Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos I. L. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Remiantis byloje esančiais ir teismo išreikalautais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buto, unikalus numeris (-), esančio adresu (-), bendrosios dalinės nuosavybės teise ¾ dalys priklauso I. L. G. ir ¼ dalis priklauso pareiškėjai E. G. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina I. L. G. (el. b. l. 6). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja yra I. L. G. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (el. b. l. 7, 9). Pareiškėjos tėvas B. G. mirė 1994 m. sausio 10 d, pareiškėjos brolis K. G. mirė 2003 m. liepos 15 d. (el. b. l. 9). Duomenų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktą, palikimo atsisakymo faktą, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktą, byloje nėra (el. b. l. 10). Po I. L. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, dėl teisinių žinių stokos pareiškėja į notarų biurą kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo, praėjus daugiau nei trims mėnesiams, nes nežinojo apie įstatymų nustatytus terminus ir pareigą laiku kreiptis į notarą palikimui priimti. Pareiškėja nurodė ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota buto, esančio (-), adresu. Pareiškėja po motinos mirties liko gyventi minėtame bute ir motinai priklausantį asmeninį turtą (buto dalį, baldus, asmenines relikvijas, namų apyvokos daiktus) po jos mirties valdė kaip savo, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo buto komunalinius mokesčius.

11. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais, kad po motinos I. L. G. mirties likusį turtą ji valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi ji po motinos I. L. G. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja E. G., velionės dukra, turėjo teisę paveldėti mirusios I. L. G. turtą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja E. G. po savo motinos I. L. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradedama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos I. L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.