Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, kaltinamajam kaltinamojo gynėjai advokatei Sigitai Černienei, nukentėjusiajai ir atstovei pagal įstatymą D. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. L. 2014 m. lapkričio 2 d., tarp 12 – 14 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje ir kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas prieš savo šeimos narius - sugyventinę D. P. ir mažametę dukrą U. L., g. (duomenys neskelbtini), sukėlė joms nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, o būtent: virtuvėje užsipuolė D. P., stipriai sugriebė už rankų, paskui sugriebęs ir laikydamas už plaukų, išraudamas plaukų sruogas, palenkė jos galvą žemyn ir tris kartus trenkė į grindis, pargriovęs ant grindų, tampė plaukus, tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, mažametei U. L. bandant ginti mamą, A. L. ją stipriai pastūmė, nuo ko mergaitė griuvo, šiai atsistojus ir vėl pribėgus prie mamos, įspyrė jai du kartus į kairę kojytę, sukeldamas mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir dar ne mažiau dviejų kartų įspyrė D. P. į nugarą, laikydamas už plaukų, tąsė ją po grindis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nuėjo paskui D. P. į kambarį, reikalaudamas pinigų, stukseno kumščiais per rankas, spardė į koją, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, abu augina ketverių metų dukrą. Įvykio dieną tarp 12 ir 14 valandos į namus grįžo neblaivus. Įvyko konfliktas. Jis pagriebė sugyventinę už plaukų, jos galvą palenkė žemyn, trenkė į grindis. Buvo pagriovęs ant žemės. Dukra bandė ginti motiną. Jis ją pastūmė, mergaitė pargriuvo. Galėjo mergaitei įspirti į kojytes. Visus kaltinime nurodytus veiksmus pilnai pripažįsta. Visų aplinkybių gerai neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Konflikto metu išgirdusi triukšmą buvo atėjusi kaimynė. Jis kaimynę išvijo iš buto. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio visiškai nevartoja alkoholio. Dirba privačiai. Susitaikė su nukentėjusiąją. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis A. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 67-68, 72).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14-15, 16-18), parodė, kad 2014-11-02 apie 12 val. į namus sugrįžo girtas jos sugyventinis A. L.. Prieš tai jo namuose nebuvo parą laiko. Jis pradėjo reikalauti pinigų, po to apkaltino ją, kad vagia iš jo pinigus. Žinodama, kad girtas A. L. būna agresyvus, stengėsi tylėti, o nesiaiškinti. Tačiau ir toliau jis priekaištavo, kad ji pavogusi pinigus, žadėjo užmušti, žengė link jos, stipriai suėmė jai už abiejų rankų. Ji bandė išsilaisvinti, tačiau jis stipriai laikė. Viskas vyko virtuvėje, ji buvo įvaryta į kampą. Ji sugriebė jam už veido, tikėdamasi, kad sugyventinis paleis. Bet A. L. neatstojo. Paleidęs rankas, sugriebė už plaukų ir lenkdamas galvą žemyn, tris kartus ją trenkė į grindis, tampė už plaukų. Kai paleido, tai pamatė, kad jo rankoje liko išrauta plaukų sruoga. Prieš tai, kai sugyventinis ją puolė, sugriebdamas už rankų, norėdama ją užstoti, tarp jų įsiterpė virtuvėje buvusi mažametė dukra U., tačiau sugyventinis stipriai pastūmė. Mergaitė nukrito. Atsistojusi dukra rėkė, verkė, vėl atbėgo prie jų. Tada sugyventinis du kartus koja spyrė dukrytei į kairę kojytę. Po dukros, jis sugriebė ją už rankų. Po to, kai trankė jos galvą, ji liko gulėti ant grindų, jis spyrė keletą kartų į nugarą. Vėl sugriebė už plaukų ir vėl pradėjo ją tampyti po grindis. Tuo momentu atėjo jų kaimynė E. iš antro buto. Pamačiusi, kas vyksta, pagrasino, kad iškvies policiją. A. L. čiupo kaimynę ir išstūmė pro duris, jas užrakindamas. Tada ji atsikėlė nuo grindų ir nuėjo į kambarį nuraminti verkiančios dukros. Sugyventinis irgi atėjo iš paskos į kambarį, atsistojo šalia ir pradėjo kumščiu stuksenti per rankas, spardyti per koją, vis reikalaudamas pinigų. Ji tylėjo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, sugyventinis liepė jai tylėti, nieko nepasakoti. Tada tris kartus iš pykčio trenkė į kambario duris, jai pagrasino. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 7-8, 14-15).

Liudytoja E. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 16-17), parodė, kad su savo kaimynais L. gyvena (duomenys neskelbtini) mediniame daugiabutyje, pirmame aukšte, butai greta. A. L. pažįsta nuo mažiuko. Jo tėvų šeima gyveno asocialiai. Pats buvo nepakankamai prižiūrimas, auklėjamas. Toks ir užaugo. Ne pirmą kartą kviečia policiją. A. L. nuolatos blogai elgiasi su savo sugyventine D. ir mažamete dukra U., yra agresyvus tiek su šeima, tiek su aplinkiniais, nuolatos girtauja. Iš jų buto ištisai sklinda triukšmas, riksmai, barniai. D. niekada nesu mačiusi išgėrusios. Jai gaila mergaitės, kuri nieko gero nemato, o tiksliau mato agresyvų, netinkamą gyvenimo būdą. Prieš Vėlines A. L. girtavo. Lapkričio 2 d. apie 14.30 val. ji ėjo į virtuvę ir išgirdo nežmonišką mergaitės spiegimą. Instinktyviai puolė ginti vaiko ir bėgo į L. butą. Gerai, kad durys buvo neužrakintos, nes paprastai jie būna užsirakinę. Įbėgusi pamatė dešinėje virtuvėje U. gulinčią ant grindų, o tėvas ją užgulęs iš viršaus. D. nesimatė. Tada ji sušuko. L. staigiai atsistojo, šoko į ją sakydamas „nesikiškit” ir sugriebęs už gerklės, išstūmė per duris iš buto. Puolė į savo butą skambinti policijai. Po šito triukšmas pas juos vis dėlto nutilo. Policija atvažiavo maždaug po 10 min. Matė, kad A. L. policija išsivežė. Po kelių valandų jai paskambino D., prašydama paimti plaukų kuokštą, kurią smurtaudamas prieš ją, išrovė A. L.. Pasakė, kad dukra bandė ją apginti. Ji prašė nueiti į butą paimti išrautą plaukų sruogą. Išrautų plaukų gniutulą ji rado jų virtuvėje, ant spintelės. Tą kuokštą ji padavė D., po to kai ši grįžo iš policijos ir užėjo pas ją. Liudytojas G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18-19), parodė, kad 2014 m. lapkričio 2 d. pagal patvirtintą grafiką nuo 8 val. dirbo Alytaus aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulinėje tarnyboje viename autoekipaže „981“ kartu su vyresniuoju patruliu S. B.. Apie 14.55 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvyko greitai. Duris atidarė jauna moteris su maža mergaite. Moteris buvo išsigandusi ir apsiverkusi. Virtuvėje buvo vyriškis. Moteris, kaip paaiškėjo D. P.. paaiškino, kad girtas jos sugyventinis A. L., kuris kaip tik buvo virtuvėje, ją mušė, t.y., sugriebė už plaukų, išrovė kuokštą, pargriovė virtuvėje ant grindų ir tris kartus trenkė jos galvą į grindis, o po to dar kelis kartus įspyrė. Sakė, kad mažametė dukrą stojo ginti mamos, tai tėvas mergaitę du kartus pastūmė ir spyrė į kojytę. Į jos žodžius L. sureagavo, pradėjo grasinti sugyventinei, kad ją užmuš, keikė necenzūriniais žodžiais. Taip pat matėsi, kad fanerinėse duryse į kambarį įlaužtos skylės. Paklausus, iš kur jos, D. P. sakė, kad tai L. iš įniršio išdaužė. L., kuris buvo aiškiai girtas, veide taip pat matėsi įdrėskimai, paskui D. P. sakė, kad ji gynėsi. A. L. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą.

Liudytojas S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 20-21), parodė, kad 2014 m. lapkričio 2 d. pagal patvirtintą grafiką nuo 8 val. dirbo Alytaus aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulinėje tarnyboje viename autoekipaže „981“ kartu su vyresn. patruliu G. J.. Apie 14.55 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvyko greitai. Buto duris atidarė jauna moteris su maža mergaite. Moteris buvo išsigandusi ir apsiverkusi, susitaršiusiais plaukais. Jis į butą iš pradžių nėjo, laukė koridoriuje. Bebūnant koridoriuje, iš priešais esančio buto išėjo moteris, kuri sakė, kad mačiusi bent dalį konflikto ir sakė paliudysianti. Paskui jis užėjo į butą pas L.. Kolega pildė dokumentus. Smarkiai girtas L. prie jo grasino, kad jeigu sugyventinė rašys pareiškimą, tai jis ją nužudys ir pats nusižudys, šūkavo, keikėsi. Įvykio aplinkybių, kurias papasakojo moteris, gerai ir negirdėjo. A. L. sulaikė.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji D. P. 2014-11-02 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2014-11-02 apie 14.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) prieš ją ir jų dukrą U. smurtavo neblaivus sugyventinis A. L. (b.l. 1).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusiąsias panaudojimo faktą (b.l. 22-25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

Specialisto išvadoje G 1044/14 (06) konstatuota, kad D. P. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje ir sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 30-31).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. L. 2014-11-02 15:36:16 val. nustatytas 2.39 prom. girtumas (b.l. 27).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L. tyčia savo sugyventinės D. P. ir dukros U. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai D. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dukrai U. L. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios D. P. parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto faktą. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiosioms atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Kaltinamojo veiksmuose dėl Ž. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Gimimo liudijimas (b.l. 11) patvirtina, kad nukentėjusioji U. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, todėl kaltinamojo A. L. veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis A. L. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Priimant sprendimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po šių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat į nukentėjusiosios poziciją. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiąja, registruojasi darbo biržoje, nėra kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirti nusikaltimo sankcijoje numatytą arešto bausmės rūšį, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. – terminuotą laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bet skiriant kaltinamajam griežtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.). Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažintu kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – areštą 40 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. L. skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-11-02 iki 2014-11-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams.

- dirbti ar registruotis darbo biržoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 70, 72² straipsniais, skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemones - įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.