Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Donato Lengvino kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir perduoti bylą dėl neturtinės žalos pritesimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovo pagal įstatymą naudai, išlaidas advokato paslaugoms kasaciniame procese apmokėti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 10 dalies,113, 115 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies bei 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepagrįstai sumažindami prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, apribodami nukentėjusiosios teisę gauti atlyginimą už jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir 6.282 straipsnio 3 dalį. Teismai, ignoruodami tai, kad veika padaryta tyčine kaltės forma, pažeisdami įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymą, nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdami į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Teismas nepakankamai įvertino tai, kad nukentėjusioji yra mažametė ir kad jai buvo suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.).???

Kasatoriai savo skundą argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiajai R. K. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BPK 113, 115 straipsnių bei CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika yra tik vienas iš kriterijų, turintis reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui – kiekvienu atveju vertintina visų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų konkrečios bylos aplinkybių visuma, todėl priteisiamos sumos gali skirtis.

Kasaciniame skunde nėra išdėstyti argumentai, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų padarytus esminius proceso pažeidimus netenkinant nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato D. Lengvino apeliacinio skundo ar esmingai suvaržant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės procesines teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Donato Lengvino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.