Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. liepos 15 d. padavė teismui skundą (I t., b. l. 1–7), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, ir Komisija) 2015 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-173(7-114/2015) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją pareiškėjos 2015 m. gegužės 18 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 priimti ir išnagrinėti iš esmės; tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, nėra pagrindo įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą, prašė atnaujinti terminą paduoti skundui tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir panaikinti VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 68-239 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (04.7.2.)-FR0682-551 ir pavesti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi buvo priimti pareiškėjos skundo reikalavimai: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-173(7-114/2015) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją pareiškėjos 2015 m. gegužės 18 d. skundą dėl VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 68-239 priimti ir išnagrinėti iš esmės.Pareiškėja paaiškino, kad VMI 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 68-239, kuriuo buvo patvirtintas Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (04.7.2.)-FR0682-551 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. VMI sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas, todėl pareiškėja kreipėsi 2015 m. balandžio 23 d. į VMI, o 2015 m. balandžio 24 d. nuvykusi į VMI atsiėmė sprendimą. Pareiškėja, nepraleisdama 20 dienų termino, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2015 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-173(7-114/2015) nusprendė nepriimti pareiškėjos skundo dėl to, kad jis buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą. MGK terminą skaičiavo pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Pareiškėja vadovavosi MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi ir aiškino, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sprendimo įteikimo pareiškėjai dienos. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikiamu MAĮ 164 straipsnio 3 dalies aiškinimu (2011 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-422/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/2011; 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-891/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1445/2012; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012). Pareiškėja nurodė, kad viso mokestinio ginčo metu buvo aktyvi, rinko ir teikė įrodymus, domėjosi ginčo eiga, vyko susipažinti su mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga. 2014 m. gruodžio pradžioje VMI gavo papildomos medžiagos, pareiškėja teikė papildomus paaiškinimus, todėl ji tikėjosi, kad jos skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Todėl, negaudama žinių iš VMI, ji tik 2015 m. balandžio mėnesį kreipėsi į VMI. Pareiškėja teigė, kad mokesčių administratorius privalėjo pasinaudoti visais MAĮ 164 straipsnyje nurodytais sprendimo įteikimo būdais, o mokesčių administratorius pasinaudojo tik vienu būdu – dokumentų įteikimas registruotu laišku. Todėl mokesčių administratorius neatliko savo pareigos įteikti sprendimą pareiškėjai, terminas skundui paduoti Komisijai nebuvo praleistas ir skundas turėjo būti priimtas. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad prasidėjus mokestiniam patikrinimui ilgą laiką jos tėvas A. K. nuo jos šį faktą slėpė, bendravo su mokesčių administratoriumi turėdamas jos įgaliojimą, samdė jos vardu advokatus, todėl ji palyginus vėlai sužinojo apie mokestinį ginčą ir jo eigą, nežinojo atitinkamų procedūrų terminų, pati sudarė sutartį su advokatu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 166–169) prašė skundą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad VMI sprendimas buvo išsiųstas 2015 m. sausio 2 d. pareiškėjos nurodytu adresu, pareiškėja apie adreso pasikeitimą nepranešė. Pareiškėja nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), kur buvo siunčiama registruota pašto siunta, ji grįžo kaip neatsiimta pašto įstaigoje 2015 m. vasario 25 d. Paaiškina, kad pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi – piktybiškai neatsiimdavo jai siunčiamos korespondencijos, neatvykdavo į inspekciją, neteikė paaiškinimų ir susijusių dokumentų, mokesčių administratoriui teko kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Nurodė, kad korespondencija pareiškėjai buvo siunčiama keletu inspekcijai žinomų adresų, neįteikiant įvairios korespondencijos, pareiškėjai buvo pasiūlyta bendradarbiauti per advokatų kontorą, bet pareiškėja atsisakė. Pareiškėja į VMI kreipėsi tik praėjus 4 mėnesiams nuo korespondencijos jai išsiuntimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo jos skundo nagrinėjimo eiga, todėl pareiškėjai taikytina taisyklė, numatyta MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje.

Atsakovas VMI apeliaciniu skundu (I t., b. l. 193–196) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog centrinis mokesčių administratorius siunčia mokesčių mokėtojui sprendimą dėl mokestinio ginčo mokesčių mokėtojo nurodytu adresu, kuris laikomas įteiktu. Kitaip sakant, pareiga pasirūpinti ikiteisminės ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo įteikimu tenka mokėtojui, jei kyla kliūtis dėl sprendimo įteikimo. Šiuo atveju iš ginčo medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi – neatsiima siunčiamų kvietimų ir neatvyksta į inspekciją, neteikia paaiškinimų ir susijusių dokumentų, teko kreiptis pagalbos į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Pareiškėja patikrinimo metu buvo pilnametė. VMI priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 70-117 pratęsti skundo nagrinėjimo terminą ir pranešė apie susipažinimo su medžiaga tvarką, kurį 2015 m. lapkričio 25 d. išsiuntė pareiškėjos nurodytu adresu, tačiau jis grįžo kaip neatsiimtas pašto įstaigoje. VMI 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 68-239 2015 m. sausio 2 d. išsiuntė pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (registruotos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis grįžo kaip neatsiimtas pašto įstaigoje 2015 m. vasario 25 d. Pareiškėja nepranešė, kad yra pasikeitęs jos adresas. Pareiškėja 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. aktyviai teikė įvairius prašymus ir kitus dokumentus skundo nagrinėjimo VMI procese, tačiau vėliau nesidomėjo šių prašymų išnagrinėjimo rezultatais. Pareiškėja atsisakė dokumentų įteikimo jos atstovui (advokatų kontorai), nors pripažino kliūtis įteikiant dokumentus. Pareiškėja kreipėsi į VMI tik po 4 mėnesių nuo sprendimo išsiuntimo, t. y. pasirinko pasyvų dalyvavimą savo galbūt pažeistų teisių gynimo procese. Taigi pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, domintis jos skundo nagrinėjimo eiga ir sprendimo įteikimu, delsė kreiptis į atsakovą dėl jos įvairių prašymų išnagrinėjimo rezultatų, todėl jai taikytina įteikimo per penkias darbo dienas taisyklės prezumpcija.

15.2. Šiuo atveju atsakovas pateikė esminį teisinį argumentą vertinant, ar pareiškėja praleido terminą paduoti skundą MGK, t. y. įstatymų leidėjo imperatyviai išreikštą nuostatą, jog sprendimo ir kitos informacijos siuntimas paskutiniu ginčą nagrinėjančios institucijos žinomu adresu laikomas tinkamai įteiktu (MAĮ 149 str.), todėl MGK pagrįstai traktavo, jog sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas penktą darbo dieną po 2015 m. sausio 2 d., t. y. 2015 m. sausio 9 d., nuo kurios skaičiuojamas skundo padavimo terminas, ir skundą paliko nenagrinėtu. Teismas dėl šio argumento nepasisakė, t. y. nepateikė minėtos teisės normos analizės, nors jis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra vienas iš esminių.

Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–12) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; pareiškėjos naudai iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstus teiginius (išvedžiojimus), kurių dauguma apskritai niekaip nėra susiję su ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, ir kurie niekaip nesusiję su sprendimu teisingai išnagrinėtos administracinės bylos dalyku (ginčo esme administracinėje byloje). Pareiškėja pažymi, jog atsakovas apskritai pasirinko pasyvų dalyvavimo administracinėje byloje modelį ir teisminiam administracinės bylos nagrinėjime net nedalyvavo (išreiškė prašymą nagrinėti nedalyvaujant). Vien iš apeliaciniame skunde pateikto pareiškėjos atliktų veiksmų ir (ar) teiktų prašymų (skundų, paklausimų) sąrašo galima vienareikšmiškai prieiti prie išvadų, jog pareiškėja buvo aktyvi, ir nuosekliai ne tik domėjosi atliekamo tyrimo eiga, bet ir stengėsi aktyviai dalyvauti jos atžvilgiu atliekamame mokestiniame patikrinime (kiek dėl nuo jos priklausančią aplinkybių jai buvo leidžiama). Pažymi, jog tik faktiškai susipažinus su sprendimo turiniu, pareiškėjui atsiranda reali galimybė jį ginčyti bei pateikti išsamius nesutikimo su sprendimo (prieštaravimo jam) motyvus. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pasisakoma, kad tokia praktika užtikrina, jog byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tik atvejais, kada tokių įrodymų nebus, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata. Administracinėje byloje esant objektyvių įrodymų apie tai, kad faktiškai pareiškėjai VMI sprendimas buvo įteiktas 2015 m. balandžio 24 d. ir pareiškėjai 2015 m. gegužės 14 d. (nepraleidus 20 dienų termino) Mokestinių ginčų komisijai pateikus skundą, Komisija, nenurodžiusi pareiškėjai patikslinti skundo trūkumus, praleisdama visus teisės aktuose tvirtintus skundo priėmimo svarstymo terminus, priėmė nepagrįstą protokolinį sprendimą.