Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-114-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. PK-640-720/2013Nuosprendis · 2013-04-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-11Kauno apygardos teismas
  3. T-546-720/2014Nutartis · 2014-06-18Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-11
Bylos Nr.
1A-621-114-2013
Teisminio proceso Nr.
1-21-3-00008-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Evaldas Gražys, Algirdas Remeika
Nuteistasis
V. Z.
Nukentėjusysis
V. V.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Teisėja Tatjana Butkienė Baudž. byla Nr. 1A-621-114-2013

Pranešėjas Algimantas Smolskas (Proceso Nr. 1-21-3-00008-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Algirdo Remeikos, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant nuteistajam V. Z., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. – 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam V. V. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Taip pat iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš V. Z. 10 849,61 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. V. naudai, o kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat pripažintos nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. V. patirtos advokato atstovavimo išlaidos proceso išlaidomis ir priteista iš V. Z. 2 590 Lt advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo V. V. naudai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad 2011-10-23, apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) g. greta namo Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį Volvo V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį V. V. buvo pasiėmęs pavažinėti prieš pirkimą, siekiant įsitikinti, ar automobilis tinkamas pirkti, šiais savo neteisėtais veiksmais V. Z. padarė nukentėjusiajam V. V. 10 849,61 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikint ir priimti naują, kuriuo išteisinti jį nesurinkus pakankamai duomenų apie jo kaltę dėl BK 187 str. 1 d. numatytos veikos padarymo. Skunde jis teigia, kad teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, kadangi rėmėsi tik liudytojų D. V. ir J. P. prieštaraujančiais ir nenuosekliais parodymais (dėl suduotų smūgių, kaltininko atpažinimo, įvykio sekos), o atmetė kitų liudytojų vertingus parodymus. Be to, minėti du liudytojai palaiko draugiškus tarpusavio ryšius, o tuo tarpu prieš apeliantą yra nusiteikę priešiškai. Jų parodymus, kad įvykio metu buvo geras apšvietimas ir viskas gerai matėti paneigia liudytojų V. G., V. M., K. G. ir L. L. parodymai, kuriais teismas nesivadovavo ir jų nevertino. Tai, kad tarp apelianto ir J. P., vėliau V. V. kilo konfliktas, dar neįrodo, kad tai buvo pagrindas apeliantui tiesiogine tyčia sugadinti V. V. naudojamą automobilį, o tai, jog minėtas automobilis priklauso pastarajam, apeliantui nebuvo žinoma. Apeliantas teigia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas, nes nuteistojo kaltė yra paremta tik prielaidomis. Analogiškai apeliantas vertina ir priteistas proceso išlaidas, kadangi jas galima priteisti tik iš kalto asmens.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą privatus kaltintojas prašo nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., padarymo. Tačiau tokie nuteistojo skundo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes V. Z. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pagrindžia nukentėjusiojo V. V., liudytojų D. V., J. P. parodymai, kurie vieni kitiems iš esmės neprieštarauja ir tarpusavyje sutampa, taip pat neprieštarauja liudytojų A. G., A. B., J. M., K. G., L. L. parodymams, rašytinei bylos medžiagai. Todėl netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais pagrindo nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iš­va­das dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į kiek­vie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 187 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas V. Z. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. Z. kaltės. Iš to seka, kad apeliacinio skundo motyvai, jog teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, kadangi rėmėsi tik priešiškai nusiteikusių liudytojų D. V. ir J. P. prieštaraujančiais ir nenuosekliais parodymais, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Tuo pagrindu nuteistojo skundo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo pagal jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to, kad įvykio metu gatvėje buvo tamsu, todėl nukentėjusysis ir liudytojai negalėjo gerai matyti kas apgadino automobilį, yra atmetami ir vertinami kaip nuteistojo siekis klaidinti teismą siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Analogiškai vertinami ir nuteistojo skundo motyvai, kad prieš tai įvykęs konfliktas dar neįrodo, jog tai buvo pagrindas apeliantui tiesiogine tyčia sugadinti V. V. naudojamą automobilį.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas, nes nuteistojo kaltė yra paremta tik prielaidomis. Tačiau remiantis aukščiau padaryta išvada, kad V. Z. teisingai nuteistas už V. V. naudojamo automobilio sugadinimą ir tai, kad bylos duomenimis įrodyta, jog dėl automobilio apgadinimo V. V. patyrė 10 849,61 Lt turtinę žalą bei 1 000 Lt neturtinę žalą, nuteistojo skundo motyvai dėl neįrodyto civilinio ieškinio yra atmetami. Analogiškai vertinami ir nuteistojo skundo motyvai dėl priteistų proceso išlaidų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo V. Z. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., už ką jam, laikantis BK 54 str. nuostatų, paskirta teisinga bausmė, taip pat priteistas civilinis ieškinys turtinei bei neturtinei žalai atlyginti ir priteistos proceso išlaidos, yra teisingas. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašo nuteistasis, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai : Algirdas RemeikaEvaldas Gražys