Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vitaliui Venskui, atsakovo atstovėms J. M. ir Ž. V. bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms I. Č. ir N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai ir UAB „Skaldenis“ dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018-10-30 galutinę išvadą dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.4)-A4(e)1984.

Pareiškėjas skunde nurodo UAB „Skaldenis“ (trečiasis suinteresuotas asmuo) ketina (duomenys neskelbtini), įrengti ir pradėti eksploatuoti 16,5 ha ploto žvyro karjerą, todėl atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir atsakovas arba Agentūra) priėmė 2018-10-30 galutinę atrankos išvadą dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.4)-A4(e)- 1984 (toliau - Išvada), kuria nusprendė, jog UAB „Skaldenis“ planuojamam Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene, nes jo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) ketinamas įrengti žvyro karjeras bei su juo susiję sprendimai neabejotinai darys poveikį pareiškėjui ir jo gyvenamajai aplinkai, todėl yra tinkamas subjektas šiam skundui pareikšti. Be to, visuomenei, taigi ir pareiškėjui, teisę su šiuo skundu kreiptis į teismą užtikrina ir Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kurios 9 straipsnyje ją pasirašiusios šalys susitarė, jog kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo nacionaliniais įstatymais, užtikrina, kad atitinkami visuomenės atstovai manantys, kad buvo pažeista kokia nors jų teisė, kai tai kaip būtina sąlyga numatyta Šalies administracinės procesinės teisės normose, turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje, institucijoje, siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą, veiksmus arba neveikimą.

Atranka vykdyta bei Išvada priimta jau antrąkart visiškai neatsižvelgiant į tai, kad toje pačioje teritorijoje jau yra planuojama vykdyti analogiška veikla, abiejų veiklų bendras poveikis aplinkai nevertintas. Išvadoje nurodoma, jog planuojama veikla - Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimas. Planuojamas veiklos plotas - 16,5 ha. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo, numatančio planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 2.4 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei ketinama vykdyti naudingųjų iškasenų kasybą, kai kasybos plotas - 25 ha ir didesnis. Išvadoje pateikiamame planuojamos veiklos aprašyme nutylima, jog tame pačiame (duomenys neskelbtini), vos keli šimtai metrų nuo planuojamo UAB „Skaldenis“ karjero ribos, ketinamas įrengti kitas karjeras, kuriame iškasenų gavybą vykdytų AB „Eurovia Lietuva“. Šio karjero plotas 30 ha. Vadinasi, tame pačiame kaime tuo pačiu metu kelių šimtų metrų atstumu veiks du karjerai, kurių bendras plotas bus 46,5 ha, tačiau joks bendras poveikio aplinkai vertinimas (bendros taršos, bendro triukšmo ir kt. skaičiavimas) atliktas nebuvo, o Išvadaoje teigiama, kad tai tarsi ir nėra privaloma. UAB „Skaldenis“ neveiks izoliuotai nuo kito karjero toje pačioje aplinkoje, taigi tiek triukšmas, tiek tarša turi būti skaičiuojama ir vertinama bendra.

Tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime planuojant įrengti antrą karjerą, kasybos plotas, kuriame bus vykdoma veikla, akivaizdžiai viršys 25 ha, todėl UAB „Skaldenis“ įpareigotinas atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kaip atskaitos tašką imant aplinką, kurioje jau veikia AB „Eurovia Lietuva“ 30 ha ploto karjeras ir tuomet skaičiuoti, ar papildomas 16,5 ha ploto karjeras nepadarys neleistino poveikio aplinkai. Abu karjerai vienas nuo kito yra nutolę tik kelis šimtus metrų, vadinasi kiekvieno jų poveikis aplinkai nėra izoliuotas, bet priešingai, turėtų būti vertinamas abiejų karjerų poveikis juos supančiai aplinkai ir tuomet turi būti vertinama, ar antro karjero įrengimas apskritai galimas, ar jo (antro) eksploatacija ir iš to gaunama nauda būtų didesnė nei šiuo metu toje teritorijoje esančios unikalios gamtos, miškų sunaikinimas, kadangi jokia vėlesnė rekultivacija nesugrąžins to, kas bus išnaikinta eksploatuojant antrąjį karjerą. Be to, gyventojų žiniomis, šioje teritorijoje žvyro ištekliai yra maži, todėl labai didelis klausimas, ar karjerų įrengimas apskritai yra naudingas, net jei vertinama būtų vien ekonominiu požiūriu. Išvadoje nurodyta, jog kasimas numatomas 20 metų, kas reiškia, jog tokiu atveju ypač atidžiai turi būti įvertinta, koks bus poveikis, nes jis ypatingai ilgalaikis.

Išvadoje pateikiama informacija labai abstrakti, skaičiavimų niekas netikrino ir nevertino, pateiktais duomenimis yra dirbtinai sumenkintas neigiamas poveikis aplinkai ir joje gyvenantiems žmonėms. Išvadoje nurodoma, jog bus kertamas veiklos teritorijoje esantis miškas. Žiūrint UAB „Skaldenis“ veiklos teritorijoje suformuotiems sklypams taikomus apribojimus, matyti, jog abiejuose juose yra numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kas reiškia, jog miško kirsti neturėtų būti galima. Tokiu būdu Išvada bei joje formuluojamos prielaidos, paaiškinimai prieštarauja teisės aktams bei faktinei sklypų, kuriuose siekiama vykdyti veiklą, būklei. Pažymėtina ir tai, kad labai keistai Išvadoje teigiama, kad karjero veikla nedarys neigiamo poveikio už keliasdešimt metrų esančiai sodybai, jos gyventojams, tačiau niekur nematyti, kad gyventojas apie tokią veiklą būtų informuotas ar kad būtų davęs tokiai veiklai sutikimą. Išvadoje niekur nėra nuorodų, kaip Agentūra tikrino dokumentacijos rengėjo „GJ Magma“ teiktą informaciją, skaičiavimus, taršos, triukšmo vertes ir pan. Susidaro įspūdis, kad Išvados priėmimas tebuvo formalumas, o į situacijos esmę gilintasi nebuvo, besąlygiškai pasitikint dokumentacijos rengėjo teikta informacija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas, žinodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 sprendime Nr. A-1810-624/2018 (LVAT sprendimas) išdėstytus motyvus, nepagrįstai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, galimai piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pateikė prašymą Agentūrai persvarstyti Atrankos išvadą. Susirinkimas dėl Atrankos išvados persvarstymo (toliau – Susirinkimas), vyko 2018-08-30 Agentūros Taršos prevencijos departamento Projektų vertinimo skyriuje, apie organizuojamą Susirinkimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, tačiau jame nei pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis Agentūra iš anksto nebuvo informuota. Todėl abejotinas pareiškėjo deklaruojamas suinteresuotumas PŪVPAV įstatymo prasme. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skunde dėstomas argumentas, kad pareiškėjui siųstas atsakymas dėl Atrankos išvados persvarstymo rezultatų turėjo būti siųstas iki Susirinkimo datos, kad pareiškėjas, matydamas, kodėl prašymo argumentai yra atmetami, galėtų atvykti į svarstymą ir teikti paaiškinimus. Pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos realizuoti savo dalyvavimo priimant sprendimus teisę, tačiau 2018-08-30 vykusiame Susirinkime, kuriame būtų galėjęs teikti paaiškinimus ir siūlymus, nedalyvavo ir šia savo teise nepasinaudojo.

LVAT sprendime konstatuota, kad teisės aktai nenumato pareigos atskiriems planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams), planuojantiems ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos PŪVPAV įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, toje pačioje vietovėje, atlikti bendrą poveikio aplinkai vertinimą, juo labiau - asmeniui, dėl kurio planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV įstatymo nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra įvykdytos, atlikti jas pakartotinai dėl to, kad kitas asmuo planuoja ūkinę veiklą ar net analogišką ūkinę veiklą toje pačioje vietovėje. Kadangi LVAT sprendimas nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią, į jį turi būti atsižvelgiama, o tuo pačiu atmetami pareiškėjo argumentai dėl suminio poveikio aplinkai vertinimo. Agentūra pažymi, kad, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, suminis poveikis eksploatuojant abu karjerus yra įvertintas informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojant naudoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalį dokumento 14,15, 22, 23, ir kt. puslapiuose (dokumentas patalpintas poveikio aplinkai rengėjo internetinėje svetainėje (www.gjmagma.lt).

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui keliami išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai, kurių atitikimą patvirtinantys dokumentai pateikiami kartu su rengiamais poveikio aplinkai vertinimo dokumentais ir kurie lemia šių dokumentų patikimumą, tinkamą mokslinės - informacinės medžiagos, kuria remtasi rengiant informaciją atrankai analizę bei vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai nustatyta tvarka atsako už teisingos informacijos, reikalingos atrankai atlikti, pateikimą. Agentūra, priimdama Išvadą, išnagrinėjo nurodytus duomenis, įvertino gautas kompetentingų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir priėmė faktiniais duomenimis pagrįstą, teisėtą sprendimą, kad neprivaloma atlikti Vilniaus rajono Pašilių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo, nenustačius reikšmingo poveikio aplinkiniams žemės sklypams bei gyventojams.

Pareiškėjo argumentai, kad UAB „Skaldenis“ veiklos teritorijoje suformuotiems sklypams yra taikomi apribojimai, juose yra numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kas reiškia, jog miško kirsti neturėtų būti galima, buvo išsamiai išanalizuoti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo UAB „GJ Magma“ parengtoje informacijoje atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai būtinumo. UAB „GJ Magma“ nurodė, kad UAB „Skaldenis“ planuojamo eksploatuoti ploto dalis (apie 2.38 ha) patenka į miško žemę, kuri yra išsidėsčiusi (duomenys neskelbtini) miško sklypuose (Informacijos dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo planuojant naudoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro dalį 3.5 pav.). Planuojamame naudoti plote augantis miškas yra IV grupės, priskiriamas ūkinės paskirties miškams. Vyraujančios medžių rūšys yra drebulės, eglės, pušys. Visi ištekliai minėtame plote bus iškasti per 20 metų, o visas 16.5 ha plotas bus užsodintas mišku, kas reiškia, kad teritorijos miškingumas padidės beveik 7 kartus, todėl pareiškėjo argumentai, kad miško kirsti neturėtų būti galima yra nepagrįsti.

Agentūra 2016-03-10 priėmė atrankos išvadą (Atrankos išvada) dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.7)-A4-2422, kurioje nurodė, jog planuojamai ūkinei veiklai – Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimui, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Atsižvelgus į LVAT sprendimą ir planuojamos ūkinės veiklos vietą, veiklos mastą ir galimą įtaką pakartotinai buvo atliktas papildomas adekvatus visuomenės informavimas, įtraukiant papildomas visuomenės informavimo priemones. Apie priimtą Atrankos išvadą įgyvendinant teismo sprendimą visuomenė buvo informuota papildomuose ir didesniais tiražais spausdinamuose respublikiniuose laikraščiuose, pakabintais skelbimais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-06-19 ir Riešės seniūnijos 2018-06-19 patalpų skelbimų lentose. Apie atrankos išvadą registruotais laiškais buvo informuoti visi pareiškėjai, kurie kreipėsi į administracinį teismą dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo bei artimiausios sodybos savininkas, kurio žemės sklypas ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) vieta. PAV atrankos dokumentas, kurio turiniu remiantis priimta atrankos išvada bei skelbimai, patalpinti 2018-06-19 poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjo www.gjmagma.lt bei PŪV organizatoriaus www.skaldenis.mozello.com 2018-06-19 internetinėse svetainėse. Taip pat pakartotinė informacija apie priimtą atrankos išvadą 2018-06-20 patalpinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje. PŪV vietoje 2018-06-20 buvo įrengtas stendas ant kurio pakabintas pakartotinis skelbimas.

Atlikus pakartotinį informavimą iš suinteresuotos visuomenės atstovo (pareiškėjo) buvo gautas prašymas persvarstyti 2016-03-10 priimtą Atrankos išvadą. Prašymas persvarstyti priimtą Atrankos išvadą ir atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą buvo motyvuojamas nurodant, kad nėra įvertintas suminis poveikis kartu su kitu planuojamu atidaryti karjeru bei kad, pagal atliktą studiją planuojamoje teritorijoje yra raiškus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas, išsiskiriantis viso regiono kontekste ir turintis konservacinę vertę.

UAB ,,GJ Magma“ 2018-09-04 raštu Nr. 249 Agentūrai ir pareiškėjui pateikė motyvuotą atsakymą į pareiškėjo prašymą persvarstyti atrankos išvadą.

Agentūra 2018-10-30 priėmė Išvadą, apie kurią visuomenė buvo informuota dienraštyje „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“ ir rajoniniame Vilniaus krašto savaitraštis laikraščiuose, pakabintais skelbimais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Riešės seniūnijos patalpų skelbimų lentose. Apie Išvadą registruotais laiškais buvo informuoti visi pareiškėjai, kurie kreipėsi į administracinį teismą dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo bei artimiausios sodybos savininkas, kurio žemės sklypas ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) vieta. PAV atrankos dokumentas, kurio turiniu remiantis priimta Išvada bei skelbimai, patalpinti PAV dokumentų rengėjo (duomenys neskelbtini) bei PŪV organizatoriaus (duomenys neskelbtini) internetinėse svetainėse. Taip pat pakartotinė informacija apie priimtą Išvadą patalpinta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje. PŪV vietoje ant įrengto stendo pakabintas skelbimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Agentūra, prieš priimdama Išvadą, suorganizavo visų PAV subjektų, PAV dokumentų rengėjo, suinteresuoto asmens – UAB ,,Skaldenis“ ir pareiškėjo susitikimą jo pateiktoms pastaboms apsvarstyti. Pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į Atrankos išvados persvarstymą, tačiau į susitikimą, kuris įvyko 2018-08-30 13 val. nei pareiškėjas, nei jo atstovas neatvyko, savo reikalavimų nepalaikė ir neinformavo, kad neturi galimybės dalyvauti atrankos išvados persvarstyme. Pareiškėjo pateiktų pastabų aptarimas vyko jam nedalyvaujant. Remiantis šiame posėdyje išsakytomis mintimis, PAV atrankos dokumentu ir PAV subjektų nuomone, Agentūra įgaliojo planuojamos ūkinės veiklos organizatorius pateikti atsakymą į pareiškėjo pastabas. Įvykdžius atsakovo įpareigojimą ir informavus pareiškėją, buvo laukiama pareiškėjo pastabų, prašymų ir komentarų, tačiau pareiškėjas jų nepareiškė. Ginčijama Išvada buvo priimta tik 2018-10-30, t. y. praėjus dviems mėnesiams po Atrankos išvados persvarstymo, negavus jokių papildomų pareiškėjo pastabų ir / ar prašymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nedalyvavo Atrankos išvados persvarstyme, skunde nurodyti pareiškėjo motyvai dėl neva nevertintų pareiškėjo kaip suinteresuotos visuomenės atstovo motyvų, yra visiškai nepagrįsti, dėl ko pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

UAB „Skaldenis“ pažymi, kad UAB ,,GJ Magma“ atsakymą į pareiškėjo 2018-07-31 prašymą pateikė pareiškėjui likus daugiau nei mėnesiui iki ginčijamos Išvados priėmimo, įteikiant atsakymą pareiškėjui registruotu paštu 2018-09-06. Pareiškėjas ne tik neatvyko į Atrankos išvados persvarstymą, bet ir, gavęs UAB ,,GJ Magma“ pateiktą atsakymą į jo prašymą, jokių papildomų pastabų / prašymų nei PŪV organizatoriams nei tiesiogiai Agentūrai nepateikė. Nei atsakovas, nei PŪV organizatoriai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes persvarstė Atrankos išvadą pagal suinteresuotos visuomenės pastabas ir prašymus, įvertino jų pagrįstumą ir nustačius, kad nėra pagrindo pildyti / keisti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, priėmė ginčijamą Išvadą. Pareiškėjo, kaip ir visos suinteresuotos visuomenės informavimas apie priimtą ginčijamą Išvadą buvo atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka po ginčijamos Išvados priėmimo, todėl pareiškėjas negalėjo būti ir nebuvo informuotas apie ginčijamą Išvadą prieš jos priėmimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad informacijos atrankai dokumento dėl PAV privalomumo turinys, pagal kurį buvo priimta atrankos išvada, nepasikeitė ir išliko analogiškas, sprendžiant klausimą dėl ginčijamos Išvados galiojimo turi būti atsižvelgta į LVAT sprendime nustatytas aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiškėjas yra architektas, jo profesijos atstovui yra gerai suprantami PAV procesai ir šiame procese sudaromi ir tvirtinami dokumentai, dėl ko pareiškėjas turi žinių tinkamai išanalizuoti visus PAV dokumentus ir pateikti pagrįstas pastabas ir prašymus. Nagrinėjamu atveju, net ir iš šio skundo turinio, matyti, kad pareiškėjas ginčijamą Išvadą skundžia deklaratyviais ir nepagrįstais motyvais, nurodo faktiškai neegzistuojančias aplinkybes (dėl suminio ūkinės veiklos vertinimo, suinteresuotos visuomenės atstovų neinformavimo ir kt.), iš esmės ne siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, bet vilkinti trečiojo suinteresuoto asmens siekį pradėti eksploatuoti 16,5 ha ploto žvyro karjerą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėjas teismams yra apskundęs visus atsakovo ir kitų kompetentingų institucijų veiksmus ir / ar sprendimus, kurie yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens PŪV. Tai įrodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros 2018-10-30 galutinės atrankos išvados dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.4)-A4(e)-1984 teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendžiant dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio reikalavimus, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-05-17 raštu Nr. 2.10-7815(16.9.7.10.11) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2016-05-17 raštu Nr. A33(1)-3268-(4.15) pateikė išvadas, kad PŪV nagrinėjamu atveju poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

2018-07-31 T. L. (pareiškėjas) kreipėsi į Agentūrą su prašymu persvarstyti Atrankos išvadą ir nustatyti, kad UAB „Skaldenis“ planuojant naudoti 16,5 ha Pašilių žvyro telkinio dalį, yra būtinas poveikio aplinkai vertinimas. Prašyme pareiškėjas iškėlė klausimus dėl UAB „Skaldenis“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ planuojamos vykdyti veiklos suminio poveikio aplinkai vertinimo ir, remdamasis Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto prof. P. K. 2006 m. studija „Pašilių žvyro telkinio teritorijos kraštovaizdžio vertės analizė“ nurodė, kad ketinant įrengti karjerus nebuvo vertintas išlikusių viduramžių pušynų miškų apie 42 ha plote rekreacinis potencialas. Pareiškėjas akcentavo, kad miškų sunaikinimas 40-50 metų laikotarpiui sukuriant šioje vietovėje negyvą antropogeninę dykrą būtų visiškai nepamatuotas nei ekologiškai, nei ekonomiškai, o tikrasis autentiškas gamtinis kraštovaizdis būtų prarastas negrįžtamai.

2018-08-21 raštu Nr. (30.4)-A4(e)-773 Agentūra pakvietė T. L., UAB „GJ Magma“, UAB „Skaldenis“, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrių dalyvauti Atrankos išvados persvarstyme 2018-08-30 13.00 val. ir / arba iki 2018-08-30 pateikti išvadas raštu, ar privaloma atlikti PŪV PAV.

2018-08-30 protokolu Nr. VSP-1 fiksuotas Atrankos išvados dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo aptarimas, vykęs Agentūros Taršos prevencijos departamento Projektų vertinimo skyriuje ir kuriame, be kita ko, buvo nagrinėjami ir pareiškėjo 2018-07-31 prašyme iškelti klausimai. Aptarimo metu nutarta, kad PAV dokumentų rengėjas (UAB „GJ Magma“), suinteresuotos visuomenės atstovui T. L. ir Agentūrai pateiks atsakymus raštu į pareiškėjo 2018-07-31 prašyme keliamus klausimus. Taip pat nurodyta, kad Agentūra, gavusi PAV dokumentų rengėjų atsakymus į prašyme pateiktus klausimus, per 5 darbo dienas priims galutinę atrankos išvadą dėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo.

2018-09-04 raštu Nr. 250, atsakydama į pareiškėjo 2018-07-31 prašymą, UAB „GJ Magma“ nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. UAB „GJ Magma“, atsakydama į pareiškėjo keltą klausimą dėl suminio poveikio aplinkai vertinimo rėmėsi, be kita ko, LVAT sprendimu. Taip pat nurodė, kad vadovautis prof. P. K. studija nėra pagrindo. Apie pastarąjį raštą 2018-09-11 lydraščiu Nr. 260 UAB „GJ Magma“ informavo ir Agentūrą, patvirtindama tuo pačiu ir rašto įteikimo pareiškėjui faktą ir datą (2018-09-06).

2018-10-30 Galutine atrankos išvada dėl Vilniaus rajono pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.4)-A4(e)-1984 (Išvada) Agentūra konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai – Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimui ((duomenys neskelbtini)) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Be kita ko nurodyta, kad Išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos.

2018-11-05 pranešimu Nr. 321 UAB „GJ Magma“ informavo pareiškėją apie priimtą Išvadą.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek Agentūra, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose daug dėmesio skiria argumentams, susijusiems su PAV proceso viešinimu. Kadangi teisinis ginčas dėl šių aplinkybių teisme nekeliamas, teismas šiame sprendime dėl to nepasisakys.

Pareiškėjas, nesutikimą su Išvada, t.y. skundą teismui, grindžia tokiomis argumentų grupėmis: 1) pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo prasme ir yra tinkamas subjektas skundui teismui pareikšti; 2) priimant Išvadą nebuvo apsvarstyti ir įvertinti pareiškėjo pasiūlymai; 3) Atranka vykdyta bei Išvada priimta neatsižvelgiant į tai, kad toje pačioje teritorijoje jau yra planuojama vykdyti analogiška veikla, abiejų veiklų bendras poveikis aplinkai nevertintas; 4) Išvadoje pateikiama informacija labai abstrakti, skaičiavimų niekas netikrino ir nevertino, pateiktais duomenimis yra dirbtinai sumenkintas neigiamas poveikis aplinkai ir joje gyvenantiems žmonėms.

Dėl pareiškėjo subjektiškumo

Pareiškėjas skunde, vadovaudamasis Orhuso konvencija, PŪVPAV įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 dalimis bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, teigia turintis teisę ginčyti Išvadą teisme.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėtina, kad LVAT sprendime (62 d.) yra pateiktas išaiškinimas dėl pareiškėjo laikymo suinteresuota visuomene PŪVPAV įstatymo ir Orhuso konvencijos prasme, turinčia teisę dalyvauti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, taigi ir teikti su tuo susijusius skundus teismui. Nagrinėdamas šią administracinę bylą teismas neturi pagrindo kitokiam vertinimui. Nei atsakovui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui nekeliant teisinio ginčo šiuo klausimu, teismas dėl to plačiau nepasisakys.

Dėl pareiškėjo pasiūlymų svarstymo ir įvertinimo

Be to, pareiškėjas skunde nurodo pateikęs 2018-07-31 prašymą persvarstyti 2016-03-10 atrankos išvadą dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo. Prašyme nurodęs argumentus, kodėl persvarstymas yra būtinas ir kas nėra įvertinta Atrankos išvadoje, į ką nėra atsižvelgta. Priimant Išvadą nebuvo apsvarstyti ir įvertinti jo kelti klausimai, dėl jų Išvadoje iš viso nepasisakyta. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek UAB „GJ Magma“ atsakymas, tiek Agentūros informavimas vyko jau po Išvados priėmimo, vadinasi, tai negalėjo turėti jokios įtakos nagrinėjimo procedūrai ir Išvados turiniui. Be to, pareigą persvarstyti Atrankos išvadą ir įvertinti jo 2018-07-31 prašyme nurodytus argumentus turėjo valstybės institucija - Agentūra, tačiau to nedarė.

Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad: pareiškėjo 2018-07-31 prašymas nedalyvaujant jam (iš anksto jį tinkamai apie svarstymą informavus) svarstyme buvo nagrinėjamas 2018-08-30 aptarime; UAB „GJ Magma“ argumentus dėl pareiškėjo 2018-07-31 prašymo netenkinimo pareiškėjui raštu išdėstė 2018-09-04 rašte Nr. 250, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2018-09-06; Agentūra apie UAB „GJ Magma“ atsakymą pareiškėjui informuota 2018-09-11 raštu Nr. 260; Išvada priimta 2018-10-30. Visos šios aplinkybės objektyviai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jo prašymas buvo nagrinėjamas jau po Išvados priėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde savo dėstomos pozicijos nepagrindė jokiais teisės aktais. Kadangi ginčas keliamas dėl galimų Atrankos išvados persvarstymo procedūrinių pažeidimų, aktualus nagrinėjamu atveju yra tokių procedūrų reglamentavimas: Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. D1-311 (Aprašas) ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 (Informavimo aprašas).

Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, nustato visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, atsakingus už visuomenės informavimą asmenis, jų funkcijas reglamentuoja Informavimo aprašas. Pasiūlymų argumentuotas įvertinimas Informavimo aprašo 6 punkte apibrėžiamas, kaip procesas, kurio metu atliekama pasiūlymų analizė, išsamiai išnagrinėjant siūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, šiuos siūlymus pagrindžiančius faktinius duomenis, rodiklius, faktines aplinkybes, taip pat siūlyme nurodytų teisės aktų nuostatas ar kitus dokumentus. Nurodant argumentus, yra nustatoma, ar pasiūlymas yra pagrįstas, ir ar į jį turi būti atsižvelgta. To pateis Informavimo aprašo 12 punktas nustato, kad atsakinga institucija (Agentūra) kartu su planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektais, užsakovu (UAB „Skaldenis“), PAV dokumentų rengėju (UAB „GJ Magma“) ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotos visuomenės atstovais (pareiškėjas), pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų išnagrinėja pasiūlymus ir priima galutinę atrankos išvadą. Užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse. Atsakinga institucija priimtą galutinę atrankos išvadą ir atrankos išvados persvarstymo protokolą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo interneto tinklalapyje (Informavimo aprašo 13 p.). Byloje esantys Agentūros Taršos prevencijos departamento 2018-0-21 raštas Nr. (30.4)-A4(e)-773, kuriuo visi procedūra suinteresuoti asmenys (PAV subjektai, užsakovas, PAV dokumentų rengėjas, pareiškėjas) buvo informuoti apie Atrankos išvados persvarstymo laiką ir vietą, nurodyta, kas ir kokius pasiūlymus pateikę (suinteresuotiems asmenims pateikti pareiškėjo prašymas ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-24 raštas Nr. 12(12.37)-2-3892), pasiūlyta pateikti savo išvadas dėl pateiktų pasiūlymų raštu iki 2018-08-30 tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nedalyvaus persvarstyme, bei 2018-08-30 protokolas Nr. VSP-1 neabejotinai patvirtina, kad Agentūra, kartu su PAV subjektais, užsakovu (UAB „Skaldenis“), PAV dokumentų rengėju (UAB „GJ Magma“) pareiškėjo pasiūlymus išnagrinėjo, kaip to reikalauja Informavimo aprašo 12 punktas. Pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotu, persvarstyme nedalyvavo ir ginčo dėl to nėra.

Informacija apie planuojamos naudoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, pareiškėjui pateikta 2018-11-05 raštu Nr. 321 atitinka Informavimo aprašo 2 priede nustatytą formą, t.y. joje nurodyta privaloma informacija apie PŪV užsakovą, PŪV pavadinimas, PŪV vieta, persvarstoma Agentūros priimta Atrankos išvada, kad PAV neprivalomas, motyvai peržiūrėti atrankos išvadą bei pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios informacijos turiniui keliamuose reikalavimuose nėra įtvirtintas reikalavimas nurodyti motyvus, dėl kurių į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad Agentūra koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina PAV programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, motyvuotus suinteresuotos visuomenės prašymus, PAV ataskaitas, PAV subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų, planuojamos ūkinės veiklos vykdymo galimybių ir priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje, prireikus pasitelkia konsultantus, atlieka kitas PŪVPAV įstatyme nustatytas funkcijas.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai Agentūra yra gavusi PAV proceso dalyvių prašymus ar pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, Agentūra, įvertinusi, ar visuomenės informavimas atitinka nustatytus reikalavimus, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų raštu, kuriame nurodomos atrankos išvados persvarstymo priežastys, pakviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus, pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus ir kartu su jais išnagrinėja pasiūlymus ar prašymus ir persvarsto priimtą atrankos išvadą. Priimtos atrankos išvados persvarstymas protokoluojamas, protokolą rengia Agentūra. Agentūra, turėdama atrankos išvados persvarstymo protokolą su visų PAV subjektų pateiktomis išvadomis, jas išnagrinėja ir per 5 darbo dienas nuo išvados persvarstymo dienos ar gautų PAV subjektų išvadų priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą (3 priedas), ar privaloma atlikti PAV. Agentūra galutinę atrankos išvadą raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams ir per 3 darbo dienas praneša visuomenei, paskelbdama galutinę atrankos išvadą ir šio Aprašo 7 punkte nurodytą pasitarimo protokolą savo interneto tinklalapyje.

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilęs dėl to, jog, pareiškėjo vertinimu, Išvada yra Agentūros nemotyvuota, t.y. Išvadoje nėra nurodyti argumentai, kodėl nebuvo atsižvelgta į jo 2018-07-31 pasiūlymus.

Kaip šiame sprendime jau minėta, galutinės atrankos išvados turiniui keliamai reikalavimai yra nustatyti Aprašo 3 priede. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad Išvada atitinka jos turiniui keliamus reikalavimus: joje nurodyta peržiūrima Atrankos išvada; kur, kada ir kokiose visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta visuomenei apie Agentūros priimtą Atrankos išvadą, kuri persvarstoma; planuojamos ūkinės veiklos užsakovas; planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas; numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta; PŪV aprašymas; planuojamos ūkinės veiklos poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas; kas ir dėl kokių priežasčių pateikė prašymą persvarstyti atrankos išvadą (nurodyti pareiškėjo 2018-07-31 pasiūlymuose iškelti klausimai); PAV dalyviai, kurie dalyvavo peržiūrint atrankos išvadą; pastabos, pasiūlymai; pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą; priimta galutinė atrankos išvada.

Nors Apraše nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad Agentūra galutinėje atrankos išvadoje privalo nurodyti motyvus, dėl kurių į persvarstant pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, t.y. įtvirtintas reikalavimas nurodyti tuos tik tuos motyvus, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą, vis tik visuomenės informavimas ir dalyvavimas planuojamos ūkinės veiklos PAV procese nėra savitikslis. Tai reiškia, kad visuomenės ne tik turi teisę procese dalyvauti, jo metu teikti pasiūlymus, tačiau tai neabejotinai suponuoja ir jų teisę žinoti, kodėl į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pasiūlymas buvo svarstomas 2018-08-30. Svarstyme, be kita ko, dalyvavo ir PAV dokumentų rengėjas UAB „GJ Magma“. Motyvai, dėl kurių pareiškėjo 2018-07-31 prašymas netenkintas, pareiškėjui atskleisti UAB „GJ Magma“ 2018-09-04 rašte Nr. 250. Taigi visuomenės informavimo tikslas neabejotinai buvo pasiektas, t.y. pareiškėjui buvo atskleista persvarstymo metu išnagrinėto jo 2018-07-31 prašymo netenkinimo priežastys. Sisteminę anksčiau nurodytų teisės normų apžvalga teismui leidžia daryti išvadą, kad motyvų atskleidimas tokia forma (per PAV dokumentų rengėją) yra tinkamas ir teisės aktams neprieštarauja.

Reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog pareiškėjas, 2018-09-06 supažindintas su jo 2018-07-31 prašymo įvertinimu, atsakingai institucijai (Agentūrai) iki pat Išvados priėmimo 2018-10-30 daugiau klausimų nekėlė, t.y. per pusantro mėnesio nedėjo jokių pastangų sužinoti, ar jam UAB „GJ Magma“ 2018-09-04 rašte Nr. 250 išdėstyta pozicija atitinka ir Agentūros poziciją, jokių naujų argumentų dėl PAV dokumento rengėjo nurodytos informacijos nepateikė. Apie pareiškėjo informavimą dėl jo 2018-07-31 pasiūlymų vertinimo Agentūra buvo informuota 2018-09-11 raštu Nr. 260. Taigi, negavusi jokių naujų pareiškėjo argumentų Agentūra, pildydama Aprašo 3 priede nustatytą galutinės atrankos išvados formą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tuos pačius argumentus (dėl pasiūlymų netenkinimo) pakartoti Išvadoje.

Dėl suminio poveikio aplinkai vertinimo

Pareiškėjas tiek savo Agentūrai adresuotame 2018-07-30 prašyme, tiek skunde teismui kelia klausimą dėl poreikio atlikti suminį poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgiant į aplinkybes, jog vos keli šimtai metrų nuo planuojamo UAB „Skaldenis“ karjero ribos ketinama įrengti ir kitas karjeras, kuriame iškasenų gavybą vykdytų AB „Eurovia Lietuva“. Pažymėtina, kad analogiškas klausimas pareiškėjo buvo keliamas teismui ir siekiant nuginčyti 2016-05-27 galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5592 (Atrankos išvada). Tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-657-561/2016, tiek ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas savo poziciją dėl tikslingumo atlikti suminį poveikį aplinkai, grindė absoliučiai tais pačiais argumentais: „<...>planuojamos veiklos parašyme nutylima, jog tame pačiame (duomenys neskelbtini) k., vos keli šimtai metrų nuo planuojamo UAB „Skaldenis“ karjero ribos, ketinamas įrengti kitas karjeras, kuriame iškasenų gavybą vykdytų AB „Eurovia Lietuva“. <...> tame pačiame kaime tuo pačiu ketu kelių šimtų metrų atstumu veiks du karjerai, kurių bendras plotas bus 46,5 ha, tačiau joks bendras poveikio aplinkai vertinimas (bendros taršos, bendro triukšmo ir kt. skaičiavimas) atliktas nebuvo, o Išvadoje (Atrankos išvada) savo esme sako, kad tai tarsi ir nėra privaloma.“ Jokių naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų, jokio kito teisinio reguliavimo, jokių naujų argumentų, kurie būtų buvę neįvertinti Agentūros ir teismo pareiškėjai skunde nagrinėjamoje byloje nepateikė.

Kaip anksčiau šiame teismo sprendime jau minėta, teismas šioje byloje iš dalies yra saistomas LVAT sprendimo išaiškinimų atitinkamais klausimai. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų, kurie leistų situaciją dėl suminio poveikio aplinkai vertinimo, vertinti kitaip, teismas šiame sprendime remiasi LVAT sprendimo išaiškinimu: „<...> kad teisės aktai nenumato pareigos atskiriems planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams), planuojantiems ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, toje pačioje vietovėje, atlikti bendrą poveikio aplinkai vertinimą, juo labiau – asmeniui, dėl kurio planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV įstatymo nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra įvykdytos, atlikti jas pakartotinai dėl to, kad kitas asmuo planuoja ūkinę veiklą ar net analogišką ūkinę veiklą toje pačioje vietovėje. Įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PŪVPAV įstatymo 1 priede, o veiklas, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai – PŪVPAV įstatymo 2 priede (PŪVPAV įstatymo 7 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vertinant paskesnės, ginčo atveju – UAB „Skaldenis“, planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai konkrečioje vietovėje, yra įvertinama informacija, apibūdinanti planuojamą ūkinę veiklą – mastas, tarša ir trukdžiai ir kt., o taip pat – galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla (PŪVPAV įstatymo 7 str. 4–6 d., Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-6650 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 7 p. (2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1026 redakcija), Metodinių nurodymų 1 priedo 16 p.).“ (63 d.).

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Agentūra Išvadoje pagrįstai vertino PŪV plotą – 16,50 ha, ir neatliko bendro (UAB „Skaldenis“ ir AB „Eurovia Lietuva“) poveikio aplinkai vertinimo

Dėl PŪV vietai artimiausiai esančios sodybos gyventojų neinformavimo, dėl PŪV teritorijoje esančio miško

Pareiškėjo argumentai, kad apie karjero veiklą nebuvo informuoti už keliasdešimt metrų esančios sodybos gyventojai, kurie galimai nebūtų davę sutikimo tokiai veiklai, paneigti byloje medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo skunde nurodytų gyventojų neidentifikuoja. Tačiau iš bylos rašytinės medžiagos galima spręsti, jog keliamas klausimas dėl Romualdo ir E. Š. informavimo. Pareiškėjas kitokių duomenų nepateikė. Kad R. Š. ir E. Š. apie Išvadą buvo tinkamai informuoti, be kita ko, įrodo ir UAB „GJ Magma“ 2018-11-05 raštas Nr. 324.

Dėl pareiškėjo argumentų susijusių su galimybe PŪV teritorijoje kirsti mišką. Šią savo poziciją pareiškėjas grindžia išskirtinai tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašuose nurodyta informacija apie Miško naudojimo apribojimus (atitinkamai 9.2 ir 9.1 p.). Savo pozicijos, jog PŪV teritorijoje nebus galima kirsti miško, pareiškėjas nedetalizuoja, t.y. nenurodo, kokiais teisės aktais vadovaudamasis tokią išvadą daro, kokia apimtimi ir kaip nurodytiems žemės sklypams taikomi miško naudojimo apribojimai sietini su PŪV. Į šį pareiškėjo argumentą detaliai atsakyta Atrankos išvados persvarstymo procedūros metu. UAB „GJ Magma“ 2018-09-04 raštu Nr. 250 pareiškėjui nurodė, kad UAB ,.Skaldenis“ planuojamo eksploatuoti ploto dalis (apie 2,38 ha) patenka į miško žemę, kuri yra išsidėsčiusi (duomenys neskelbtini) miško sklypuose (Informacijos dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo planuojant naudoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro dalį 3.5 pav.). Planuojamame naudoti plote augantis miškas yra IV grupės, priskiriamas ūkinės paskirties miškams. Vyraujančios medžių rūšys yra drebulės, eglės, pušys. Visi ištekliai minėtame plote bus iškasti per 20 metų, o visas 16,5 ha plotas bus užsodintas mišku, kas reiškia, kad teritorijos miškingumas padidės beveik 7 kartus. Nesant jokių pareiškėjo argumentų paneigiančių nurodytą informaciją, teismas neturi pagrindo teisinei išvadai, kad miško kirtimas PŪV teritorijoje apskritai nėra galimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad atmetus pareiškėjo skundą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Skaldenis“, kaip užsakovo, teisės bus apgintos, todėl jis turi teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

UAB „Skaldenis“ prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurais sudaro: 2019-01-24 ir 2019-06-07 mokėjimo nurodymais sumokėtos 887,33 Eur atstovimo išlaidos (pareiškėjo skundo vertinimas, pateiktų dokumentų peržiūra ir teisinė analizė, atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Kaip matyti iš UAB „Skaldenis“ pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisinės paslaugos, už kurias prašoma atlyginti išlaidas, pareiškėjai buvo teikiamos 2018 m. gruodžio ir 2019 m. birželio mėnesiais, t.y. 2018 m. IV bei 2019 m. II ketvirtį. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. II ketvirčio ir 2018 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo atitinkamai: 926,70 Eur ir 970,30 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo, teismui pateikto 2018-12-19, parengimą, gali būti 2 316,75 Eur (926,70 Eur x 2,5), o trečiasis suinteresuotas asmuo prašo – 524,33 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo, be to, prašo priteisti iš pareiškėjo 363 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje. UAB „Skaldenis“ įgaliotos atstovės dalyvavo viename teismo posėdyje – 2019-06-10, už kurį atlygintina 97,03 Eur suma (970,30 Eur x 0,1, už 2019-06-10 teismo posėdį).

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertindamas trečiojo suinteresuoto asmens atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, bei tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, taip apginant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Skaldenis“ teises, konstatuoja, kad UAB „Skaldenis“ iš pareiškėjo T. L. priteistina visa bylinėjimosi išlaidų už procesinio dokumento parengimą (atsiliepimą) sumą 524,33 Eur, o ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma mažintina iki 100 Eur. Viso iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteistina 624,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo T. L. skundą atmesti.

Priteisti iš T. L. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Skaldenis“ naudai 624,33 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.