- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- 2VP-10472-1205/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02371-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- M. Č., D. Č.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Č. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 pagal pareiškėjų D. Č. ir M. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja M. Č. kreipėsi į teismą prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje, kurioje buvo nutraukta jos ir D. Č. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl nepilnamečio vaiko F. Č. ir jo tėvo D. Č. susitikimų. Nurodė, kad per paskutinius mėnesius nuo 2025 m. sausio 1 d. vaikas turėjo susitikimų sausio 2 d., vasario 2 d., kovo 3 d., balandžio 2 d., tėvas neinformuoja dėl susitikimų.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėja M. Č. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo palaikė. Paaiškino, kad D. Č. nepraneša jai apie vaiko pasiėmimą. Nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Argumentuoja, kad jis dirba, tačiau ji taip pat dirba, bet privalo rūpintis vaiku. D. Č. atsiliepime nurodytos aplinkybės yra neteisingos, žinutės ištrauktos iš konteksto, padarytos jam tinkančios iškarpos. Dėl sausio 1 d. gali paaiškinti, kad D. Č. buvo informuotas, jog Naujuosius metus vaikas su ja švenčia ne (duomenys neskelbtini), o yra išvykę. Apie jos gyvenamosios vietos keitimą D. Č. buvo informuotas ir žinojo tai. Yra buvę, kad ji paprašo vaiką parvežti anksčiau, tačiau tik tokiais atvejais, kai jis nebuvo informavęs apie bendravimą iš anksto, o ji jau buvo suplanavusi savo savaitgalį. Atsiliepime nurodytos aplinkybės apie turtą apskritai nesusijusios su šiuo prašymu. Aplinkybė, kad išlaikymo pinigus ji siūlė pervesti į vaiko sąskaitą, nieko blogo nereiškia, nes ji siekė vaikui skirtus pinigus taupyti. Vaiką tėvas yra jai parvežęs į darbą, tačiau nelaiko, kad tai yra tvarkos pažeidimas, nes ji tuo metu dirbdavo, o jei jis būtų norėjęs, galėjo palaukti 5 minutes ir ji būtų parvažiavusi namo. Taip pat yra pasiūliusi vaiką pasiimti iš žaidimų kambario, kai sūnus šventė draugo gimtadienį, tėvas tai žinojo. D. Č. priešingai, nei nurodo atsiliepime, jai nurodinėdavo, kur ir kam atvesti vaiką. Paskutiniu metu tarp D. Č. susitikimų su sūnumi jau buvo praėjusios penkios savaitės, vaiku jis visiškai nesidomėjo. Tėvui siunčia fotografijas apie vaiką, jo laisvalaikį. Ji nori, kad D. Č. bendrautų su vaiku, nes vaikas pats to labai nori, darželyje nuolatos klausinėja, ar jo atvažiuos pasiimti tėtis. Vaikui reikia abiejų tėvų. Ji norėtų, kad D. Č. bendrautų kiekvieną neporinį savaitgalį pagal sutartį ir dažniau. Norėtų, kad prieš kiekvieną bendravimą tėtis informuotų iš anksto, kaip yra susitarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis yra linkęs bendradarbiauti su vaiko mama dėl vaiko interesų. Pareiškėjai yra žinoma, kad jis dirba slenkančiu grafiku, todėl ne visuomet gali bendrauti su vaiku kiekvieną neporinį metų savaitgalį. Tačiau jis inicijuoja papildomus susitikimus su vaiku, stengiasi kompensuoti laiką. Susitikimų su vaiku datų buvo daugiau nei nurodė prašyme pareiškėja, ji manipuliuoja informacija, teikia neteisingus duomenis teismui. Tarp šalių buvo susiformavusi praktika bendru sutarimu derinti ir kitokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką pagal situaciją. Pati pareiškėja taip pat yra prašiusi D. Č. pasiimti vaiką papildomai jai patogiu metu. Pareiškėja pati kaitalioja vaiko paėmimo ir grąžinimo vietas, neinformuoja vaiko tėvo apie pakeistas gyvenamas vietas. Pareiškėja nesudaro galimybių tėvui su vaiku bendrauti nuo penktadienio iki sekmadienio nepertraukiamai. Mano, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su vaiku tik dėl to, kad D. Č. anksčiau kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl piniginės kompensacijos iš M. Č. išieškojimo. D. Č. yra linkęs geranoriškai bendradarbiauti su vaiko mama dėl bendravimo su sūnumi, o M. Č. yra linkusi manipuliuoti vaiku, trukdo jam bendrauti su tėvu. Vaiko mama yra itin kategoriška, priešiškai nusistačiusi vaiko tėvo atžvilgiu.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo D. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl prašymas išnagrinėtas D. Č. posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. CK 6.985 straipsnyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 buvo nutraukta D. Č. ir M. Č. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1. punktu šalys sutarė, kad D. Č. turi teisę nepilnametį sūnų F. Č. pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieną neporinį metų savaitgalį – penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį ne vėliau kaip 14 val. Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad ketindamas pasiimti sūnų D. Č. privalo apie tai informuoti M. Č. ne vėliau kaip prieš 48 valandas SMS žinute iki numatomo vaiko paėmimo momento suderinant tikslų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Pagal sutarties 5.3. punktą šalys sulygo, jog gali būti suderinta ir kitokia bendravimo tvarka, pakitus situacijai ar esant šalių geranoriškam bendradarbiavimui ir rašytiniam susitarimui.
7. Įstatymas numato, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pagal šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas D. Č. įgijo teisę, bet ne pareigą kas antrą metų savaitgalį (neporinį) bendrauti su sūnumi, pasiimant jį penktadienį ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį. Nors teismas pripažįsta, jog D. Č. nebendrauja taip dažnai kaip numatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, konstatavus, kad tokios pareigos pagal šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį D. Č. neturi, nėra pagrindo konstatuoti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.1. punkto pažeidimą.
9. Visgi teismas atkreipia D. Č. dėmesį, jog pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
11. Taip pat pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo bei teismo posėdžio metu nurodė, kad D. Č. nesilaiko santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2. punkte nustatytos pareigos prieš 48 val. ją informuoti apie ketinimą pasiimti sūnų bendrauti. D. Č. nepateikė teismui įrodymų, kad šią pareigą vykdo tinkamai, todėl teismas konstatuoja, kad vaiko tėvas pažeidžia sutarties 5.2. punkte numatytą įpareigojimą. Visgi atžvelgiant į tai, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra dėl bendravimo su vaiku, neabejotinai liečia ir nepilnametį vaiką, teismas siekia užtikrinti pirmiausiai nepilnamečio vaiko interesus, todėl šioje dalyje prašymą taip pat atmeta, tačiau išaiškina D. Č., kad jis privalo ketindamas bendrauti su sūnumi apie tai pranešti vaiko mamai prieš 48 valandas. Nesilaikant nustatyto įpareigojimo byloje gali būti išduotas vykdomasis raštas.
12. Šalims teismas išaiškina, kad esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms, pasikeitus vaiko poreikiams ar santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai nebeatitinkant vaiko geriausių interesų, jos gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, įskaitant tėvo pareigos bendrauti su vaiku konkrečiu nustatytu laiku įtvirtininimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 290–292 straipsniais bei 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos M. Č. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.
Išaiškinti D. Č., kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, įskaitant bendravimo su vaiku pareigą.
Išaiškinti D. Č., kad jis privalo vykdyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ketinant bendrauti su sūnumi F. Č. apie tai ne vėliau nei prieš 48 valandas pranešti vaiko mamai M. Č..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.