- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1782-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-07775-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžma
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimynė padėtis - vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” pagalbinis darbuotojas, neteistas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. P. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:
jis, 2019-02-23 apie 19. 30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui D. A. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui N. G. vežant jį tarnybiniu Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiu automobiliu „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“ pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui N. G., kas pasireiškė tuo, kad jis bandė atidaryti važiuojančio tarnybinio automobilio keleivio pusės galines durelės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui N. G. paprašius jo nusiraminti ir patruliui N. G. laikant jį už kairės rankos, bandė iššokti iš važiuojančio automobilio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui N. G. įtraukus jį atgal į automobilį, jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui N. G. į dešinę akį, tokiu būdu pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui N. G. bei jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies voke (specialisto išvada Nr. G 715/2019 (01)).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog pripažįsta, kad buvo išgėręs darbe 3 l. alaus, nes susinervino. Jis šiaip mažai geria, užsiiminėja sportu. Aklųjų kombinate dirba sargu. Jis neišleido žmonių, nes tie išmetė betoną ir prašė tai susirinkti. Tie ir paskambino policijai, kad jis yra išgėręs. Jį vežė pareigūnai kažkur pernakvoti. Taip gavosi, kad važiuojant burbuliavo, tačiau jam pareigūnai rodė špygas. Jis taip pat galėjo paimti abdukciją, tačiau yra ne toks žmogus. Paprašė pareigūnų jam atiduoti pultą nuo vartų, nes turėjo uždaryti vartus. Ten juk stovėjo 17 automobilių, jei kas – būtų jo kaltė. Norėjo uždaryti vartus ir tada jau tegul veža kur nori. Jis norėjo bėgti nuo tokių pareigūnų, atblokavo duris. Pareigūnui ne specialiai sudavė, tiesiog pastarajam kliuvo, nes buvo grumtynės. Nepripažįsta, kad specialiai sudavė. Gailisi, nes geriau būtų neiššokęs. Sudavė ne specialiai, nes buvo grumtynės. Jis gal ir užkabino, nes buvo apsvaigęs. Jis turėjo atiduoti pultą, dėl to norėjo iššokti iš automobilio, nes kitaip jam grėstų ieškiniai. Durys buvo užblokuotos. Su alkotesterio duomenimis sutinka. Gėrė tada 3 l. stipraus alaus, nes buvo susinervinęs. Policiją iškvietė žmonės, kurie norėjo išvažiuoti iš gamyklos kiemo. Direktorius aklas. Savo veiksmus atsimena jis gan miglotai, buvo agresyvus. Jis galėjo pataikyti pareigūnui į akį. Kada atblokavo duris, paspaudė rankeną, iššoko ir tada jį pagavo, pradėjo laužti rankas. Jis pradėjo suktis ir tuo momentu galėjo suduoti pareigūnui. Gailisi. Ligonių kasai sumokėta. Jis pareigūnui į veidą nesudavė tyčia. Buvo pareigūnas užblokavęs duris, jei nebūtų atblokavęs – nebūtų jis šokinėjęs. Pareigūnai pasakė, kad neveš jo į Pabradę, nes per toli. Jis, J. P., uždarinėja duris. Ten dirba (duomenys neskelbtini) metų. Direktorių pažįsta. Tas norėjo jį nušalinti nuo darbo. Yra dirbęs net už du. Jis paklausė pareigūnų dėl pulto ir jam špyga į nosį. Ne toks pareigūnų darbas rodyti špygas. Jis, J. P., paprašė tik atiduoti, nes jeigu pavogs. Dirba ten pat iki šiol. Dar sumokėjo 60 Eur. baudą už girtuokliavimą darbo vietoje.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. G. parodė, jog gavo iškvietimą, kad iš teritorijos neišleidžia žmonių. Nuvyko, o ten stovėjo du lengvieji automobiliai, kurių neišleido sargas. Jie nurodė, kad tas sargas yra neblaivus. Paskui sargas tuos žmones išleido. Jie paskambino direktoriui, kuris atvažiavo iš namų. Direktorius pasakė, kad sargą dėtų, kur nori, nes šiuo metu pastarasis negalintis dirbti dėl neblaivumo. Tada J. P. jiems nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tad pasakė, kad jį veš į ,,Salą‘‘. Jis ten kažką nerišliai kalbėjo. Važiuojat J. P. jam griebė už kojos, patraukė jis pastarojo ranką ir bandė žmoniškai susikalbėti. Jam vis prasidėdavo kažkokie agresijos priepuoliai. Visai netoli nakvynės namų jis kažkaip atsidarė duris, bandė iššokti ir jį pagriebė. Nežino, ar jis ten specialiai, ar ne specialiai trenkė. Tada jį paliko nakvynės namuose, tačiau jo ten nepriėmė, nes pradėjo kitus asmenis pulti. Vežė į komisariatą, uždėjo antrankius. Bevežant į komisariatą jis dar bandė įspirti kolegai. Jis spyrė kolegai į galvą, tačiau jis, N. G., pagavo jo koją ir galų gale nuvežė į komisariatą. Jis, N. G., ranką galėjo pasitempti, kai asmenį traukė į automobilio vidų, kai jis spyrė iš kojos. Baigęs darbą dar nejuto to skausmo. Ryte atsikėlęs jau jautė, kad skauda ranką ir kreipėsi į priėmimo skyrių. Skaudėjo dešinės rankos petys. Ryte kreipėsi į Lazdynų priėmimo skyrių. -anksčiau turėjo dešinės rankos išnirimą. Reabilitacija buvo 2018 m. gegužės mėn., o trauma buvo 2017 m. gegužės mėnesį dėl dešinio peties išnirimo. Reabilitacija truko dvi savaites. Atstatė į vietą (duomenys neskelbtini) ir paleido. Su ta ranka kaip ir viskas buvo normaliai, neskaudėjo. Dabar skauda kasdien. Gydosi VRM poliklinikoje. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į priėmimo skyrių. Reabilitaciją paskyrė VRM. Iki šio įvykio dėl peties pas gydytoją nesikreipė. Vaistai jam nebuvo skirti. Iki 2019-02-23 su ta ranka jokių problemų nebuvo, bet po šio įvykio pajuto skausmą. Priėmimo skyriuje apžiūrėjo gydytojas ir nukreipė pas šeimos gydytoją. Apie traumą specialistui sakė. Jis tik nurodė kreiptis į šeimos gydytoją. Skausmas buvo vidutinio stiprumo. Gėrė vaistus nuo skausmo, jei ta ranka daugiau pajudėdavo. Šeimos gydytoja paskyrė magnetinį rezonansą, kol nebuvo atsakymo – buvo biuletenyje. Rezonansas darytas balandžio 19 d. ir nustatytas kažkoks naujas plyšimas. Jie išrašė siuntimą į (duomenys neskelbtini). Buvo pas gyd. V. Jam turi pasiskambinti ir gydytojas pasakys, ką toliau daryti, ar operuos, ar dar kažką kitą. Naujas plyšimas aprašytas magnetinio rezonanso išvadoje. Tyrėja jį apklausė vieną kartą. Šiaip pas tyrėją iš viso nebuvo, buvo apklaustas įvykio vakare. Jis tyrėjai sakė dėl skausmo, tačiau ji kažkodėl nesiklausė. Jam pasiskambino tyrėja, sutarė, kurią dieną ateis. Susirgo vaikas, tad ateiti negalėjo ir jai paskambino. Tyrėja pareiškė, kad nieko nežinanti apie rankos traumą ir nieko nenorėjo žinoti. Paskui dar kartą jai skambino, tačiau jam buvo pasakyta, kad medžiaga bus perduota teismui ir nurodė laukti šaukimo. Tyrėjai daugiau nebeskambino ir nebesidomėjo. Jis tyrėjai neatsiuntė jokio naujo dokumento, nes su ja negalėjo susikalbėti. Ji sakė, kad turi jis teisę pateikti dokumentus, turi teisę reikšti ieškinį. Tyrėjai nepateikė naujų dokumentų, nes gydytojas jam tada nieko nedavė. Nepateikė magnetinio rezonanso išvados. Nežinojo, kad jos reikia. Tyrėja su juo net nenorėjo kalbėti. Jis su baudžiamosiomis bylomis nesusiduria ir nežino, kad galima skųsti aukštesniajam prokurorui. Turi magnetinio rezonanso išvadą ir gydytojo iš (duomenys neskelbtini) epikrizę. Dar jam turi pasiskambinti ir jis pateiks kažkokį tai sprendimą, ką daryti toliau. Tuomet dirbo 16.30-03.30 val. Tądien buvo iškvietimų dėl avarijų, pasišalinimo. Tądien nieko nesivaikė. Dėl špygos rodymo reikia klausti kolegos. Jis, N. G., nematė, kad kolega rodė. Špygų rodyti jų tikrai nemokė. Sėdėjo jis gale už vairuotojo - automobilio gale greta su kaltinamuoju. Kai kaltinamasis iš savo pusės atsidarė duris, tada pastarąjį sugriebė, kad neiššoktų ir atsisuko į kolegą pasakyti, kad sustotų. Jis, N. G., sugriebė būdamas automobilyje. Tada kolega išlipo iš automobilio ir jį atgal įsisodino. Jis, N. G., asmeniškai visai nebuvo išlipęs iš automobilio. Jam kaltinamasis ranka pataikė į dešinės akies voką kumščiu. Jis, N. G., dar kažkiek pristabdė jo ranką. Jis, N. G., neįsivaizduoja, kodėl atsidarė automobilio durys, nežino, kaip jis jas atsidarė. Darbe buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jų veiksmų – su išvada nėra susipažinęs. Jei būtų buvę kažkokių priekaištų – būtų žinojęs.
Teisiamajme posėdyje ekspertas O. P. parodė, jog tuo metu, kai rašė išvadą, peties sąnario patempimas kaip sužalojimas nebuvo vertinamas, nes jis nėra pagrįstas. Remiamasi tik subjektyviais paties nukentėjusiojo jutimais, skausmas, skausmo pasekoje judesių ribotumas. Tuo metu nebuvo atliktas rezonansinis tyrimas. Kai nėra atlikti tokie tyrimai, jie to negali vertinti kaip sužalojimo. Teismo medikai tokių tyrimų nedaro ir siuntimų tokiems tyrimams neskiria. Tai neįeina į jų pareigybes. Jei žmogus pasidaro tyrimą, jis kreipiasi į tyrėją, tada skiriama papildoma užduotis ir pateikiami nauji medicininiai dokumentai, kuriais remiantis papildoma išvada. Dėl magnetinio rezonanso sprendžia ne jie. Jie tik vertina. Tai turėjo padaryti gydantys gydytojai. Susipažinęs su nukentėjusiojo magnetinio rezonanso tyrimo ir Santariškių ligoninės išrašo dokumentais, ekspertas paaiškino, jog teismo medikai patys radiologinių tyrimų nevertina. Jie turi savo radiologą, kuriam siunčia ir jis sprendžia šiuos klausimus. Pagal jo pirminį vertinimą čia yra tiesiog senų procesų paūmėjimas, bet tikslesniam įvertinimui reikėtų oficialios radiologo išvados. Jei būtų nustatyta, kad tai tiesiog paūmėjimas, senos traumos paūmėjimas - nebūtų kvalifikuojama. Senų traumų paūmėjimas nėra vertinamas kaip sužalojimas. Jei būtų nustatyta kažkas naujo – tada taip. Greičiausiai būtų kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sužalojimas. Dabar nieko konkrečiai pasakyti negali. Reikėtų skirti papildomą užduotį, nurodant aplinkybes, išaiškėjusius naujus faktus, pateikti visus senos traumos medicininius dokumentus iki išgijimo, visus dabartinės traumos išrašus. Tada radiologas įvertina medžiagą ir pasako kas naujo, kas sena, kas paūmėjimas ir tuo remiantis daro išvadą. Reikėtų naujos ambulatorinės kortelės su naujais įrašais. Jiems buvo pateikta ne visa kortelė. Jam nebuvo pateikta jokių duomenų apie senas traumas. Jie nereikalavo.
Teisiamajme posėdyje liudytojas D. A. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Tai buvo senokai. Gavo iškvietimą dėl sargo, kuris neišleido žmonių iš teritorijos. Nuvykus žmonės pasiskundė, kad sargas yra neblaivus. Paprašė, kad sargas išleistų žmones. J. P. jiems nurodė, kad gėrė alų. Jie rado atsakingo asmens numerį, atvyko atsakingas asmuo ir tą dieną J. P. nušalino nuo darbo. Vyriškis jiems paaiškino, kad gyvena už (duomenys neskelbtini), berods (duomenys neskelbtini). Jie pastarajam paaiškino, kad jis bus nuvežtas į nakvynės namus. Jis visą tą laiką nebuvo labai patenkintas. Vežant į nakvynės namus jis buvo nelabai patenkintas prašė, kad nuvežtų į namus. Privažiavus nakvynės namus jis bandė išlipti iš automobilio, atsidarė duris. Kolega Ž. stūmė jį atgal, kad neiššoktų. Jis, D. A., sustojo iš išlipo. Pasakė, kad apsiramintų. Nakvynės namuose jis taip pat su kažkuo susimušė ir galų gale buvo nepriimtas. Asmuo atsidūrė komisariate.
- J. P. bandė išlipti, muistėsi. Matė vienas rankas, kitas rankas. Jam, D. A., labai sunku pasakyti. Matė, kaip kaltinamasis atsidarė duris, bandė išlipti – kolega jį atgal. Jis, D. A., sustojo, priėjo prie tos pusės kur buvo atidarytos durys. Konkrečių smūgių nematė. Matė rankas. Jei taip parodymuose nurodyta ikiteisminio tyrimo metu – taip ir buvo. Jis, D. A., dabar jau tiksliai neatsimena. Nakvynės namuose kolegai pradėjo tintis akis, vokas. Dėl peties jam, D. A., rodos gal ir sakė. Jis po to neišėjo į darbą, pasiskambino ir pasakė, kad skauda petį. Tuo metu jis, D. A., neatsimena, galbūt ir sakė dėl peties. Akis jis pradėjo krapštytis ir pradėjo tinti vokas. Nuvykus į kaltinamojo darbovietę - J. P. buvo nusiteikęs priešiškai. Buvo piktas, nepatenkintas, nes paskambino jie direktoriui. Mano, kad tokios būsenos jis kėlė pavojų ir sau, ir kitiems. Darbdavys jį nušalino nuo darbo. Jie dar J. P. ne kartą siūlė pūsti į alkotesterį, tačiau pastarasis juos, patrulius, tiesiog pasiuntė. Daugiausiai kaltinamasis buvo patalpoje, šiek tiek ir lauke. Ten yra būdelė. Jie su kolega buvo vienodi pagal funkcijas, dėl visko tarėsi. Tokio žmogaus tiesiog paleisti negalėjo. Jis neišreiškė jokio noro, kur jį pristatyti. Važiuojant į nakvynės namus automobilį vairavo jis, o kolega sėdėjo gale už jo, D. A.. Sėdėjo ten visą laiką. Praktiškai privažiavus prie nakvynės namus, kaltinamasis pradėjo muistytis. Jis, D. A., tada viską prisiminė geriau nei dabar. Jis, D. A., turi stebėti automobilio techninę būklę važiuojant. Mano, jog policijos automobilis nebuvo labai tvarkingas, nes jis jau senas. Jis, D. A., nežino, kodėl atsidarė automobilio durys. Jos buvo užblokuotos. Būna, kad užblokavus duris jos atsidaro tik iš vidaus, bet berods uždarė ir papildomą užraktą. Berods dar prieš įsodinant kaltinamąjį viską patikrino. Su tuo automobiliu yra tekęs vėl važiuoti. Garaže pranešė apie gedimą, tačiau tai nuo jų priklauso, ką taisyti ,o ko ne. Raštu niekam nepranešė. J. P. pasakė žodžiu, kad eina. Durys jam atsidarė iš antro bandymo. Jam rodos, tuo momentu automobilis važiavo minimaliai, nes kelias duobėtas. Būtų kilęs pavojus, jei jis būtų išlipęs. Tame automobilyje yra vaizdo registratorius. Su įrašu jis, D. A., nėra susipažinęs. Špygas rodė kaltinamajam nenorėdamas jo įžeisti. Jis, D. A., pajuokavo. Negali pasakyti, kiek kartų rodė špygą. Kartais taip būna. Yra įvairių taktikų. Kažin, ar kaltinamasis net matė tą špygą. Agresijos tai nesukėlė. Viskas buvo pasakyta juoko forma. Pas juos būna dauguma neblaivių asmenų. Kiek atsimena, vežant kaltinamąjį, kolega visą laiką sėdėjo gale. Jis, D. A., nelabai atsimena apie pultą nuo vartų. Atsiprašo už špygas. Jis, D. A., neatsimena, kad J.P. būtų sakęs, jog jį vežtų pas uošvienę.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 715/2019(01), kurioje nurodyta, kad N. G. apžiūros metu nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies voke, padaryta, minėtą sritį paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.b.l. 38-39).
2019-03-12 apžiūros protokolas (b.b.l. 34-36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019-08-12 išvadoje Nr. G2753/2019(01) nurodyta, kad remiantis N. G., gim. (duomenys neskelbtini) specialist išvada Nr. G 715/2019(01), gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. RD-159/2019(01) ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis pateikiama išvada: N. G. po 2019-02-23, apie 19.30 val., įvykusios dešinio peties traumos, naujų dešinio peties struktūrų suažolijimų nekonstatuota. Nustatyti dešinio peties struktūrų sužalojimai yra laikomi kaip senos, 2017-05-28 patirtos, traumos pasekmė ir su 2019-02-23 dienos įvykiu nesietini. N. G. nustatyti ir specialist išvadoje Nr. G 715/2019(01) išvardinti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014).
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs darbe, Aklųjų kombinate dirba sargu. Kažkas pranešė pareigūnams, jie atvyko ir jį vežė kažkur nakvoti. Taip gavosi, kad važiuojant burbuliavo, tačiau jam pareigūnai rodė špygas. Pareigūnui ne specialiai sudavė, tiesiog pastarajam kliuvo, nes buvo grumtynės. Gailisi, nes geriau būtų neiššokęs. Sudavė ne specialiai, nes buvo grumtynės. Jis gal ir užkabino, nes buvo apsvaigęs. Jis turėjo atiduoti pultą, dėl to norėjo iššokti iš automobilio, nes kitaip jam grėstų ieškiniai. Durys buvo užblokuotos. Su alkotesterio duomenimis sutinka. Savo veiksmus atsimena jis gan miglotai, buvo agresyvus. Jis galėjo pataikyti pareigūnui į akį. Kada atblokavo duris, paspaudė rankeną, iššoko ir tada jį pagavo, pradėjo laužti rankas. Jis pradėjo suktis ir tuo momentu galėjo suduoti pareigūnui. Ligonių kasai sumokėta. Jis pareigūnui į veidą nesudavė tyčia. Buvo pareigūnas užblokavęs duris, jei nebūtų atblokavęs – nebūtų jis šokinėjęs. Taigi, iš esmės savo kaltę pripažino. Gailisi. Jo kaltę patvirtino nukentėjusiojo N. G. parodymai, liudytojo D. A. parodymai ,specialist išvados, kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaltinamasis J. P. nusikalstamus veiksmus pareigūno atžvilgiu atliko tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti. Tokią teismo išvadą suponuoja tai, jog byloje yra surinkta akivaizdžių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju neabejotinai reikšmingomis laikytinos aplinkybės, minėtos apibūdinant kaltinamojo būseną: pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo agresyvus, grūmėsi su pareigūnais, norėjo iššokti iš automobilio.
Įvertinus nurodytų ir išanalizuotų liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų bei rašytinės bylos medžiagos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog bylos duomenys leidžia vienareikšmiškai teigti, jog kaltinamasis sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną, t. y. įrodytas kryptingas fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnui.
Kaltinamojo J. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Iš bylos aplinkybių matyti, jog J. P. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 45,78 Eur turtinę žalą (b.l. 48-49, 51).
Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra faktinis bei teisinis pagrindas.
Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. P. senyvo amžiaus, dirbantis, atsiprašė nukentėjusiojo ir norėjo taikytis, nukentėjusysis tam neprieštaravo. Kaltinamasis turi neįgalumą, šeimą, neteistas. Be to atlygino Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį.
Kaltinamasis J. P. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje J. P. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam N. G. susitaikius.
Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
J. P. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
I. J. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.