tik, teismo manymu, esant asmens prašymui, ilgesnio termino nustatymas neprieštarautų įstatymui bei teisingumo ir proporcingumo principams, o priešingai, – leistų asmeniui geranoriškai įvykdyti prievolę, taip išvengiant priverstinio išieškojimo metu kylančių papildomų išlaidų. Todėl yra pagrindas vertinti E. R. prašymą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bedarbis, į konfiskuotinos sumos dydį, jos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei standartinis dviejų mėnesių terminas, tačiau ne prašomam kaltinamojo terminui, nes jis niekaip nemotyvavo poreikio tokiam ilgam laikotarpiui.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 94-95) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

E. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne 45 parų arešto bausme apimant švelnesnę 20 parų arešto bausmę, ir E. R. skirti subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti galutinę bausmę areštą – 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 28 d. 15.50 val. iki 2021 m. liepos 29 d. 15.09 val., t. y. vieną dieną, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra areštas 29 (dvidešimt devynios) paros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 307 SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1470 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.