- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-35-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01968-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo P. J. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilnius miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-35-851/2022 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-001968-2021-0),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19552-2021 P. J. paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. gegužės 19 d. apie 15 val. Ižos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, tai yra šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje.
2. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nutraukti, tvirtindamas, kad buvo pažeistas dvigubo nubaudimo (non bis in idem) principas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19552-2021 paliko nepakeistą. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad P. J. atžvilgiu nebuvo pažeistas minėtas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas ir administracinė atsakomybė jam taikyta pagrįstai.
3.1. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-961/2021 P. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje liko neįvertinti ir nebuvo inkriminuoti P. J. veiksmai jam vairavus minėtą transporto priemonę, neturint tam teisės. Pareiškėjas ir jo atstovas šioje administracinio nusižengimo byloje aplinkybę, kad P. J. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nepagrįstai vertina kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdą ar aplinkybę, į kurią teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė skirdamas bausmę ir / ar baudžiamojo poveikio priemones.
3.2. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio matyti, kad aplinkybė, jog P. J. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nusikalstamos veikos aprašyme apskritai neminima, o pasisakydamas dėl to, kad P. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir teismas nėra saistomas šios aplinkybės, tai darė tik pabrėždamas, kad tai neužkerta kelio skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Juo labiau, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, 2021 m. birželio 14 d. nuosprendyje netgi tiesiogiai nepasisakė, kad atsižvelgia į aplinkybę, jog P. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, to, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovas, negalima suprasti ir netiesiogiai iš to, kad P. J. buvo skirtas maksimalus draudimo vairuoti transporto priemones terminas.
3.3. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad, nors nusikalstama veika, už kurią P. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, ir veika, dėl kurios priimtas skundžiamas nutarimas non bis in idem principo prasme nėra tapačios, jos skiriasi savo objektyviaisiais sudėties požymiais, patys veiksmai nebuvo pakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti viena veika, nors ir buvo pažeistas tas pats KET 14 punktas (be kita ko, apimantis ne tik draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, bet ir neturintiems tokios teisės). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo esmė – transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, tuo tarpu ANK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo esmė – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. skiriasi šių veikų objektyvioji pusė, padarymo aplinkybės – vienu atveju nustatomas asmens neblaivumas ar neblaivumo požymiai ir atsisakoma tikrintis blaivumą, alkoholio vartojimas po eismo įvykio, kitu atveju – asmuo vairuoja net ir būdamas blaivus, tačiau neturėdamas tam teisės (ar teisei esant sustabdytai). Vien tai, kad nuosprendžiu asmeniui paskirta griežta bausmė ir / ar baudžiamojo poveikio priemonės, apylinkės teismo vertinimu, nereiškia, kad asmuo nuteistas ir už veikas, už kurių padarymą numatyta kitos rūšies teisinė atsakomybė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį – Institucijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19552-2021 paskirtą P. J. 400 Eur dydžio baudą sumažinti iki protingos ribos, taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5. Skunde pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo argumentais, nes jo (pareiškėjo) manymu šioje byloje buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas, ir administracinė atsakomybė pareiškėjui P. J. buvo taikyta nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje padarytos teismo išvados prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai dėl jo atstovaujamo P. J. veikų kartojimo ir baudimo už tas veikas, nes atskirti ir sugrupuoti tas veikas, pagal padarymo laiką ir vietą, anot pareiškėjo, neįmanoma, nes jos buvo padarytos vienu metu (objektyviai neatskiriamos), todėl, pasak pareiškėjo, šių išvadų pagrindu priimtas apylinkės teismo sprendimas laikytinas inkviziciniu ir neatitinka sprendimų tikslingumo, sąmoningumo, protingumo ir proporcingumo principų, nes teismų procesiniai sprendimai privalo turėti savo prasmę ir tikslus bei išvengti dvigubo asmens nubaudimo.
5.1. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog P. J. paskirta 400 Eur dydžio bauda už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra aiškiai per griežta. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamoje administracinėje byloje, vertinant, ar yra aplinkybės, kurių pagrindu skirta bauda mažintina, būtina nustatyti, ar skirta bauda nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat ar nėra kitų aplinkybių, kurios rodytų aiškų skirtos baudos nepagrįstumą. Nurodo, jog P. J. savanoriškai nuo 2021 m. liepos 1 d. iki dabar, griežtomis adaptacijos sąlygomis (be teisės susitikti net su artimaisiais) yra gydomas priklausomybės ligų bendruomenėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, pagal atliktus ir patvirtintus tyrimus, priklausomybė nuo alkoholio yra traktuojama kaip lėtinis sveikatos sutrikimas ir biopsichosocialinė problema. Iš tarptautinių ligų klasifikatorių (DSM-V ir TLK-10) matyti, jog be tiesioginės būtinybės gydytis nuo alkoholio, lygiaverčiais tampa psichologiniai, socialiniai ir teisiniai aspektai, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, taps P. J. įsimintina skaudžia pamoka ir ateityje jis padarys teigiamas išvadas dėl savo negatyvių praeities poelgių ir sudarys jam patikimas prielaidas aktyviai dalyvauti naujo savo socialinio pasaulio ir tapatumo kūrime. Kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, jo (pareiškėjo) atstovaujamas P. J. (praeityje pareigingas, stropus, sąžiningas baldų surinkėjas) suprato savo veiksmų pražūtingumą visuomenės ir savo šeimos atžvilgiu ir kurdamas savo naują socialinį pasaulį, sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir savo duotą žodį sąžiningai vykdo, paskirta jo atstovaujamajam P. J. administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda, pareiškėjo manymu, P. J. ir jo šeimą galutinai nustūmė į šeimyninio, socialinio ir ekonominio nestabilaus gyvenimo užribį, nes o jo šeima (sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukros), pareiškėjo teigimu, yra išlaikoma vien tik iš P. J. sutuoktinės (gamybinės bendrovės patalpų valytojos) gaunamo minimalaus darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjo P. J. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjo ginčytos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pažeidė dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principą, ir kad paskirta P. J. 400 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir prašo ją sušvelninti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą ir Institucijos Nr. 10-ANR_N-19552-2021 nutarimą palikdamas nepakeistą, ANK nuostatų nepažeidė.
10. Draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste ir – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžia dvigubą baudimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste ir – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97), taigi, teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje A. prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų matyti, kad P. J. dėl tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinė teisena P. J. buvo pradėta pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 19 d. apie 15 val. Ižos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, tai yra šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-961/2021 P. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
12. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nuosekliai ir motyvuotai, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pažeistas non bis in idem principas, kadangi veika, numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje, skiriasi nuo veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad P. J. transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdas ar aplinkybė. Šiame kontekste pažymėtina, jog formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šios veikos padarymo būdas yra automobilio vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl minėtoje baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai nevertino P. J. veiksmų dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalis nenumato atsakomybės už šios veikos padarymą – atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės yra numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad Institucija, šioje byloje pripažindama P. J. kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, dvigubo nubaudimo draudimo (non bis in idem) principo nepažeidė, ir apygardos teismas šiai apylinkės teismo išvadai pritaria.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo atstovaujamajam P. J. paskirta administracine nuobauda, kuri, pareiškėjo vertinimu, yra neproporcinga ir aiškiai per griežta. Teigia, jog P. J. (praeityje pareigingas, stropus, sąžiningas baldų surinkėjas) suprato savo veiksmų pražūtingumą visuomenės ir savo šeimos atžvilgiu ir, kurdamas savo naują socialinį pasaulį, sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei savo duotą žodį sąžiningai vykdo, todėl paskirta jo atstovaujamajam P. J. administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda, pareiškėjo manymu, P. J. ir jo šeimą galutinai nustūmė į šeimyninio, socialinio ir ekonominio nestabilaus gyvenimo užribį, nes o jo šeima (sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukros), pareiškėjo teigimu, yra išlaikoma vien tik iš P. J. sutuoktinės (gamybinės bendrovės patalpų valytojos) gaunamo minimalaus darbo užmokesčio. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, atidėdamas paskirtos P. J. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojo jį (P. J.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą – apie alkoholio daromą žalą, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad P. J. suprato savo veiksmų pražūtingumą visuomenės ir savo šeimos atžvilgiu ir kurdamas savo naują socialinį pasaulį, laisvanoriškai sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir savo duotą žodį sąžiningai vykdo, nėra pakankamai tikslūs, kadangi nutylėta, jog šie P. J. veiksmai yra tiesiogiai susiję su paskirtos P. J. atidėtos bausmės sąlygų vykdymu. Be to, pažymėtina ir tai, kad 400 Eur dydžio bauda paskirta P. J., o ne jo sutuoktinei, todėl iš pareiškėjo skundo argumentų nėra aišku, kokiu būdu P. J. šeima (jo sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukros), pasak pareiškėjo, nustumtos į šeimyninio, socialinio ir ekonominio nestabilaus gyvenimo užribį, jeigu šeimą, pareiškėjo teigimu, išlaiko ne P. J., o pastarojo sutuoktinė iš gamybinės bendrovės patalpų valytojos gaunamo minimalaus darbo užmokesčio. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad P. J. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, vertinant tai, kad jis, būdamas jau ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės, padarė naują tos pačios rūšies administracinį nusižengimą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs pažeidinėti KET taisykles. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad paskirta P. J. administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda, savo dydžiu artima ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui (375 Eur), – nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgalioto pareigūno 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19552-2021 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, apylinkės teismas iš esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nutartyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, ir pareiškėjo P. J. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.