Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Skaldenis“) dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. spalio 30 d. galutinės atrankos išvados dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.4)-A4(e)-1984, kuria nuspręsta, jog planuojamai ūkinei veiklai – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio daliai naudoti – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog Agentūros Išvada tuo aspektu, kad joje nėra pakartoti PAV dokumentų rengėjos UAB „GJ Magma“ 2018 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 250 pareiškėjui išdėstyti motyvai, dėl kurių buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas, atitinka teisės aktuose jos turiniui keliamus reikalavimus, o nustatęs, kad suminio 2 karjerų PAV klausimą išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendime, konstatavo, jog Agentūra Išvadoje pagrįstai vertino PŪV plotą – 16,5 ha ir neatliko bendro (UAB „Skaldenis“ ir AB „Eurovia Lietuva“) PAV. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis bei įrodytomis pareiškėjo pretenzijų dėl PŪV vietai artimiausiai esančios sodybos gyventojų neinformavimo ir PŪV teritorijoje esančio miško kirtimo.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PAVĮ ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-655, (toliau – ir Metodiniai nurodymai) (2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1026 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d.), Aprašas (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-496 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Informavimo aprašas (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-497 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

37. PAVĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. To paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingųjų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). PAVĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 p.); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 p.).

38. Pagal PAVĮ 7 straipsnio 7 dalį, atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. To paties įstatymo 7 straipsnio 11 dalis nustato, jog atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o 7 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

39. Metodinių nurodymų 11 punkte nustatyta, kad atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Tais atvejais, kai atsakinga institucija kartu su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais persvarsto atrankos išvadą pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotus prašymus ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ji parengia galutinę atrankos išvadą (Metodinių nurodymų 12 p.). Atsakinga institucija, rengdama galutinę atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, 2 priedą ir prireikus jį patikslina, įvertina atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios pateiktos) (Metodinių nurodymų 13 p.).

40. Informavimo aprašo 6 punktas apibrėžia pasiūlymo bei pasiūlymo argumentuoto įvertinimo sąvokas: t. y. pasiūlymas – tai raštu pateiktas pasiūlymas, informacija analizė, nuomonė ar bet koks kitas komentaras, kuris, suinteresuotos visuomenės nuomone, siejasi su PŪV, o pasiūlymų argumentuotas įvertinimas apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu atliekama pasiūlymų analizė, išsamiai išnagrinėjant siūlymus dėl PŪV PAV, šiuos siūlymus pagrindžiančius faktinius duomenis, rodiklius, faktines aplinkybes, taip pat siūlyme nurodytų teisės aktų nuostatas ar kitus dokumentus. Nurodant argumentus, yra nustatoma, ar pasiūlymas yra pagrįstas, ir ar į jį turi būti atsižvelgta. Informavimo aprašo 12 punktas nustato, kad atsakinga institucija kartu su PŪV PAV subjektais, užsakovu, PAV dokumentų rengėju ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotos visuomenės atstovais, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų išnagrinėja pasiūlymus ir priima galutinę atrankos išvadą. Užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse. Atsakinga institucija priimtą galutinę atrankos išvadą ir atrankos išvados persvarstymo protokolą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo interneto tinklalapyje (Informavimo aprašo 13 p.).

41. Aprašo 7 punktas nustato, jog tais atvejais, kai Agentūra yra gavusi PAV proceso dalyvių prašymus ar pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, Agentūra, įvertinusi, ar visuomenės informavimas atitinka nustatytus reikalavimus, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų raštu, kuriame nurodomos atrankos išvados persvarstymo priežastys, pakviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus, pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus ir kartu su jais išnagrinėja pasiūlymus ar prašymus ir persvarsto priimtą atrankos išvadą. Priimtos atrankos išvados persvarstymas protokoluojamas, protokolą rengia Agentūra (Aprašo 7 p.). Agentūra, turėdama atrankos išvados persvarstymo protokolą su visų PAV subjektų pateiktomis išvadomis, jas išnagrinėja ir per 5 darbo dienas nuo išvados persvarstymo dienos ar gautų PAV subjektų išvadų priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą (3 priedas), ar privaloma atlikti PAV. Agentūra galutinę atrankos išvadą raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams ir per 3 darbo dienas praneša visuomenei, paskelbdama galutinę atrankos išvadą ir šio Aprašo 7 punkte nurodytą pasitarimo protokolą savo interneto tinklalapyje (Aprašo 9 p.).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisėkūros subjektai atsakingai institucijai įtvirtino pareigą priimti išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo, kuri visais atvejais (tiek nesant persvarstymo, tiek po persvarstymo) turi būti motyvuota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017). Priimant galutinę atrankos išvadą ir įvertinus PAVĮ 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, turi būti bent bendrai pasisakoma, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui ir kt.) bus galbūt daromas neigiamas poveikis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019). Tai reiškia, jog atsakinga institucija, galutinėje atrankos išvadoje nutardama, kad nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-621/2014). Tai pagrindinė pareiga, kurios neįvykdžius atrankos išvada (nesvarbu pirminė ar po persvarstymo) dėl poveikio aplinkai vertinimo negalėtų būti pripažinta teisėta bei pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017).

43. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2016 m. kovo 10 d. priėmė Atrankos išvadą, kuria sprendė, kad PŪV – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio daliai naudoti – PAV neprivalomas. NVSC 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3892 kreipėsi į Agentūrą informuodamas, kad nepritaria Atrankos išvadai, nes pateikta nepagrįsta informacija apie PŪV ir su ja susijusių transporto srautų keliamo oro taršos, triukšmo poveikį artimiausiai gyvenamajai ir visuomeninei teritorijai bei pagal pateiktą informaciją, atliekant triukšmo ir oro taršos skaičiavimus, neįvertinta kita tame pačiame (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje numatoma vykdyti analogiška ūkinė veikla. Pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su Prašymu persvarstyti Atrankos išvadą ir nustatyti, kad UAB „Skaldenis“ planuojant naudoti 16,5 ha (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalį, yra būtinas PAV. Pareiškėjas kėlė klausimus dėl UAB „Skaldenis“ ir AB „Eurovia Lietuva“ planuojamos vykdyti veiklos suminio vertinimo ir nurodė, kad PŪV įgyvendinimas turės neigiamų pasekmių teritorijos kraštovaizdžiui, nes nebuvo įvertintas išlikusių viduramžių pušynų miškų 42 ha ploto rekreacinis potencialas.

44. Agentūra 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (30.4)-A4(e)-773 pakvietė pareiškėją, PAV dokumentų rengėją UAB „GJ Magma“, UAB „Skaldenis“ ir kitus PAV subjektus į Susirinkimą, kurio metu, be kita ko, buvo nagrinėjami pareiškėjo Prašyme iškelti klausimai, PAV dokumentų rengėjai UAB „GJ Magma“, buvo pavesta pareiškėjui ir Agentūrai pateikti atsakymus raštu į Prašyme keliamus klausimus. PAV dokumentų rengėja UAB „GJ Magma“ 2018 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 250 (el. b. I t., b. l. 30–37), atsakydama į pareiškėjo Prašymą, nurodė, kad Prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. PAV dokumentų rengėja UAB „GJ Magma“ aptariamame rašte teigė, kad suminis poveikis eksploatuojant abu karjerus yra įvertintas Informacijos atrankai dėl PAV planuojant naudoti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalį dokumento 14, 15, 22, 23, 28, 35 ir kt. puslapiuose, UAB „Skaldenis“ nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas abiejų karjerų suminis poveikis juos supančiai aplinkai, nes žvyro karjerai yra visiškai atskiri (juos skiria 240 m atstumas), naudingąsias iškasenas išgauna skirtingi ūkio subjektai, įsiterpusių sklypų savininkai yra kiti asmenys, o teisės aktai nenustato galimybės vertinti kelių ūkio subjektų PŪV poveikio aplinkai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendime plačiai pasisakė šiuo aspektu. Dėl pareiškėjo Prašymo argumento, susijusio su kraštovaizdžio unikalumu, PAV dokumentų rengėja UAB „GJ Magma“ pažymėjo, kad ši aplinkybė taip pat buvo išanalizuota Informacijos atrankai dėl PAV planuojant naudoti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalį dokumente, miškas yra IV grupės, priskiriamas ūkinės paskirties miškams, tik 2,38 ha ploto patenka į miško žemę, visi ištekliai bus iškasti per 20 metų, o plotas užsodintas mišku, todėl miškingumas padidės beveik 7 kartus. PAV dokumentų rengėja UAB „GJ Magma“ nurodė, kad Studija vadovautis nėra pagrindo, nes ją atliko privatus asmuo ir ji nėra laikoma teritorijų planavimo dokumentu. PAV dokumentų rengėja UAB „GJ Magma“ kartu su 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 250 pareiškėjui pateikė NVSC 2016 m. gegužės 17 d. raštą, kuriame, įvertinus papildomai pateiktą informaciją, nurodyta, jog Atrankos išvadai pritariama ir PŪV PAV atlikti neprivaloma.

45. PAV dokumentų rengėja UAB „GJ Magma“ apie aptartą raštą 2018 m. rugsėjo 11 d. lydraščiu Nr. 260 informavo Agentūrą, patvirtindama rašto įteikimo pareiškėjui faktą ir datą (2018 m. rugsėjo 6 d.). Išvada Agentūra konstatavo, kad PŪV PAV neprivalomas.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvados neteisėtumą sieja su tuo, kad, jo nuomone, priimant Išvadą, nebuvo apsvarstyti pareiškėjo Prašyme kelti klausimai, Išvadoje dėl jų nepasisakyta. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog šioje nutartyje aptartos atrankos išvados svarstymo (persvarstymo) procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nustato ne pareigą atsakovui tenkinti visus suinteresuotos visuomenės teiktus pasiūlymus, o tik pareigą kartu su PAV subjektais juos išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti arba atmesti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad atsakinga institucija, gavusi PAV subjektų pasiūlymus, turi juos įvertinti ir nuspręsti, ar juose nurodyti argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą teigti, kad konkrečiu atveju turi būti atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Priešingu atveju išvados persvarstymas taptų betiksliu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1424/2014).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas nagrinėjamu atveju yra svarbus dviem aspektais. Nepaisant to, jog aptariamo sprendimo 63 punkte konstatuota, jog teisės aktai nenustato pareigos atskiriems planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams), planuojantiems ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, toje pačioje vietovėje, atlikti bendrą poveikio aplinkai vertinimą, juo labiau – asmeniui, dėl kurio planuojamos ūkinės veiklos PAVĮ nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra įvykdytos, atlikti jas pakartotinai dėl to, kad kitas asmuo planuoja ūkinę veiklą ar net analogišką ūkinę veiklą toje pačioje vietovėje, tame pačiame punkte pažymėta, kad vertinant paskesnės, ginčo atveju – UAB „Skaldenis“, planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai konkrečioje vietovėje, yra įvertinama informacija, apibūdinanti planuojamą ūkinę veiklą – mastas, tarša ir trukdžiai ir kt., o taip pat – galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla (PAVĮ 7 str. 4–6 d., Metodinių nurodymų 7 p., 1 priedo 16 p.). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendime konstatavo, kad Atrankos išvadoje atsižvelgiama į netoliese vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir galimą jų sąveiką.

48. Atsakovas Išvados 9 punkte „Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą“ nurodė, jog vertinant triukšmo poveikį dėl PŪV, buvo atlikti triukšmo lygio skaičiavimai pagal LST ISO 9613-2:2004 standartą, skaičiavimų metu įvertintas ir numatomas greta esančio karjero veiklos sukeliamas triukšmas, artimiausioje sodyboje, esančioje tarp dviejų karjerų (nuo PŪV teritorijos nutolusioje apie 60 m į pietryčius), įvertinus abiejų karjerų PŪV sukeliamą triukšmą, suminis triukšmo lygis bus 53,78 dB(A) ir neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių dydžių (9.8 p.). Vertinant poveikį iš mobiliųjų taršos šaltinių aplinkos orui buvo atlikti skaičiavimai pagal SCREEN3 modelį, kurių rezultatai rodo, jog prie artimiausios gyvenamosios aplinkos oro teršalų koncentracijų ribinės vertės nesiekia ir neviršija teisės aktuose nustatytų didžiausių ribinių teršalų koncentracijos aplinkoje verčių (9.9 p.). Aptartas aplinkybes, jog keliamo triukšmo lygis ir oro teršalų kiekis nesiekia ribinės vertės, vertinant kartu su pareiškėjui po Susirinkimo, kuriame buvo persvarstyta Atrankos išvada pateikta informacija (suminis poveikis eksploatuojant 2 karjerus yra įvertintas Informacijos atrankai dėl PAV planuojant naudoti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalį dokumento 14, 15, 22, 23 ir kt. puslapiuose, NVSC, kėlęs panašaus pobūdžio (dėl oro taršos, triukšmo, analogiškos ūkinės veiklos) klausimus, įvertinęs papildomai pateiktą informaciją, 2016 m. gegužės 17 d. rašte priėjo prie išvados, jog PŪV PAV nėra privalomas), ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Prašyme jokių naujų argumentų, kurių Atrankos išvados persvarstymo procese nebuvo analizavę PAV subjektai nenurodė, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai motyvavo savo Išvadą šiuo aspektu.

49. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad ginčo PŪV bus kertamas miškas, teisėjų kolegija pažymi, jog Išvados 9.2 punkte nurodoma, kad PŪV atitinka Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais vadovaujantis PŪV teritorija patenka į naudingųjų iškasenų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną, t. y. naudingosioms iškasenoms eksploatuoti skirtą teritoriją. Išvadoje taip pat nurodoma, kad į PŪV teritoriją saugomi gamtinio paveldo, kultūrinio kraštovaizdžio objektai bei saugotinos kultūros paveldo vertybės nepatenka, PŪV poveikis artimiausioms gamtinėms paveldo vertybėms, kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms, kultūros paveldo vertybėms, saugomoms teritorijoms bei „Natura 2000“ teritorijoms nenumatomas. Pagal Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenis nagrinėjamame plote ir jo apylinkėse nėra fiksuota jokių saugomų rūšių buvimo faktų, todėl nebus sutrikdyta natūrali gamtinė rūšių pusiausvyra (9.1 p.) Baigus naudingųjų išteklių gavybą, buvusio karjero vietoje bus suformuota vidutiniškai 7 m gylio įduba, kuri bus apsodinama mišku, rekultivavus karjerą bus kompensuojama neigiama įtaka kraštovaizdžio formoms, rekultivavus karjerą bus padidintas teritorijos miškingumas (9.7 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Išvadoje identifikavo konkretų aplinkos veiksnį (kraštovaizdžio forma), kuriam galbūt bus daromas neigiamas poveikis, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad PŪV neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, teritorija baigus vykdyti PŪV bus sutvarkyta ir taip padidintas jos miškingumas, o pareiškėjas ir šiuo aspektu Prašyme naujų aplinkybių nenurodė, pagrįstai sprendė, jog PAV neprivalomas.

50. Atsižvelgdama į šios nutarties 46–49 punktuose išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog Išvadoje nebuvo apsvarstyti ir įvertinti jo pasiūlymai. Atsakovo išvadoje yra pateikti aiškūs, adekvatūs pareiškėjo Prašymui ir pakankami pagrindiniai motyvai, kodėl nagrinėjamu atveju PAV neprivalomas, o tai, kad detalūs ir išsamūs argumentai, dėl kurių buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas, jam atskleisti PAV dokumentų rengėjos UAB „GJ Magma“ 2018 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 250 , nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovo Išvada turi esminių motyvacijos trūkumų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Išvada atitinka Aprašo 3 priede jos turiniui keliamus reikalavimus, o motyvų atskleidimo per PAV dokumentų rengėją UAB „GJ Magma“ forma nagrinėjamu atveju yra tinkama ir teisės aktams neprieštarauja.

51. Apibendrindama nustatytas ir aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimo (544,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 40 str. 3 d.).

53. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

54. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

55. Kaip matyti iš kartu su 2020 m. spalio 5 d. prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateiktos 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros (serija APB Nr. 15567) ir AB Swedbank sąskaitos išrašo, už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą) buvo apmokėta 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. 2019 metų III ketvirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 metų I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 1 262,7 Eur, į Rekomendacijų 8.11 punktą, nustatantį, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, maksimali UAB „Skaldenis“ priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėtų būti 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur x 1,3). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 544,50 Eur.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiama 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“ iš pareiškėjo T. L. 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.