- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-470-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01880-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. V., E. K., D. K.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- D. D., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4739-454/2012 pagal ieškovų E. K., D. K., R. V. ieškinį atsakovui A. D., tretieji asmenys D. D., Kauno miesto savivaldybės administracija dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams raktus nuo arkos-koridoriaus metalinių vartų durų spynos, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas užtvėrė praėjimą, įstatė rakinamus vartus, dėl ko ieškovai negali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), – kūrybines dirbtuves. Įėjimas į dirbtuves eina pro arką-koridorių, kuris yra (duomenys neskelbtini) name, kito įėjimo nėra, jokio kito įėjimo anksčiau taip pat nebuvo. Ieškovai 2011 m. birželio mėnesį atvykę į dirbtuves negalėjo į jas patekti, nes arkoje-koridoriuje rado įstatytus naujus rakinamus vartus, nuo kurių raktų niekas nedavė. Vartus įrengė atsakovas - buvęs (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas. Atsakovas minėtame name taip pat turi butą, jis neduoda vartų raktų, teigdamas, kad praėjimas pro užrakintą arką ieškovams nepriklauso. Atsakovas, užstatydamas praėjimą vartais, juos užrakinęs ir neduodamas raktų, pažeidžia ieškovų, kaip valdytojų teises, todėl ieškovai prašė jas apginti vadovaujantis LR CK 4.34 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė (rašymo apsirikimas ištaisytas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi), priteisė valstybei iš ieškovų E. K., D. K. ir R. V. po 15 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai pagrįstai ir teisėtai valdė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) praėjimą - arką. Teismas nustatė, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso patalpa 2G2p, esanti (duomenys neskelbtini) atsakovui name 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso dalis gyvenamųjų patalpų. Name 1A2p yra įvaža – arka, kuri užtverta įrengtais metaliniais vartais. Minėtų vartų pastatymu rūpinosi 2000 m. įsteigta 335-oji daugiabučių namo savininkų bendrija. Buvo suderinti visi reikalingi dokumentai, gauti kompetentingų institucijų leidimai, todėl teismas darė išvadą, kad minėti vartai legalus statinys, atitinkantis visus įstatymų reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pastatytas statinys 3g1p, kuris, ieškovų teigimu, užkerta galimybę apėjus pastatą patekti į jų patalpas (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-05-16 atliko patikrinimą ir, įvertinęs situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatė, kad statinys 3g1p pastatytas savavališkai, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovui vykdant reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, buvo dalinai nugriautas priestatas 3g1p, t. y. iš pradžių buvo išgriautos durys, o vėliau šio pastato siena, ko pasėkoje ieškovams atsirado galimybė patekti į savo patalpas ir nesinaudojant metaliniais vartais užverta įvaža – arka. Šią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė 2012-10-09 teismo posėdžio metu, jos atstovas bei apklausti liudytojai G. K. S. ir A. T.. Nustatęs šią aplinkybę, teismas sprendė, kad ieškovams, neturint įvažos – arkos metalinių vartų durų spynos raktų, nėra pažeidžiamos jų teisės, kadangi arka nėra vienintelis kelias ieškovams patekti į savo naudojamas patalpas, jie tai gali padaryti ir kitu būdu. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai niekada ir neturėjo teisinio pagrindo naudotis minėta įvaža – arka. Ši įvaža - arka yra namo (duomenys neskelbtini) dalis. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems būtu buvus suteikta teisė naudotis įvaža – arka, todėl teismas sprendė, kad tokia teisė ieškovams niekada nebuvo nustatyta, ieškovai, įsigiję patalpas (duomenys neskelbtini), įvaža - arka naudojosi be teisėto pagrindo. Siekiant tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti namą (duomenys neskelbtini), 2000 m. name įsteigta 335-oji daugiabučių namo savininkų bendrija. Namo remonto ir priežiūros darbų pasėkoje (buvo sutvirtinamos sienos) buvo įrengti ginčo vartai, o 2012-01-20 bendrijos visuotiniame susirinkime nutarta buvusioje tarpuvartėje įrengti bendrijos susirinkimams skirtas patalpas. Todėl teismas sprendė, kad tenkinus ieškinį būtų pažeidžiamos kitų asmenų – 335-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos, teisės ir teisėti interesai, nes per bendrijos patalpas vaikščiotų ieškovai, kurie neturi nieko bendro nei su namu (duomenys neskelbtini), nei su 335-aja daugiabučių namo savininkų bendrija. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, mano, kad byla galėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas, darydamas išvadą, kad ieškovų daikto valdymo teisės nėra pažeistos, rėmėsi formaliais argumentais, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovai į jiems priklausančias patalpas galėjo patekti išimtinai tik per (duomenys neskelbtini) namo praėjimą (arką) ir šiuo praėjimu naudojosi nepertraukiamai 12 metų. Šia arka faktiškai naudojosi ir ieškovai, ir atsakovas bei kiti namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, todėl buvo susiklostę faktinio valdymo santykiai, dėl ko nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai neįrodinėjo arkos valdymo teisių. Be to, ieškovai ieškinį grindė ne arkos valdymo netekimu, bet nuosavybės teise priklausančio turto (D(duomenys neskelbtini)) valdymo netekimu dėl atsakovo sudarytų kliūčių patekti į patalpas. Atsakovas, pastatydamas vartus (nors faktiškai ten ne vartai, o užkardinimas, paliekant tik įėjimo duris) uždarė vienintelį praėjimą į patalpas. Nagrinėjant bylą buvo keliami klausimai dėl galimybės važiuoti per kiemą, statyti kieme automobilį, tačiau teismas šių aplinkybių ir kiemo paskirties nevertino. Teismas taip pat neįvertino ir tai, jog kiemas yra apstatomas mediniais sandėliukais, džiovinami skalbiniai ir priėjimas (privažiavimas) prie (duomenys neskelbtini) namo įėjimo nors ir yra objektyviai įmanomas, tačiau ženkliai apsunkintas. Vienintelis patogiausias patekimas į (duomenys neskelbtini) pastatą buvo patekimas per ginčo arką. Apeliantas nurodo, jog teismo posėdyje dalyvavę specialistai arką vadino įvaža, tačiau atsakovas pats pripažino ir teigė, kad ten yra įrengtas sandėliukas ir jokia transporto priemonė nepravažiuos. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimu nepašalino ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros, o egzistuojanti problema buvo tik pagilinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių aplinkybių. Argumentas, jog į ieškovų patalpas (duomenys neskelbtini) galima patekti tik per ginčo įvažą, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esančiai medžiagai. Teismas teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovai netrukdomai gali patekti į jiems priklausančias patalpas apeinant namą (duomenys neskelbtini). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įvažą netrukdomai naudojosi daugiau kaip 12 metų, kadangi jis ne kartą buvo įspėtas dėl neteisėto naudojimosi ja, be to, ieškovai iki ieškinio pareiškimo taip pat galėjo patekti į savo patalpas apeinant (duomenys neskelbtini). namo įvažą. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė nėra jo valdymo ar nuosavybės teisių pažeidimas.
Ieškovė D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nurodo, kad inicijavus bylą vienintelis patekimas į ieškovams priklausančias patalpas buvo įmanomas tik per įvažą, todėl ieškovai iškėlė teisme bylą dėl nuosavybės teisės į patalpas pažeidimo ir šių teisių atstatymo. Teismas ieškovų nurodytų aplinkybių neištyrė, o tik apsiribojo tuo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui išgriovus vieną sieną atsirado galimybė patekti į ieškovams priklausančias patalpas apėjus (duomenys neskelbtini) namą ir per kiemą. Mano, kad naudojimasis nuosavybės teisėmis turi būti lydimas kuo mažiausiomis kliūtimis ir sąnaudomis. Tiesiausias, greičiausias patekimas į ieškovų patalpas yra tik per (duomenys neskelbtini) įvažą. Todėl negali būti varžomos ir ribojamos ieškovų nuosavybės teisės, kurios įstatymo yra imperatyviai ginamos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Ieškovas E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, susijusias su viešo intereso gynimu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl šalių prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų prijungimo
Ieškovas R. V., paduodamas apeliacinį skundą, išreiškė nuomonę, kad byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau konkretaus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nesuformulavo ir nenurodė jokių tai pagrindžiančių argumentų. Ieškovai D. K. ir E. K. atsiliepimais į apeliacinį skundą taip pat išreiškė nuomonę, kad bylą galima nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokios būtinybės nenurodė ir to niekaip nepagrindė. Atsakovas po to, kai buvo gauti ieškovų D. K. ir E. K. atsiliepimai į apeliacinį skundą, pateikė prašymą (t. 2, b. l. 80) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi atsiliepime į skundą neišdėstė naujų aplinkybių, tačiau vėliau pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 2, b. l. 82-87), kuriuose papildomai nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovų D. K. ir E. K. pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundą. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Kadangi ieškovai, pareikšdami nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš esmės aiškiai išreikšto prašymo nesuformulavo ir jo neargumentavo, o atsakovas vėliau pasinaudojo galimybe pateikti paaiškinimus raštu, todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustatyta, kad kokias nors aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Atsakovas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus, kartu pateikė naujus įrodymus - nuotraukas su paaiškinimais (t. 2, b. l. 86-87), 2012-12-28 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą (t. 2, b. l. 89) ir nustatyta tvarka nepatvirtintą pažymos dėl įvykio įregistravimo šviesokopiją (t. 2, b. l. 88). Atsakovo rašytiniai paaiškinimai su pateiktais naujais įrodymais buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (t. 2, b. l. 90), todėl jie turėjo galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus dėl jų vertinimo, tačiau nepateikė. Kadangi šalys nepareiškė prieštaravimų dėl šių įrodymų prijungimo, jie prijungtini prie bylos, kaip pagrindžiantys tam tikras atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą aplinkybes, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsikertant ieškovų D. K. ir E. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, o įvykdymo patikrinimo aktas surašytas po sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Prie bylos neprijungtina tik 2012-10-12 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato VPS Centro policijos nuovados pažyma Nr. 20-22-S-14694 apie įvykio registravimą, kadangi ji nepatvirtinta CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl ieškovų teisės naudotis įvaža tam, kad galėtų patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas
Byloje nustatyta, kad ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas 2G2p, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23). Daugiabučiame gyvenamajame name 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įvaža – arka, kuri įskaičiuota į šio namo užstatytą plotą (t. 1, b. l. 80). Šiame name atsakovui nuosavybės priklauso butas arba jis patalpomis naudojasi nuomos sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 15, 16). Pritarus statinio projektui, 335-tajai butų bendrijai buvo suteikta teisė atlikti paprastą remontą - lauko vartų įrengimą esamoje namo tarpuvartėje (t. 1, b. l. 74-76, 82, 84, 109). Ieškovų teigimu, įrengus arkoje rakinamus vartus, nuo kurių raktas jiems nebuvo duotas, yra pažeidžiamos jų teisės, kadangi ieškovai negali patekti į jiems priklausančias patalpas. Ieškovai reikalavimą reiškia būtent atsakovui teigdami, kad būtent jis su sūnumi įrengė užrakinamus vartus, t. y. ieškinį reiškia faktiniam remonto darbų atlikėjui.
Apelianto teigimu, įrengus arkoje rakinamus vartus, yra pažeidžiama jo teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias gretimame name (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovai į jiems priklausančias patalpas galėjo patekti išimtinai tik per (duomenys neskelbtini) namo praėjimą (arką) ir šiuo praėjimu nepertraukiamai naudojosi 12 metų. Tačiau šiuo atveju ieškovo teisė valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis siejama su teise naudotis kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu objektu - arka, esančia gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovo teisė naudotis ginčo objektu iš esmės galėtų būti pagrįsta tik servituto nustatymu, nes servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Tačiau toks servitutas įstatymų nustatyta tvarka nėra nustatytas ir įregistruotas (CK 4.124 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovas R. V. nepagrįstai teigia, kad jis turi išvestinę ginčo objekto - arkos valdymo teisę, kylančią iš jo turimų nuosavybės teisių į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turinio, į kurį įeina šio pastato valdymo teisė. Tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su teise į svetimą nekilnojamąjį daiktą, todėl vien todėl, kad jam naudojantis svetima nuosavybe būtų patogiau, ekonomiškiau ir savo nuosavybe galėtų naudotis mažiau apsunkintu būdu jokiu būdu nereiškia, kad dėl to jis savaime įgyja išvestinę ginčo objekto valdymo teisę. Pažymėtina, kad apeliantas, grįsdamas savo argumentus dėl išvestinės ginčo objekto valdymo teisės, nepagrįstai remiasi jo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. O. T. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-385/2011), kadangi visiškai skiriasi faktinės šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, nes kasacine tvarka nagrinėtoje byloje ginčas vyko dėl kapavietės valdymo. Be to, nurodytoje nutartyje kalbama apie išvestinę valdymo teisę, grįstą prievoline subjektine teise, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą. Tačiau ginčo atveju ieškovas tokios teisės iš ginčo objekto savininko nėra ir nebuvo įgijęs. Apeliantas nepagrįstai faktinį naudojimąsi kito asmens nuosavybe be jokio teisėto pagrindo tapatina su faktiniu teisėtu valdymu. Faktinis naudojimasis arka ar būtinybė ja naudotis galėtų būti tik servituto nustatymo pagrindu. Ieškovas taip pat neginčija, kad jis neturi valdymo teisės, kaip savarankiškos daiktinės teisės (CK 4.22 straipsnio 1dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jis pagrįstai ir teisėtai valdė ginčo objektą ir dėl to turėtų būti ginama jo teisėta valdymo teisė. Negali būti ginama vien ieškovo nuosavybės teisė, nenustatyta tvarka apribojant kitų asmenų (daugiabučio namo savininkų) nuosavybės teises.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ieškovai turi galimybę patekti į savo patalpas, nesinaudodami metaliniais vartais užtverta arka. Patekimas į ieškovams priklausančias patalpas ne per arką buvo apribotas savavališku statiniu 3g1p, kuris yra nugriautas (t. 1, b. l. 144- 145, t. 2, b. l. 89) To iš esmės neginčija ir apeliantas, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad patekimas į ieškovui priklausančias patalpas galimas tik per ginčo arką.
Ieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo buvo suformuluotas dėl atsakovo įpareigojimo perduoti raktus nuo arkos-koridoriaus metalinių durų spynos, grindžiant tuo, kad ieškovams buvo apribotas įėjimas (t. 1, b. l. 3-6). Jame nebuvo keliami jokie reikalavimai dėl ieškovų apribotos teisės privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ar naudotis kiemu, todėl atmestini visi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai (dėl galimybės privažiuoti per kiemą, parkuoti kieme automobilius, skalbinių džiovinimo, sandėliukų užstatymo ir pan.), kaip išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų.
Todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsniom1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.