Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 50), į teismo posėdį neatvyko. Teisėjų kolegija netenkino pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, gauto 2012 m. spalio 22 d. (b.l. 48), nes kartu su prašymu nepateikti įrodymai apie jos sveikatos būklę, pareiškėjos privalomas dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo nustatytas, pareiškėjos interesams atstovauja jos įgaliotas atstovas J. S. (b.l. 11). Pareiškėjos prašymu 2012 m. spalio 1 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad jos įgaliotas atstovas dėl svarbios priežasties negalėjo atvykti į teismo posėdį (b.l. 35, 43), o toks prašymas patvirtina pareiškėjos siekį bylą vesti per įgaliotą atstovą. Įgaliotas atstovas J. S., tinkamai informuotas apie 2012 m. spalio 22 dienos teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 51), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių teismo posėdį būtų reikalinga atidėti. Minėto įstatymo 78 straipsnio 3 dalį bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti,

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 37, 44), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 19-21) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-661-243/2012. Prašymo paskutiniame lape laukelyje „mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“, užuot pasirinkusi atsakymą pagal prašymo formoje siūlomus variantus atsakyti „sutinku“ arba „nesutinku“, ranka įrašytas toks tekstas „Nesutinku, vadovautis galiojančiais įstatymais“. Skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3255 tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jos prašymas nebus nagrinėjamas, nes pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Tarnyba skundžiamu aktu grąžino pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 30 d. prašymo originalą kartu su prie jo pateiktais priedais.

Teigia, kad skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3255 įformintą atsisakymą nagrinėti pareiškėjos prašymą tarnyba grindė tokiais motyvais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjos sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar netikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjai pagrįstai.

Be skundžiamame rašte aptartų motyvų ir pagrindų papildomai pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiškėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjai privalo į prašyme suformuluotus klausimus atsakyti aiškiai; jeigu prašymo formoje yra nurodyti atsakymų variantai, remtis jais, o ne teikti savo atsakymo variantą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, užuot pasirinkusi vieną iš prašymo formoje pateiktų atsakymo į klausimą variantą „sutinku" arba „nesutinku", savo valią nesutikti išreiškė įsakmiu nurodymu: „Nesutinku, vadovautis galiojančiais teisės aktais.“ Pareiškėjai pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo numatytas 3 darbo dienų terminas sprendimui priimti net neprasidėjo, todėl tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus..

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 38, 45), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir jos įgaliotam atstovui, atsakovės atstovui ir trečiajam suinteresuotas asmeniui nedalyvaujant. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylą, vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 54).

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3255 (toliau – ir skundžiamas raštas), kuriuo pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 30 d. prašymas (reg. Nr. ATP-1565) grąžintas nenagrinėtas, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai administracinėje byloje Nr. I-661-243/2012 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje.

Pateikta rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiškėjos S. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-661-243/2012 (b.l. 22-26). Pareiškėja prašyme nurodė, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje jai reikalinga skundo padavimo trūkumų pašalinimui, atstovavimui minėtoje byloje iki pilno bylos išnagrinėjimo.

Pareiškėja nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 22).

Skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-325 Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją (b.l. 32) apie tai, kad jos 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarnyboje gautas prašymas (reg. Nr. ATP-1565) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas, nesant pareiškėjos sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

Skundžiamą 2012 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. (1.7)-SR-325 pasirašė tarnybos direktorius Rimvidas Valančius. Nei iš skundžiamo rašto, nei iš atsakovės atsiliepimo bei pateiktų kitų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kaip buvo sprendžiamas Klaipėdos tarnybos direktoriui pareikštas nušalinimas ir ar jis buvo sprendžiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skundą argumentuoja ir tuo, jog prašymas dėl Klaipėdos tarnybos direktoriaus nušalinimo buvo įgoruojamas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. S. 2011 m. spalio 21 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą (b.l. 24-28) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011 (dabartinis bylos Nr. I-142-243/2012), kurioje apskundė Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-178-11 dėl atsisakymo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą (b.l. 29-31). Prašymas Klaipėdos tarnyboje gautas 2011 m. spalio 26 d., registracijos Nr. ATP-2014. Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo argumentuodama tuo, kad jis turi išankstinę nuomonę bei yra priešiškas pareiškėjos atžvilgiu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.