Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Civilinė byla Nr. 2A-558-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-28Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-02Telšių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
2A-558-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01846-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
M. P.
Trečiasis asmuo
L. P., R. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-558-357/2010

Teisėja E. Gailienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01846-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I. S., atsakovui A. P., atsakovo atstovei advokatei R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims L. P., R. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. P. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki mokysis Ilinojaus universitete dieniniame skyriuje, pinigus pervedant į jos sąskaitą banke. Priteistą išlaikymą prašė indeksuoti vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-2 b. l.)

Ieškovė nurodė, kad yra Ilinojaus universiteto studentė, pradėjus mokytis universitete, atsirado labai daug išlaidų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, atsakovas turėtų prisidėti prie jos išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė išlaikymą pilnametei dukrai ieškovei M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. liepos 30 d. iki dukra mokysis Ilinojaus universitete dieniniame skyriuje, pinigus pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, Palangos skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks dvidešimt ketveri metai.

Nurodė priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iš atsakovo A. P. priteisė 72 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas (2 t., 25-28 b. l.).

Teismas sprendė, kad M. P. reikalinga tėvų parama, nes ji mokosi aukštojoje mokykloje JAV, kurioje mokslas yra mokamas, yra išlaikoma mamos L. P. bei jos vyro V. R.. Teismas nurodė, kad iki dukters M. pilnametystės bei mokymosi vidurinėje mokykloje pabaigos atsakovas mokėjo teismo sprendimu priteistą 300 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų išlaikymą, nors 2010 m. balandžio 20 d. nutraukdamas santuoką su R. P., jis gera valia sutiko mokėti dukters E. išlaikymui periodines išmokas po 450 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismas darė išvadą, kad atsakovui A. P. priklauso vienodai rūpintis savo dukterimis ir teikti joms išlaikymą. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė iš dalies buvo ir yra išlaikoma jos mamos vyro, kuris nėra įpareigotas išlaikyti ieškovę, tai, kad mokydamasi aukštojoje mokykloje, ieškovė negali užsidirbti savarankiškų pajamų, o taip pat tai, kad atsakovo gaunamos pajamos leidžia mokėti bent minimalų išlaikymą jo pilnametei dukrai M., teismas sprendė, kad ieškovei M. P. reikalinga atsakovo parama, nes ji turi mokėti už studijas, parama jai reikalinga ne tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan., todėl iš atsakovo A. P. priteisė išlaikymą ieškovei M. P. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2010 m. liepos 30 d. iki ji mokysis Ilinojaus universitete dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks dvidešimt ketveri metai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (2 t., 36-38 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime paminėjo 2007-06-07 priimtą Konstitucinio teismo nutarimą, tačiau nuostata, kad yra prieštaravimas LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valstybės principui, nesivadovavo.

2. Teismas nevertino tos pačios L. P. pasirašyto pareiškimo, kad ji dirba kompanionės-prižiūrėtojos pareigose pas V. P. ir už tai gauna atlyginimą. Ši aplinkybė visiškai paneigia faktus apie tai, kad ieškovės motina neturinti jokių pajamų ir esanti išlaikoma savo sutuoktinio. Kadangi nei ieškovė, nei tretysis asmuo L. P., o tuo labiau ir liudytojas V. R. teismo posėdį nedalyvavo, teismas nepagrįstai, jiems neprisiekus, jų pateiktus pareiškimus vertinio kaip įrodymus.

3. Teismas visiškai nepagrįstai sutapatino išlaikymo mokėjimą ieškovei ir atsakovo nepilnametei dukrai E., kuriai išlaikymui kas mėnesį yra mokama po 450 Lt. Nurodo, kad ieškovė yra pilnametė, visišką civilinį veiksnumą turintis asmuo. Tuo tarpu dukrai E. yra tik penkiolika metų ir todėl jai yra reikalingas pilnas abiejų tėvų išlaikymas.

4. Apeliantas mano, kad teismas neįvertino galimybės ieškovei pasinaudoti UIC Ilinojaus universiteto Čikagoje siūlomo Finansinės pagalbos paketo gavimo galimybe. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovė nesvarsto galimybės pasinaudoti siūloma finansine parama.

5. Apeliantas teigia, kad reikšmingas yra pragyvenimo lygis, pajamų ir išlaidų dydžiai, realūs ir būtiniausi poreikiai Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie iš esmės skiriasi. Laiko, kad priteistas 200 Lt išlaikymo dydis iš esmės nepakeis ieškovės turtinės padėties ir nesumažins jos išlaidų. Tuo tarpu atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, gaunamas atlyginimas nėra labai didelis, o pragyvenimas yra pakankamai brangus, priteistoji pinigų suma yra ženklus atsakovo materialinės padėties pablogėjimas.

Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. P. yra ieškovės M. P. tėvas. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovas prisidėti prie savo pilnametės dukters M. išlaikymo (ir kokia apimtimi), kol ji mokysis UIC Ilinojaus universitete humanitarinių ir gamtos mokslų fakulteto dieniniame skyriuje iki jai sueis 24 metai.

LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą iš tėvų teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus ir tuos atvejus, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu yra pripažinta, kad ši norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad negalima sutapatinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo besimokantiems vidurinį išsilavinimą jau įgijusiems pilnamečiams vaikams priteisimo. Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Konstatavęs, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai ir kartu nurodęs esant teisės spragą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę ( inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę ( inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. B., trečiajam asmeniui L. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, bylos Nr. 3K-3-11/2011).

Kaip jau buvo minėta, aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybę ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas ieškovės, trečiojo asmens L. P., V. R. nepagrįstai jų pateiktus pareiškimus vertinio kaip įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.).

Pagal bylos įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovė M. P. yra pilnametė (1 t., 3 b. l.), gyvena kartu su motina L. P. Čikagos priemiestyje Amerikoje. Nors ieškovė yra darbinga, tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, kadangi nuolatine forma studijuoja UIC Ilinojaus universitete humanitarinių ir gamtos mokslų fakulteto dieniniame skyriuje pirmame kurse (1 t., 4 b. l.). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad didžiąją laiko ir pajėgumų dalį ieškovė, siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, turi skirti nuolatinės formos studijoms, todėl negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, bei į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje, pažymi, jog ieškovės tikslas baigti universitetą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą.

UIC Ilinojaus universiteto Čikagoje finansinės paramos suteikimo raštas patvirtina, kad ieškovei M. P. 2010-2011 m. pasiūlytas Finansinės pagalbos paketas (1 t., 5-8 b. l.). Ieškovės M. P. teiginį nurodytą ieškinyje, kad viso per metus už studijas universitete reikės sumokėti 19 224 dolerių už vienerius mokslo metus, patvirtina UIC Ilinojaus universiteto Čikagoje finansinės paramos suteikimo raštas, kuriame nurodomos būtent 19 244 dolerių išlaidos su paskaičiavimais, į kurį įeina studijų lankymo kaštai ir paramos suvestinė (1 t., 5-8 b. l.). Byloje pateikta studijų išlaidų kaštai patvirtina, kad I-jo semestro mokama suma yra 6 623,24 dolerių, mokama išsimokėtinai dalimis po 1 655,81 dolerių kas mėnesį, II-jo semestro mokama suma 6 512,00 dolerių, mokama išsimokėtinai dalimis po 1302,40 dolerių kas mėnesį (1 t., 104, 107-109 b. l.). Todėl apelianto argumentas, kad neįvertinos galimybės ieškovei pasinaudoti UIC Ilinojaus universiteto Čikagoje siūlomo Finansinės pagalbos paketo gavimo galimybe, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė M. P. baigdama vidurinę mokyklą pagal mokymosi rezultatus pateko į 25 pačių geriausių Amerikos mokinių sąrašą ir už šiuos pasiekimus buvo apdovanota šalies prezidento. Todėl šis ieškovės pasiekimas vertintinas kaip siekis sąžiningo ir pažangaus mokymosi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos kontekste aktualu nustatyti besimokančios ir paramos prašančios M. P. poreikius. Ieškovė teigia, kad yra visiškai išlaikoma motinos L. P. ir dabartinio mamos sutuoktinio V. R. (1 t.,1-2, 10-15 b. l.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenimo išlaidoms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo, priskirtinos ir kitos būtinosios išlaidos. Ieškovė gyvena su motina Čikagos priemiestyje, todėl jai reikalingos lėšos vykti į universitetą ir grįžti atgal, be to, kaip pažangiai studentei, reikalingos lėšos mokslo priemonėms įsigyti.

Remiantis išdėstytų teisėjų kolegija konstruoja, kad ieškovė M. P. turi mokėti ir už studijas, parama jai reikalinga ir gyvenimo išlaidoms, kurios, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, yra ir vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir panašiai.

Teisėjų kolegijos minėta, kad kiti kriterijai yra skirti paramą turinčio teikti asmens padėčiai įvertinti. Taikant juos turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės mama L. P. gauna 1 226,00 dolerių atlyginimą (112 b. l.), paskolos raštas patvirtina, kad šeima yra paėmusi paskolą (1 t., 113 b. l.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė gyvena su savo motina, todėl L. P. neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad A. P. gauna apie 2 300 Lt darbo užmokestį (1 t., 117 b. l. ), iš kurio sumoka 450 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai E. (1 t., 118 b. l. ), turi įsiskolinimų bankui (1 t., 133 b. l.). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 46 b. l.), VĮ Regitra duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovui priklauso dvi transporto priemonės (2 t., 47 b. l.), VĮ Registrų centro pažymą, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (2 t., 48 b. l.), AB banko Snoras pažymą apie kliento įsiskolinimą (2 t., 51-53 b. l.). Vertinant atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali teikti išlaikymo pilnamečiui vaikui dėl savo turtinės padėties ar, kad jam pačiam reikia išlaikymo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai sutapatino išlaikymo mokėjimą ieškovei ir atsakovo nepilnametei dukrai E., kadangi priteisti išlaikymo dydžiai skiriasi, tai yra nepilnametei dukrai E. kas mėnesį yra mokama po 450 Lt, o ieškovei po 200 Lt. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovui A. P. priklauso vienodai rūpintis savo dukterimis, tiek nepilnamete E., tiek pilnamete M. ir teikti joms išlaikymą. Byloje esamų įrodymų pagrindu, apie atsakovo darbingą amžių, gaunamą atlyginimą iš kurio mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai, turimus automobilius, pakanka konstatuoti, kad atsakovas pajėgus teikti savo pilnametei dukrai M. pirmosios instancijos teismo priteistą 200 Lt dydžio išlaikymą. Be to, teisėjų kolegija vertina Lietuvoje ir Amerikoje esantį skirtingą pragyvenimo lygį, skirtingas pajamas ir dydžius, todėl pažymi, kad priteistas 200 Lt išlaikymo dydis iš esmės tik minimaliai sumažins ieškovės turimų išlaidų dydį, todėl priteistoji pinigų suma nelaikytina ženkliu atsakovo materialinės padėties pablogėjimu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog turimi tiek ieškovės mamos L. P., tiek atsakovo A. P. kreditoriniai įsipareigojimai bankams neturi lemti nustatomo išlaikymo dukrai dydžio. Esant laisvanoriškiems šalių materialiniams įsipareigojimams bankams, patys tėvai turi laisvanoriškai varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniui.

Vertinant ieškovės poreikių mastą teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė savarankiško pragyvenimo šaltinio, taip pat jokių kitų pajamų šiuo metu neturi, todėl sprendžia, kad tėvų parama jai yra būtina. Atsižvelgiant į tai, kad abu ieškovės tėvai yra dirbantys, gaunantys nuolatines pajamas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės tėvai gali teikti paramą savo pilnamečiam vaikui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Šalys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo A. P. priteistina Valstybei 4,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusRegina Agota Gutauskienė