Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. PK-640-720/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. PK-640-720/2013Nuosprendis · 2013-04-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-11Kauno apygardos teismas
  3. T-546-720/2014Nutartis · 2014-06-18Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
PK-640-720/2013
Teisminio proceso Nr.
1-21-3-00008-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
V. Z.
Advokatai
Rūta Survilienė, Ramutė Noreikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-640-720/2013Teisminio proceso Nr. 1-21-3-00008-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.; 1.1.8.1.1.; (S) 1.2.14.10.; 2.3.6.4.5.; 2.9.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Aušrai Sedekerskienei, Editai Zlatarinskaitei,dalyvaujant kaltinamajam V. Z., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei,nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui V. V., jo atstovei advokatei Rūtai Survilienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. 2011 m. spalio 23 d., apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos mst., Kauno r., apgadino automobilį Volvo V-70, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Tagera“, kurį V. V. buvo pasiėmęs pavažinėti prieš pirkimą, siekiant įsitikinti, ar automobilis tinkamas pirkti, šiais savo neteisėtais veiksmais V. Z. padarė nukentėjusiajam V. V. 10 849,61 Lt turtinę žalą.

K. V. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini), K. G. pirtyje su komandos nariais šventė futbolo sezono pabaigą. Šventėje dalyvavo apie 10 žmonių, tarp kurių buvo V. V., A. B., J. M., A. B., K. G., J. P.. Prie vaišių stalo jis susiginčijo su V. V., dėl kokios priežasties, nepamena. Vėliau, tą patį vakarą, jis su V. V. puolė vienas kitą fiziškai, kas bandė juos išskirti, nepamena. Vėliau jis nusiprausęs ir susidėjęs daiktus išėjo į gatvę link savo namų. Jo iki kiemo vartų A. B. nelydėjo, tuo metu kiemas buvo tuščias. Einat namo gatve, sutiko savo sūnaus draugą Gervę, gyvenantį toje pačioje gatvėje, kuris pasisiūlė palydėti jį namo, nes matė, kad buvo išgėręs. Grįžęs namo iškart nuėjo gultis, kadangi buvo girtas. Vėliau į mobilųjį telefoną kažkas paskambino. Kadangi jis miegojo, į šį skambutį atsiliepė žmona, pažadino jį ir padavė telefoną. Jam skambino A. B. ir sakė, kad jis turi jam atnešti 2 000 Lt, nes yra vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip jis daužo V. V. automobilį. Jis A. B. atsakė, kad automobilio nedaužė, jau seniai miega ir pabaigė pokalbį. Kitą dieną nuvažiavęs pas pirties savininką K. G. sužinojo, kad visi mano, jog jis sudaužė V. V. automobilio stiklus. Mano, jog V. V. jį dėl sudaužyto automobilio kaltina dėl tarp jų įvykusio konflikto. Ar tą vakarą būtų kilęs konfliktas tarp jo ir J. P. jis neatsimena. Teigia, jog įvykio metu pirties kieme apšvietimas buvo geras, tačiau gatvėje buvo tamsu, kiemo vartai beveik 2 metrų aukščio, jie buvo uždaryti, todėl šviesa iš kiemo į gatvę nepateko. Lauke buvo atidaryti tik kiemo varteliai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti 2012 m. spalio 18 d.ir 2012 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiuose apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis V. V., apklaustas 2012 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. spalio 23 val., apie 14 val. jis atvažiavo į pirtį paminėti pirmos vietos laimėjimą su futbolo komanda. Pirtyje buvo maždaug iki 20 val., buvo apie 10 žmonių. Vakare, išsiskirstant liko vienas kitą geriausiai pažįstantys asmenys – A. B., J. P., A. B., J. M., jis ir V. Z.. Tarp pastarojo ir J. P. prasidėjo konfliktas dėl automobilio įlenkimo, V. Z. pradėjo gąsdinti J. P., kad šeima dirbs iki senatvės, kad skolingas 150 Lt, vėliau suma išaugo iki 50 000 Lt. Jis pasakė kaltinamajam, kad dėl tokio jo elgesio parašys pareiškimą policijai, tada kaltinamasis apipylė jį alumi ar vynu, jis atsilygino tuo pačiu. V. Z. šoko ant jo, apkabino galvą ir su pirštu norėjo išdurti akį. J. P. ir A. B. juos išskyrė, jie išėjo į lauką. Kartu buvo ir jo sūnus, kadangi buvo paprašęs atvažiuoti parvežti jį namo. Po maždaug 10 min. išėjo ir kaltinamasis, pasakė, kad jie prisidirbo ir ėjo link vartelių. Jie visi V. Z. palydėjo iki mašinos ir jis centrine – Tulpių gatve ėjo link savo namų į dešinę pusę, eidamas atsigręžinėjo. Gatvė buvo gerai apšviesta, nei vieno žmogaus ar automobilio tuo metu gatvėje nebuvo. Kaltinamasis sustojo nuėjęs iki trečio namo. Jis (nukentėjusysis) nuėjo į vidų pakviesti A. B., sūnus liko saugoti automobilį Volvo. Po kelių minučių sūnus atėjo į vidų pasakyti, jog važiuoja, visi ruošėsi eiti ir išgirdo smūgius. Atrodo, kad ir jo sūnus, ir K. G., kurie buvo šalia durų, sušuko, kad daužo mašiną. Pirmas išbėgo jo sūnus, tada jis ir pamatė, kaip V. Z. daužė jo automobilio dešinės pusės stiklą ir nubėjo nuo minėto automobilio. Jiems išbėgus į gatvę, pamatė, kad ji tuščia. Jo sūnus prie vartų stabtelėjo, bijodamas kad kaltinamasis gali jų laukti kitoje pusėje su metaliniu strypu, kuriuo daužė automobilio Volvo langus. Tuo metu kieme buvo tik jo automobilis Volvo, varteliai buvo uždaryti. Teigė, jog įvykio vakarą kaltinamojo būsena buvo normali, jis pats galėjo eiti. Automobilį stebėjo bijodami, kad kaltinamasis po išsakytų grasinimų jo nesudaužytų, kadangi jis yra neprognozuojamas. Kiemo vartai buvo uždaryti, paliktas tik praėjimas žmonėms, juos vėliau atidarė K. G., kadangi visi šventės dalyviai ruošėsi išeiti. Kiemas įvykio metu apšviestas ir viskas puikia matėsi. Civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos palaiko ir prašo jį tenkinti.

Liudytojas P. B., apklaustas 2012 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad yra UAB „Tagera“ vadovas. Jo vadovaujama įmonė davė V. V. automobilį Volvo pabandyti, ar šis jam tinkamas. V. V. minėtu automobiliu pavažinėjo keletą dienų, gal 2 ar 3, pranešė, kad žada grąžinti ir tik po to pamatė sudaužyto automobilio nuotraukas. Sužinojus, kad automobilis sudaužytas, V. V. buvo priverstas jį nusipirkti, nes toks buvo susitarimas, sudaužytos mašinos jie negalėjo priimti. Rašytinės sutarties dėl automobilio nebuvo, jie su V. V. susitarė žodžiu. Dėl žalos nustatyto į ekspertus kreipėsi įmonė, kadangi ji tuo metu buvo automobilio savininkė.

Liudytojas D. V., apklaustas 2012 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. spalio 23 d. vakare, apie pusę aštuonių, jam paskambino jo tėvas V. V. ir paprašė atvažiuoti į pirtį jį pasiimti. Jis atvažiavo, nuėjo į pirtį ir tada prasidėjo konfliktas tarp V. Z. ir J. P. dėl kažkokių pinigų, senų skolų. Jo tėvas užstojo J. P., kaltinamasis pylė alų jo tėčiui ant veido, šis kaltinamajam pylė degtinę, tada jie „susikabino“. Juos išskyrė A. B. ir jie visi išėjo į lauką. Po kiek laiko, kai apsirengė kaltinamasis, jis išeidamas pasakė kažką apie pinigus. Kaltinamasis ėjo link automobilio, V. V. pasakė eiti jam iš paskos, kad nieko nepadarytų automobiliui. Jis matė, kaip V. Z. ėjo link savo tėvų namų ir sustojo. Tėtis su J. P. nuėjo pakviesto A. B., jis liko stovėti prie automobilio. Pastovėjęs keletą minučių, nuėjo atgal į pirtį, pasakė, kad jau metas važiuoti ir tuomet išgirdo mašinos signalizaciją. Atsisukęs pamatė vieną smūgį į dešinės pusės galinį langą, bagažinę, galinių durų langą, priekinių durų, tačiau šie nedužo, tada kaltinamasis iš karto nubėgo. Prieš tai, kai išgirdo signalizaciją, sušuko, kad mašiną daužo, iš pirties išbėjo jo tėtis ir Jonas. Jis išbėgo į gatvę, prieš tai stabtelėjo prie vartų, išlindo iš už jų, tačiau gatvėje nieko nebuvo. Pats matė, kad automobilį daužė V. Z.. Tuo metu, kai jis atvažiavo, kieme stovėjo tik vienas automobilis, jis buvo pastatytas viduje. Vartai buvo pradaryti. Kai išgirdo smūgius, jis stovėjo pirties tarpduryje, todėl viskas labai gerai matėsi, kiemas ir gatvė buvo apšviesti. Kaltinamajam eiti niekas nepadėjo, jis apsirengė, susidėjo daiktus ir išėjo pro vartus, jie palydėjo kaltinamąjį dėl automobilio. Automobilį Volvo jo tėvas pasiėmė likus kelioms dienoms iki įvykio.

Liudytojas J. P., apklaustas 2012 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. spalio 23 d., vyko futbolo komandos vakarėlis pirtyje esančioje Tulpių g. 9, Karmėlavoje, Kauno r.. Ruošiantis važiuoti namo, V. Z. užsipuolė jį, pradėjo šantažuoti, kad jam reikės sumokėti 5 000 Lt, 10 000 Lt, 20 000 Lt. Tuo metu atvažiavo V. V. sūnus parvežti savo tėvą. V. V. pasakė kaltinamajam, kad dėl jo grasinimų parašys pareiškimą policijai. Kaltinamasis V. V. ant veido užpylė alaus, Valdas jam atsakė tuo pačiu. V. Z. griebė nukentėjusiajam už kaklo, ar daužyti, ar į akį durti. Juos abu išskyrė ir išėjo į lauką. Kaltinamasis, praeidamas pro juos, sumurmėjo kažką piktai, jei gerai išgirdo, kaltinamasis sakė: „aš jums padarysiu“. Jie vėl įėjo į pirtį ir už kelių minučių išgirdo stiklų dūžius. Valdo sūnus Deividas prie durų rėkė, kad V. Z. daužo mašiną. Jie visi išbėgo lauk ir jis pamatė, kad kaltinamasis buvo su kažkokiu strypu, ar kažką kita rankose turėjo, tačiau dalį sekundės pamatė kaltinamąjį nubėgantį nuo automobilio. Kiemo ir gatvės apšvietimas buvo geras. Kaltinamajam išeinant, kieme stovėjo tik vienas automobilis. Tą vakarą A. B. skambino kaltinamajam.

Liudytojas V. G., apklaustas 2012 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. spalio 23 d. vakare, jis susitiko su V. Z., kuris pro vartelius iš (duomenys neskelbtini) išėjo girtas. Jis palydėjo kaltinamąjį iki jo namų darų, kurias atidarė jo žmona. Kai ėjo pro minėta vietą, vartai tuo metu buvo uždaryti, žmonių, stovinčių kieme ar gatvėje jis nepastebėjo, gatvėje buvo tamsu. Eidamas pro vartelius, kaltinamasis su savimi nieko neturėjo.

Liudytoja V. M., apklausta 2012 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, parodė, kad 2011 m. spalio 22 d. ji buvo pirtyje,, esančioje (duomenys neskelbtini). pasveikinti brolienės sūnaus. Kai ją išlydėjo pro vartus, ji išgirdo, kad stiklai dūžta, galvojo, kad tai buteliai, bet vėliau suprato, jog tai automobilis. Buvo tamsu, pamatė, kad ten nubėgo kažkoks jaunuolis, pagal eiseną ir sudėjimą sprendžia, jog nebuvo kaltinamasis. Jai išeinant pro vartelius, tas žmogus nubėgo gatve į priekį į „Briedžių medžioklę“, ar jis kažką turėjo su savimi, jie nematė, tuomet kilo šurmulys, ji praėjo gatve. Matė, kad vartai buvo uždaryti, stovėjo vienas automobilis, kiemas gerai apšviestas. Nurodo, jog įvykio dieną darbą baigė pusę aštuonių vakaro, svečiuose užtruko 10-15 minučių.

Liudytojas A. G., apklaustas 2012 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba Kauno PK budėtojų dalyje, operatyvinėje grupėje. 2011 m,. spalio 23 d., tamsiu paros metu, gavo pranešimą, kad konflikto metu apgadintas automobilis. Į įvykio vietą atvyko su kolega ir pamatė, kad prie gatvės stovi automobilis, kurio langai buvo išdaužyti, įlenktas stogas. Įvykio vietoje buvę piliečiai minėjo, kad šį automobilį sugadino jų pažįstamas asmuo. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, ar fotografavo, nepamena, daugiau šio įvykio aplinkybių taip pat nepamena. Gatvėje tuo metu buvo tamsu, nepamena, ar kieme degė šviesa.

Liudytojas A. B., apklaustas 2012 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. spalio 23 d. vyko šventė, jų futbolo komanda laimėjo pirmą vietą, be to, buvo sezono uždarymas, buvo apdovanojimai, pirtis, atsigėrė alaus. V. Z. pradėjo kabinėtis prie J. P., kad pastarasis kažkada įlenkė kaltinamojo automobilio sparną ir turi duoti jam pinigų. Iš pradžių sakė, kad turi duoti 500 Lt, vėliau suma didėjo. Kaltinamasis taip pat pasakė, jog J. P. turės problemų, visa šeima dirbs. V. V. pasakė kaltinamajam, jog dėl jo grasinimų parašys pareiškimą policijai, tuomet kaltinamasis pagrasino ir nukentėjusiajam, sakydamas: „nesikišk, turėsi problemų“. Jis bandė juos abu nuraminti ir nuėjo į pirtį, vėliau išgirdo, kaip įvyko susistumdymas, išėjus iš pirties, minėti asmenys – V. Z. ir V. V. jau buvo skirtinguose kampuose. Kaltinamasis dar kiek pabuvo ir, susirinkęs daiktus, išėjo namo. Jis dar nuėjo į pirtį, po išgirdo triukšmą, kad daužo automobilį. Išėjęs į lauką pamatė, kad vartai buvo praviri iki pusės, degė šviesa. Stovėjo V. V., jo sūnus ir J. P.. Kas daužė automobilį, jis nematė. Šviesa tuo metu degė ir gatvėje, ir kieme. Tuo metu gatvėje nieko nebuvo. Nematė, kad anksčiau nukentėjusysis būtų važinėjęs šiuo automobiliu. Jam atėjus į įvykio vietą, Valdas, jo sūnus ir Jonas sakė matę, kaip kaltinamasis daužė automobilį ir nubėgo. Teigė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta daug metų, V. Z. apibūdino kaip karštakošį. Po įvykio kaltinamasis jam grasino į komandą neregistruoti V. V. ir J. P., pasakė, kad turės problemų. A. B. iš karto po įvykio skambino kaltinamajam.

Liudytojas J. M., apklaustas 2012 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad 2011 m. spalio 23 d. vakarop susirinko futbolo komanda, buvo sezono uždarymas, jie vaišinosi, buvo pirtis. Būnant pirtyje, jis priepirtyje išgirdo triukšmą, išbėgęs pamatė susikibusius V. V. ir V. Z.. Visi puolė ir juos išskyrė, visi pradėjo skirstyti į namus. Jis su A. B. dar vieną kartą nuėjo į pirtį, tada jam paskambino draugė, kad jau atvažiavo jį pasiimti, jis apsirengė, išėjo į kiemą ir pamatė prie vartų stovintį automobilį su išdaužytais stiklais. Jis gerai neapžiūrėjo automobilio ir nelaukęs išvažiavo namo. Kas daužė automobilį, jis nematė. Ar gatvė buvo apšviesta, neatsimena, kieme šviesa turėjo degti. Išėjęs iš pirties, su kieme buvusiais vyrais bendravo labai trumpai, gal pusę minutės, negirdėjo, kad būtų kalbama apie tai, kas apdaužė automobilį. Atsimena, kad buvo posakis: „pats žinai, kas galėjo sudaužyti“. Galima galvoti, kad kas supyko, tas ir sudaužė. Praeidamas pro automobilį matė stiklo šukes, nematė, kiek langų buvo išdaužta. Neprisimena, ar iš kiemo išėjo pro vartus, ar vartelius. Jis praėjo pro apdaužyto automobilio vairuotojo pusę. Kiek tuo metu stovėjo automobilių, neprisimena.

Liudytojas K. G., apklaustas 2013 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad tai buvo 2011 m. ruduo, baigėsi žaidėjų sezono futbolo uždarymas. Visi žaidžiantys susiorganizavo jam priklausančioje pirtyje futbolo sezono uždarymą. Jie visi atvyko apie 3-4 valandą popiet. Pradžioje vyko apdovanojimas, buvo įteiktos taurės, po to jie nuėjo į pirtį švęsti. Skirstytis pradėjo apie 19 valandą, kiti išėjo apie 18 val. užsibuvo 6-7 asmenys. Jau gal buvo 21-22 val. laikas nuo laiko užeidamas, nurinkti bokalus, indus girdėjo, kad tarpusavyje vyko kivirčas, buvo bendras šurmulys. Tarp ko vyko kivirčas, nesuprato. Tada jis paprašė, kad jie išeitų. V. Z. išėjo anksčiau, V. V. išsikvietė sūnų, kuris atvažiavo maždaug po 15 minučių. Jis nusirinko indus, nuėjo tvarkytis, paskui išėjo į lauką ir pamatė, kad apgadintas automobilis, buvo kad šurmulys aplink mašiną, kiti išėjo iš pirties, automobilis, kuriuo atvažiavo V. V. sūnus, stovėjo už vartų. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad buvo išdaužyti vairuotojo pusės užpakalinis langas, galinis langas ir kitos pusės galinis langas. Kas daužė langus, jis nematė, dūžio garso negirdėjo. Girdėjo samprotavimus, jog V. Z. atbėgo ir sudaužė langus. Po to jis pasišalino iš įvykio vietos ir nuėjo tvarkyti savo reikalų. V. Z. išėjo pro vartelius, kai atvažiavo V. V. sūnus, vartus jis atidarė įeiti žmogui. Kiemas buvo apšviestas – yra apšvietimai palei tvorą ir nuo sienos reklama, apšviečianti 2 ledinių šviestuvų sieną, gatvėje švietė šviestuvai.

Liudytojas L. L., apklaustas 2013 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad įvyko metu jis dirbo Kauno AVPK operatyvinėje grupėje, kriminalinės policijos tyrėju, nurodė, kad tuo metu buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone Karmėlavoje Tulpių g. apgadintas automobilis, kiek pamena, Volvo. Nuvykus į įvykio vietą buvo rasti neblaivūs asmenys. Konstatavo, kad išdaužyti dauguma automobilio stiklų. Atliko įvykio vietos apžiūrą. Kaip iš aplinkybių paaiškėjo, vakarėlyje dalyvavo kaltinamasis. Greičiausiai padauginęs alkoholio pradėjo netinkamai elgtis ir buvo pašalintas iš vakarėlio ir už tai turėjo motyvą apgadinti V. V. automobilį. Toks bendras vaizdas susidarė pabendravus su V. V. ir kitais liudytojais. Su V. Z. nekalbėjo, nes jo įvykio vietoje nebuvo. Kažkas iš vakarėlio dalyvių minėjo, kad matė žmogų, daužiusį automobilį ir nueinantį. Ko gero, jie tvirtino, kad matė, kaip V. Z. tą darė ir atpažino jį iš eisenos ir bendrų bruožų. Minėjo, kad daužė metaliniu strypu. Ar gatvėje buvo apšvietimas, neatsimena. Ar kieme buvo automobilių, negali pasakyti. Taip pat neatsimena vartų padėties.

2011 10 28 Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaita dėl patirto nuostolio nustatymo patvirtina, kad autoekspertas A. S., UAB „Tagera“ atstovų prašymu 2011 10 28 Kaune apžiūrėjo apgadintą 2000 m. laidos penkių durų lengvąjį automobilį VOLVO V-70, VIN (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Tagera“ ir nurodė, jog orientacinis patirtas nuostolis yra 10 849,61 Lt (remonto darbų kaina - 2 453,00 Lt, detalių kaina – 11 573,41 Lt, dažymo medžiagos – 376,00 Lt, eksploatacinės medžiagos – 20,34 Lt, biuro paslaugos – 400,00 Lt. Automobilio rinkos vertė – 15 330,00 Lt (b.l. 5-23).

2011 11 04 UAB „Tagera“ pažyma – sąskaita patvirtina, kad V. V. automobilį VOLVO V-70 įsigijo už 9 500,00 Lt (b.l. 29, 30).

2012 11 06 Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos raštas patvirtina, kad Tulpių g., Karmėlavos mst., Karmėlavos sen. yra įrengtas gatvių apšvietimas. Ties Tulpių g. 9 namu nėra gatvės apšvietimo stulpo, tačiau jis yra priešingoje kelio pusėje tarp Tulpių g. 6 ir 8 namų. Nuo 2011 10 21 Karmėlavos sen. gatvių apšvietimo laikas buvo šiomis valandomis: nuo 18.15 val. iki 23.00 val., nuo 6.00 val. iki 7.30 val. Apie gatvių apšvietimo gedimus jokios informacijos neturi (b.l. 97).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, turto sugadinimu yra laikomas toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Aktyviais veiksmais padarytas turto sugadinimas gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą, pasirenkant įvairius būdus ir priemones: laužymas, deginimas, sprogdinimas ir kt.

Nors kaltinamasis V. Z. savo kaltės nepripažino, tačiau liudytojas D. V. parodė, kad jis pats matė, kaip kaltinamasis V. Z. sudavė vieną smūgį į dešinės automobilio pusės galinį langą, bagažinę, galinių durų langą, priekinių durų, tačiau šie nedužo, tada kaltinamasis iš karto nubėgo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. P., kuris nurodė, kad matė, jog kaltinamasis prie automobilio buvo su kažkokiu strypu, ar kitu daiktu rankose, tuomet pamatė, kaip kaltinamasis nubėgo nuo apdaužyto nukentėjusiojo automobilio. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai pavirtino, jog tiek pirties kiemas, tiek ir gatvė buvo gerai apšviesti ir todėl gerai matėsi, kad būtent kaltinamasis V. Z. apdaužė minėtą automobilį. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos raštas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo skunde nurodytu laiku, priešingoje gatvės pusėje, tai yra tarp Tulpių 6 ir 8 namų yra gatvės apšvietimo stulpas. Minėta institucija apie gatvių apšvietimų gedimus minimu laikotarpiu informacijos neturi, todėl darytina išvada, kad ir 2011 m. spalio 23 d. įvykio vieta buvo apšviesta. Liudytojai, tarp kurių ir pats pirties savininkas K. G., įvykio vakarą mažiau vartojęs alkoholio nei kiti šventės dalyviai, nurodė, jog įvykio metu vartai buvo pradaryti, kadangi vakaro svečiai jau ruošėsi vykti į namus ir buvo paliktas tarpas asmenims praeiti. Iš to seka išvada, kad ne tik viešbučio kiemas buvo apšviestas, bet šviesa sklido ir nuo gatvės pro pravirus vartus, prie kurių stovėjo nukentėjusiojo automobilis, ir todėl, esant geram matomumui, tiek D. V., tiek J. P. galėjo matyti, jog minėtą automobilį daužė būtent kaltinamasis V. Z..

Pažymėtina, jog teismo posėdžių metu apklausti liudytojai ir nukentėjusysis parodė, kad šventės vakarą tarp kaltinamojo ir J. P., o vėliau ir nukentėjusiojo V. V., kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis ne tik agresyviai elgėsi, bet ir grasino paminėtiems asmenims, kad už menamą skolą J. P. bei jo šeima dirbs visą gyvenimą, o V. V. nurodydamas, kad šis prisidirbo. Automobilis buvo apgadintas iškart po šio konflikto, kaltinamajam palikus kiemą, visi liudytojai patvirtino, kad tuo metu nei kieme, nei gatvėje jokių pašalinių žmonių nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo motyvą sugadinti V. V. naudojamą automobilį.

Liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir pasirašę priesaiką teisme, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir logiški, šiuos parodymus patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai, be to, nurodyti liudytojai nurodė, kad jų ir kaltinamojo tarpusavio santykiai nėra priešiški, jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tos pačios futbolo komandos nariai, vieni kitus gerai pažįstantys ir toje pačioje vietovėje gyvenantys asmenys, taigi teismas daro išvadą, kad minėti asmenys neturi pagrindo melagingai apkalbėti kaltinamąjį V. Z., jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais.

Teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad faktiniais duomenimis – nukentėjusiojo V. V., liudytojų parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. Z. 2011 10 23 apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį Volvo V-70, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Tagera“, kurį V. V. buvo pasiėmęs pavažinėti prieš pirkimą, siekiant įsitikinti, ar automobilis tinkamas pirkti, šiais savo neteisėtais veiksmais V. Z. padarė nukentėjusiajam V. V. 10 849,61 Lt turtinę žalą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė, kad jis, išdaužydamas automobilio Volvo V-70, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stiklus, tyčia sugadino svetimą turtą, norėjo tokių pasekmių ir jų siekė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. V. pareiškė civilinį ieškinį 20 350 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, nurodė, kad jis automobilį buvo paėmęs išbandymui, o šio nusikaltimo padarymo metu apgadinus automobilį, jis buvo priverstas automobilį iš UAB „Tagera“ nupirkti, tokiu būdu būtent jis patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 20 350 Lt turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad dėl nusikalstamų V. Z. veiksmų jis buvo priverstas pirkti automobilį Volvo už 9 500 litų, kadangi įmonė, kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė minėtas automobilis, atsisakė priimti apgadintą transporto priemonę. V. V. pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis UAB „Tagera“ sumokėjo nurodytą sumą. Pažymėtina, kad tiek V. V., tiek UAB „Tagera“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusysis automobiliu naudojosi pagal panaudos sutartį, tačiau šios sutarties nepateikė, todėl nėra aišku, dėl kokių sutarties sąlygų šalys susitarė, teismas negali patikrinti, ar viena iš tokių sąlygų buvo panaudos gavėjo įsipareigojimas nupirkti automobilį, jei šis dėl jo ar trečiųjų asmenų kaltės sugadinamas. Nukentėjusiojo pateiktas pinigų mokėjimo kvitas ir UAB „Tagera“ pažyma - sąskaita neįrodo, kad V. V. buvo būtent priverstas įsigyti minimą automobilį pagal šalių susitarimą, o ne pasielgė taip savo noru. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl 9 500 litų sumos žalos atsiradimo, todėl šioje dalyje jo reikalavimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis taip pat prašė iš kaltinamojo atlyginti automobilio sugadinimu padarytą turtinę žalą – 10 849,61 litus. Šis jo reikalavimas yra įrodytas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaita dėl patirto nuostolio, kurioje nurodyta, jog orientacinis patirtas nuostolis dėl transporto priemonės apgadinimo, įvertinus detalių nusidėvėjimą, yra 10 849,61 litai, todėl yra tenkintinas.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. dėl nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamas išgyvenimus – jam buvo grasinama, jis išgyveno dėl savo ir savo šeimos saugumo, po įvykio jis prarado norą susitikti su klubo draugais, nes nuolat buvo prisimenamas neteisėtas kaltinamojo poelgis. Be to, kaltinamasis ir po nusikalstamos veikos padarymo jam grasino.

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. Z. kaltę, nusikaltimo pobūdį, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomas 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, todėl mažintinas iki 1 000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas.

Tiek turtinė tiek neturtinė žala padaryti nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su atsiradusiomis pasekmėmis – turtine žala dėl automobilio sugadinimo ir neturtine žala dėl po nusikaltimo padarymo nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusysis prašė teismo iš kaltinamojo V. Z. priteisti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (b.l. 75) patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatei Rūtai Survilienei nukentėjusysis sumokėjo 2 590 litų. Advokatė nukentėjusįjį V. V. atstovavo teisminio nagrinėjimo metu, ruošė procesinius dokumentus teismui. Todėl manytina, jog prašoma priteisti suma yra pagrįsta, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi išlaidos už atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje, tai yra 2 590 litų, yra priteistinos iš kaltinamojo V. Z. nukentėjusiojo naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. V. atstovavimo išlaidas, patirtas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

V. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam V. V. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Z. 10 849,61 (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis litus 61 ct) litų turtinei žalai ir 1 000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. V. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. V. patirtas advokato atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš V. Z. 2 590,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt litų) advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo V. V. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė