- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-206-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17995-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir žemės sklypo sutvarkymo, trečiasis asmuo – R. P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 914,72 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigoti atsakovą savo lėšomis sutvarkyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,3199 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą jis įsigijo iš D. S., kuriai į minėtą sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės. Prieš atkuriant nuosavybės teises ginčo žemės sklypas 2005-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas atsakovui 30 metų, nurodant, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį pereina žemės savininkui. Žemės sklype stovi nenaudojami, atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai. Atsakovas išsinuomoto žemės sklypo nenaudojo pagal paskirtį, jis apaugo krūmais, medžiais. Kauno apylinkės teismas 2015-01-28 sprendimu nutraukė 2005-07-12 ginčo sklypo nuomos sutartį. Teigia, kad atsakovas privalo sutvarkyti apleistą ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pašalinti krūmus ir jų šaknis, gavus atitinkamus leidimus iškirsti ne tik kirstinus medžius, bet ir saugotinus, įstatymų nustatyta tvarka apmokant jų atkuriamąją vertę, pašalinti iškirstų medžių šaknis, išvalyti sklypą nuo šiukšlių ir kitokių atliekų.Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą ir procesines palūkanas Kauno apylinkės teismas 2017-06-19 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir šią bylos dalį nutraukė.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo sklypo nuomos sutartyje nebuvo numatyta nuomininkui pareiga tvarkyti nuomojamą žemės sklypą, todėl atsakovui nekyla pareiga sutvarkyti žemės sklypą pasibaigus nuomos sutarčiai. Nei nuomos sutartyje, nei kitame kokiame dokumente nebuvo užfiksuota žemės sklypo būklė. Teigia, kad ginčo žemės sklypas visada buvo apleistas, taip pat apleistas jis buvo ir ieškovui jį įsigyjant. Ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl ginčo žemės sklypo būklės, nors, būdamas rūpestingas ir atidus, visada galėjo jį apžiūrėti, įvertinti sklypo būklę, pats jį prižiūrėti ir tvarkyti ar duoti kokius tai nurodymus atsakovui, kaip nuomininkui. Atsakovas nėra ginčo žemės sklypo nei savininkas, nei nuomininkas, todėl neturi teisės kreiptis dėl leidimų kirsti saugomus medžius gavimo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad žemės sklype mėtosi šiukšlės ar atliekos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo P. R. 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbai atsakovui A. P. ir 20,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) trisdešimčiai metų atsakovui buvo išnuomotas 0,3199 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Nurodytame žemės sklype yra statiniai, priklausantys atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise. 2006 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, ginčo žemės sklypą įsigijo ieškovas, kuriam perėjo 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatytos teisės ir pareigos. Tarp šalių susiklostę 0,3199 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai, Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimu nutraukti. Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, teigė, kad ginčo žemės sklypas niekada nebuvo naudojamas. Tai, kad atsakovas ginčo žemės sklypu nesinaudojo nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento ieškovas tvirtino ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1723-877/2015 dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo patikslintame ieškinyje pareikštame atsakovui A. P. Šis faktas konstatuotas išnagrinėjus bylą Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi.Teismas, įvertinęs valstybinės žemės nuomos sutarties priedą – žemės sklypo planą (b. l. 13), konstatavo, kad negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog ginčo žemės sklypas 2005 metais nebuvo apleistas. Nurodė, kad plane pažymėti tik prie sklypo ribos augantys pakelės medžiai, detalesnės žemės sklypo būklės nustatyti iš pateikto dokumento negalima. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė sutiko, kad yra tikimybė, jog sudarant nuomos sutartį ginčo žemės sklype jau augo tam tikri želdiniai. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų, darytų 2013-12-23 ir 2016-08-02, teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklype medžiai ir krūmai augo fiksuotu laiku, tačiau praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2005-07-12) bei septyniems ir dešimt metų nuo žemės sklypo perėjimo ieškovo nuosavybėn (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006-06-29). Pateikti į bylą UAB „Želdinių vizija“ 2016-12-29 Želdinių inventorizacijos duomenys tik patvirtina, kad ginčo žemės sklype auga nurodyta augmenija (b. l. 88-94). Dėl sklype augančių medžių patvirtino ir liudytojas J. B. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nenaudojamame žemės sklype per daugiau kaip dešimtmetį pilnai galėjo užaugti fotonuotraukose užfiksuoto dydžio medžiai bei krūmai. Teismas sprendė, kad ieškovas, įsigydamas ginčo žemės sklypą, įsigijo jį apleistą, su jame augusiais medžiais ir krūmais ir, kad šiuo metu žemės sklypas tikėtinai yra tokios būklės, kokios ir buvo prieš ieškovui jį įsigyjant. Nurodė, jog fakto, kad ieškovui įsigyjant ginčo žemės sklypą jis buvo apleistas, neginčijo ir pats ieškovas. Kad ginčo žemės sklypo būklė, kai atsakovui žemės sklypas buvo išnuomotas, t. y. 2005 metais, buvo gerokai geresnė nei šiuo metu, įrodymų ieškovas nepateikė, todėl teismas sprendė, kad jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo sutvarkyti ginčo žemės sklypą, pašalinant ten augančią augmeniją.Teismas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nebuvo numatytą jokių papildomų, išskirtinių įpareigojimų nuomininkui susijusių su išnuomoto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Sutartyje nebuvo nurodyta atsakovo, kaip nuomininko, pareiga nei tvarkyti žemės sklypą nuomos sutarties laikotarpiu, nei pareiga jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus, nei pareiga išsinuomotu žemės sklypu naudotis. Pats ieškovas nurodė, kad įsigijo apleistą žemės sklypą, todėl teismo vertinimu, jam apie prastą ginčo žemės sklypo būklę buvo žinoma ar turėjo būti žinoma jau žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas bei manydamas, jog atsakovas netinkamai vykdo žemės nuomos sutartį, galėjo reikšti pretenzijas atsakovui jau nuo 2006 metų, arba pats pašalinti ieškinyje nurodytus pažeidimus bei pateikti atsakovui pretenziją dėl konkrečios nuostolių sumos atlyginimo. Be to teismas pažymėjo, kad CK 6.550, 6.556 straipsnių normos taip pat nenumato reikalavimų nuomininkui taip tvarkyti ir prižiūrėti nuomojamą žemės sklypą, kaip to reikalauja ieškovas ieškinyje, t. y. kirsti medžius ir krūmus, šalinti šaknis. Nesant nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl sklypo sutvarkymo yra nepagrįstas.Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą, gavus reikiamus leidimus, iškirsti ginčo žemės sklype augančius medžius, nustatė, kad bent 18 medžių patenka į dviejų 10 kV elektros linijų apsaugos zonas, apie 50 proc. valdos ploto, kurio didžioji dalis padengta krūmynais, medeliais. Nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 20 punkto 3 papunkčiu, LR energetikos ministro 2010-03-29 įsakymo Nr. 1-93 Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo 16 punkto 3 papunkčiu, 22 punktu, dėl elektros tinklų apsaugos zonose esančių želdinių kirtimo leidimus gauti iš kompetentingų institucijų privalo želdinių savininkai. Nagrinėjamoje byloje atsakovą su ginčo žemės sklypu bei jame augančiais želdiniais nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovas nėra nei ginčo žemės sklypo savininkas, nei nuomininkas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad jis neturi jokių įgaliojimų kreiptis dėl leidimų gavimo ginčo žemės sklype augantiems želdiniams iškirsti, dėl ko sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo ginčo žemės sklype iškirsti želdinius, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas P. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti apeliantui iš atsakovo 50 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir 250 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarties aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas, nesinaudojantis žemės sklypu neatsako už nuomojamo žemės sklypo būklę, ir neturėjo nei pareigos tvarkyti žemės sklypą nuomos sutarties laikotarpiu, nei pareigos jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nustatęs, kad sklypo būklę jo perdavimo atsakovui metu turėjo įrodyti ieškovas. Teismas, įvertinęs fotonuotraukas, želdinių inventorizacijos duomenys, liudytojo J. B. parodymus, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas - nustatė, kad atsakovui nesinaudojant (nuomos sutartis sudaryta 2005-07-12) žemės sklypu per dešimtmetį galėjo užaugti fotonuotraukose užfiksuoto dydžio medžiai ir krūmai, tuo pačiu prieštaringai nurodė, kad jau ieškovui įsigyjant žemės sklypą nuosavybėn jis buvo apleistas, jame augo medžiai ir krūmai, ir šiuo metu žemes sklypas yra tokios būklės, kokios jis buvo 2006-06-29, t. y. prieš ieškovui jį įsigyjant. Tokias prieštaringas išvadas teismas padarė vadovaudamasis vien atsakovo atstovo paaiškinimu, jog ginčo žemės sklypas visada buvo apleistas, apleistas buvo ir ieškovui jį įsigyjant, ką tariamai patvirtino ir pats ieškovas. Teismas, padaręs tokias nepagrįstas išvadas, atleido atsakovą nuo pareigos perduoti ieškovui žemės sklypą tokios būklės, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį bei pareigos įrodyti, kokios būklės buvo žemės sklypas jo perdavimo atsakovui metu.
10.2. Atsakovas 2005 m. liepos 12 d. nuomos sutartį pasirašė, o tai reiškia priėmė iš nuomotojo ginčo žemės sklypą tikslu jį laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nurodytą paskirtį bei naudojimo sąlygas. Nuomos sutartyje numatyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis - sandėliavimo statinių statybos. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiu 2005 m. sausio 20 d. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1- 40 „Dėl pagrindinių tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo" nustatytas sandėliavimo statinių statybos žemės sklypų naudojimo pobūdžio turinys - „žemės sklypai, kuriuose yra esami ar numatomi statyti terminalai ir kiti sandėliavimo statiniai". Taigi, sandėliavimo statinių statybos žemės sklypų teritorija nepriskiriama želdinių teritorijai, kurioje auginami žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai, o ir pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, želdinių apsaugos zonos minėtam sklypui nėra nustatytos. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas visais atvejais garantuoja nuomininkui perduoto daikto kokybę ir būklę. Ginčo žemės sklypo perdavimo atsakovui metu, žemės sklypo savininku buvo Lietuvos Respublika, kurią atstovavo tuometinis Kauno apskrities viršininkas, bet ne ieškovas. Tačiau bylos duomenimis, žemės sklypo perdavimo metu atsakovas nereiškė tuometiniam nuomotojui jokių pretenzijų dėl žemės sklypo kokybės ir būklės, dėl savaime užžėlusių želdinių ir/ar medžių sandėliavimo statinių statybos paskirties žemės sklype. Todėl esant įstatyme įtvirtintai ir nepaneigtai nuomotojo garantijos prezumpcijai, teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigas šalims, nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti jam perduoto žemės sklypo būklę ir paneigti įstatyme įtvirtintą nuomotojo garantijos prezumpciją.
10.3. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktą žemės sklypo planą. Privalomas žemės nuomos sutarties priedas yra nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatsiejama dalis (CK 6.547 straipsnio 3 dalis). Pastarasis reikalavimas sietinas su imperatyvia įstatymo nuostata, pagal kurią žemės nuomos sutarties dalyku gali būti tik pagal teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre žemės sklypas ar jo dalis (CK 6.546 straipsnis). Ieškovo pateiktame žemės sklypo plane yra pažymėti tik žemės sklype pakelės zonoje augantys medžiai. Žemės sklypo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatytą tvarką (LR CK 4.262). Paprastai žemės sklypas nuomai perduodamas dalyvaujant sutarties šalims ar jų įgaliotiems atstovams. Atskiras priėmimo - perdavimo aktas nesudaromas, o sklypas laikomas priimtu, jeigu jo perdavimo-priėmimo metu jokių žemės sklypo ir jame esančių inžinerinių įrenginių trūkumų nebuvo nustatyta. Atsakovas priešingai neįrodė.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokios būklės jis priėmė žemės sklypą įgydamas jį nuosavybėn. Iš byloje pateiktos 2006 m. birželio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir turto perdavimo-priėmimo akto, kuriuo žemės sklypas buvo perduotas ieškovui, įgyjant jį nuosavybėn, darytina išvada, kad perdavimo ieškovo nuosavybėn metu žemės sklypas buvo tvarkingas ir atitiko Nekilnojamojo turto registre ir sutartyje nurodyto žemės sklypo paskirtį bei pobūdį. Tokia išvada darytina neesant priėmimo-perdavimo akte nuorodų, kad žemės sklypas jo priėmimo-perdavimo metu buvo netvarkingas ir neatitiko jo tikslinės paskirties.
10.5. Aiškindamas sudarytą nuomos sutartį, teismas privalėjo vadovautis ir CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatomis, pagal kurias nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo. Tačiau nuomininko veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievoles nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Negali būti paneigta asmens bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, faktiškai nesinaudodamas žemės sklypu neatsako už nuomojamo žemės sklypo būklę, ir neturėjo nei pareigos tvarkyti žemės sklypą nuomos sutarties laikotarpiu, nei pareigos jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus. Pagal formuojamą teismų praktiką žemės naudojimu ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme taip pat laikomas ir žemės nenaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010). Be to, CK 6.556 straipsnyje yra nustatyta nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tinkamai naudoti žemės ūkio naudmenas, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę ne tik nutraukti žemės nuomos sutartį, bet ir iš nuomininko išieškoti lėšas su minėta pareiga susijusiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo. Tačiau ieškovas pasirinko kitą savo teisių įgyvendinimo būdą, nurodytą LR CK 1.138 straipsnyje, - pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti pareigą sutvarkyti žemės sklypą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir perduoti ieškovui.
10.6. Teismo sprendime minimos LR energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintos taisyklės nustato elektros tinklų apsaugos zonas, jose esančios žemės ir miško naudojimo sąlygas, veiklos plėtrą ir apribojimus, bei žemės savininkų ir naudotojų, kitų trečiųjų asmenų teises ir pareigas, vykdant veiklą elektros tinklų apsaugos zonose. Taisyklės yra privalomos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, kitiems elektros tinklų savininkams, eksploatuojantiems elektros tinklus, bei žemės ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų, kuriuose yra elektros tinklai, savininkams ir naudotojams. Todėl darytina išvada, kad žemės nuomos laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą ne tik vykdyti 2005-07-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.N52/2005-0090 8 punkte nustatytą pareigą žemę naudoti pagal paskirtį, bet ir kaip žemės naudotojas turėjo teises ir pareigas, nustatytas specialiose žemės ir miško naudojimosi sąlygose, kurios jam išliko iki žemės sklypą perduos ieškovui.
10.7. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nebūdamas žemės sklypo valdytoju ar savininku, negalės gauti leidimų elektros tinklų apsaugos zonose esančių želdinių kirtimui iš kompetentingų institucijų. Priešingai nei nurodo teismas, teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą tai padaryti, sukurtų atsakovo, žemės sklypo ir jame esančių želdinių teisinį ryšį, leidžiantį atsakovui kreiptis į visas kompetentingas institucijas dėl leidimų gavimo sprendime numatytiems darbams atlikti. Nors konkrečios institucijos, iš kurių turi būti gauti leidimai, ieškinyje nenurodyti, tačiau atsakomybė už leidimų gavimą teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju turėtų būti atsakovo. Be to, atsakovas iki šiol neperdavė žemės sklypo žemės savininkui (ieškovui) nutraukus nuomos sutartį, todėl vis dar laikytinas jo faktiniu naudotoju, kadangi žemės sklype vis dar stovi atsakovui priklausantys pastatai.
10.8. Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pašto išlaidas valstybei, nepasisakė dėl kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas turėjo dėl nuompinigių įsiskolinimo apskaičiavimo (20,30 Eur). Patikslintame ieškinyje ieškovas suformulavo du reikalavimus - priteisti skolą pagal nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovą atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus. Sudarydamas taikos sutartį atsakovas faktiškai pripažino ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, t. y. sutiko geranoriškai patenkinti 50 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl, vadovaujantis LR CPK 98 straipsniu, pirmos instancijos teismas, atmetęs antrą patikslinto ieškinio reikalavimą, turėjo priteisti iš ieškovo atsakovui tik 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti savo ieškinio faktinį pagrindą - konkrečią žemės sklypo būklę žemės sklypo perdavimo atsakovui metu. Pradinė žemės sklypo būklė žemės sklypo perdavimo nuomininkui metu turi būti aiški ir apibrėžta, o ne abstrakčiai įvardijama, kaip tinkama, gera ar tvarkinga. Akivaizdu, kad priešingu atveju byloje nėra objektyvios galimybės palyginti žemės sklypo būklės žemės sklypo perdavimo nuomininkui metu su jo būkle nuomos sutarčiai pasibaigus ir atitinkamai nustatyti, ar žemės sklypo būklė pakito, pablogėjo ir ar nuomininkui gali kilti pareiga atlyginti žemės sklypo nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius. Ieškovui įrodžius minėtas aplinkybes, atsakovui kiltų pareiga jas paneigti. Priešingu atveju - remiantis apelianto nurodoma neva galiojančia nuomotojo garantijos prezumpcija išeitų, kad apeliantas neturėjo įrodinėti faktinių aplinkybių, kurios sudaro jo ieškinio dėl įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą faktinį pagrindą, kas būtų nesuderinama nei su įstatyme numatytais reikalavimais dėl ieškinio turinio ir elementų (CPK 135 straipsnis) nei su rungimosi principu civiliniame procese.
11.2. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantui turi tekti neigiamos netinkamo savo pareigų įgyvendinimo pasekmės. Kiekviena nuomos sutarties šalis turi pareigą tinkamai, racionaliai ir protingai įgyvendinti savo sutartines teises ir pareigas, todėl apeliantui, kaip rūpestingai nuomos sutarties šaliai, pasikeitus žemės sklypo savininkams ir apeliantui tapus naujuoju savininku bei nuomotoju, kilo pareiga teisiškai užfiksuoti perduodamo žemės sklypo būklę. Tuo tarpu ginčo atveju pats apeliantas pripažįsta, kad pasirašydamas žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą su atsakovu jis jokiomis priemonėmis nefiksavo sklypo būklės. Be to, žemės sklypo paskirtis, sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, apeliantui įsigyjant žemės sklypą savo nuosavybėn ir žemės sklypo nuomos sutarties metu, keitėsi nuo ne žemės ūkio iki kitos paskirties, o galiausiai į pramonės ir sandėliavimo, todėl žemės sklypo būklės atitikimas žemės sklypo paskirčiai skyrėsi su kiekvienu žemės sklypo paskirties pakeitimu. Taigi, atitinkamai aplinkybė, kad perduodant žemės sklypą atsakovui nei nuomos sutartyje nei prie jos pridėtame žemės sklypo perdavimo - priėmimo akte jokių nuorodų apie žemės sklypo netvarkingumą arba jo būklės neatitikimą žemės sklypo paskirčiai nebuvo, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant žemės sklypo būklės atitikimą jo paskirčiai žemės sklypą įsigijus apeliantui ar galutinei pakeistai paskirčiai nuomos sutarties pabaigoje, todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino.
11.3. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo išvados yra logiškos, išplaukiančios viena iš kitos, o ne prieštaringos. Teismas apelianto įvardijamą išvadą, kad nuo nuomos sutarties sudarymo 2005-07-12 nesinaudojant žemės sklypu per dešimtmetį galėjo užaugti fotonuotraukose užfiksuoto dydžio medžiai ir krūmai, grindė tuo, kad: (i) negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog žemės sklypas 2005 metais nebuvo apleistas; (ii) ieškovo atstovė sutiko, kad yra tikimybė, jog sudarant nuomos sutartį ginčo žemės sklype jau augo tam tikri želdiniai; (iii) iš byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų 2013-12-23 ir 2016-08-02 matyti, kad fiksuotu metu - praėjus daugiau kaip 10 metų nuo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo (2005-07-12) bei septyniems (2013-12-23) ir dešimt metų (2016-08-02) nuo žemės sklypo perėjimo apelianto nuosavybėn; (iv) pateikti UAB „Želdinių vizija” želdinių inventorizacijos duomenys tik patvirtina, kad ginčo žemės sklype auga nurodyta augmenija. Taigi, matyti, kad pirmos instancijos teismas priėjo išvados, kad fotonuotraukose užfiksuoto dydžio medžiai ir krūmai užaugo ne nuomos sutarties galiojimo metu, kaip teigia apeliantas, bet pradėjo augti dar iki žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir žemės sklype jau buvo atsakovui jį išsinuomojus. Ši išvada visiškai atitinka kitą pirmos instancijos teismo išvadą, kad 2006-06-29 apeliantui įsigyjant žemės sklypą nuosavybėn jis buvo apleistas, jame augo medžiai ir krūmai. Be to, tai, kad apeliantui įsigyjant žemės sklypą jis buvo apleistas ir su minėtais želdiniais, patvirtino tiek atsakovas, tiek apelianto atstovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.
11.4. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas išvados, kad jeigu nuomininkas nesinaudoja žemės sklypu, tai jis neturi pareigos atsakyti už nuomojamo žemės sklypo būklę, nepadarė. Kauno apylinkės teismas tik nurodė, kad valstybinėje žemės sklypo nuomos sutartyje nebuvo aptarti jokie papildomi išskirtiniai įpareigojimai nuomininkui, susiję su išsinuomoto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, sutartyje nebuvo nurodyta atsakovo, kaip nuomininko pareiga nei tvarkyti žemės sklypą nuomos laikotarpiu, nei pareiga jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus. Taip pat teismas rėmėsi tuo, kad Civilinio kodekso normos numato reikalavimus žemės nuomos sutarčiai bei pareigas ir draudimus žemės sklypo nuomininkui (CK 6.550 str., 6.556 str.), tačiau nenumato reikalavimų nuomininkui taip tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą, kaip to reikalauja apeliantas patikslintame ieškinyje - kirsti medžius ir krūmus, šalinti šaknis. Taigi, teismas išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos pašalinti per 10 metų užaugusius krūmus, jų šaknis, gavus reikiamus leidimus iškirsti ne tik kirstinus medžius, bet ir saugotinus, įstatymų nustatyta tvarka apmokant jų atkuriamąją vertę, paliekant tik kelio zonoje augančius medžius, nurodytus žemės sklypo plane, pašalinti iškirstų medžių šaknis, išvalyti sklypą nuo sklype per tą laikotarpį susikaupusių šiukšlių ir kitokių atliekų, grindė tuo, kad tokiai atsakovo pareigai ginčo atveju nebuvo nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, o ne tuo, kad atsakovas faktiškai nesinaudojo išsinuomotu žemės sklypu.
11.5. Atsakovas nėra nei žemės sklypo savininkas, nei nuomininkas, todėl jis neturi teisės valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu, atitinkamai gauti leidimus dėl medžių ir krūmų žemės sklype kirtimo. Teismui tenkinus apelianto reikalavimus dėl medžių ir krūmų iškirtimo, įskaitant ir tas žemės sklypo dalis, kurios patenka į elektros laidų apsaugos zonas, būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kai priimtas teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas. Minėtus leidimus gali gauti tik pats apeliantas, kaip žemės sklypo savininkas. Be to, apelianto argumentai, kad teismo sprendimas neva sukurtų nesantį teisinį pagrindą atsakovui gauti tokius leidimus, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas prašymas priimti tokį teismo sprendimą, kurio vykdymas prieštarautų galiojantiems teisės aktams.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas turėjo iš jo atsakovo naudai priteisti tik 50% bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutarties 4 punktu šalys teismo prašė apeliantui grąžinti 75% žyminio mokesčio, o taikos sutarties 5 punktu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas nagrinėjant civilinio ieškinio dalį dėl žemės sklypo sutvarkymo. Taigi, akivaizdu, kad šalys aptarė, jog apeliantui turi būti grąžinama tik žyminio mokesčio dalis, o visos kitos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstomos bendra tvarka pagal ginčo teiseną (LR CPK 98 str.). Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra logiškos ir ta prasme, kad ieškinys susidėjo iš faktiškai dviejų atskirų reikalavimų, kurių vienam pasibaigus taikiai, šioje dalyje nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Tokiu būdu kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Kadangi dėl kitos ieškinio dalies ieškovo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, todėl teismas teisingai sprendė, kad visos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios tik su šia ginčo dalimi ir priteistinos atsakovui. Taigi, teismas skundžiamame sprendime neturėjo jokio pagrindo taikyti LR CPK 94 straipsnio 2 dalies bei tinkamai ir pagrįstai paskirstė visas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos Respublikos valstybė ir atsakovas šioje byloje A. P. 2005-07-12 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. P. trisdešimčiai metų buvo išnuomotas 0,3199 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). 2005-10-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/19780 D. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės įo 0,3199 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (prijungta apžiūrai Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1723-877/2015, b. l 61-62). Ieškovas P. R. ir žemės sklypo savininkė D. S. 2006-06-29 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis įregistruota Kauno rajono notarinėje kontoroje notarinėje registro Nr. 2-8076, b. l. 9-13). Minėtame žemės sklype yra statiniai, priklausantys atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise (b. l. 14-15). Kauno apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimu buvo patenkintas ieškovo P. R. ieškinys, pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos 2005-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su A. P., ji nutraukta nuo termino įregistruoti nuomos sutartį viešame registre pasibaigimo dienos – 2005-10-12 (prijungta apžiūrai Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1723-877/2015, b. l 74-77).Nagrinėjamoje byloje ieškovas P. R. pareiškė reikalavimą atsakovui pastarojo lėšomis sutvarkyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 84-86), taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį (pašalinti per 10 metų užaugusius krūmus, jų šaknis, gavus atitinkamus leidimus iškirsti UAB „Želdinių vizija“ 2016-12-29 Želdinių inventorizacijos duomenyse Nr. 16-20K-01 nurodytus ne tik pirmoje eilėje kirstinus medžius, bet ir saugotinus, įstatymų nustatyta tvarka apmokant jų atkuriamąją vertę, paliekant tik kelio zonoje augančius medžius, nurodytus žemės sklypo plane, pašalinti iškirstų medžių šaknis, išvalyti sklypą nuo sklype per tą laikotarpį susikaupusių šiukšlių ir kitokių atliekų ir perduoti ieškovui sutvarkytą sklypą pagal aktą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, jog atsakovas išsinuomoto žemės sklypo nenaudojo pagal paskirtį, ko pasekoje jis apaugo krūmais, medžiais, šiai dienai jis negali būti naudojamas pagal sklypo paskirtį, būtina pašalinti per 10 metų užaugusius krūmus, jų šaknis, gavus atitinkamus leidimus iškirsti UAB „Želdinių vizija“ 2016-12-29 Želdinių inventorizacijos duomenyse Nr. 16-20K-01 nurodytus ne tik pirmoje eilėje kirstinus medžius, bet ir saugotinus, įstatymų nustatyta tvarka apmokant jų atkuriamąją vertę, paliekant tik kelio zonoje augančius medžius, nurodytus žemės sklypo plane, pašalinti iškirstų medžių šaknis, išvalyti sklypą nuo sklype per tą laikotarpį susikaupusių šiukšlių ir kitokių atliekų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo atsisakymas sutvarkyti žemės sklypą atima iš ieškovo galimybę naudotis turimu žemės sklypu savo nuožiūra.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 160-163). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai svarbūs skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismo sprendimas grindžiamas viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis - kad atsakovui nesinaudojant žemės sklypu per dešimtmetį galėjo užaugti fotonuotraukose užfiksuoto dydžio medžiai ir krūmai, vėliau teismas nurodė, kad jau ieškovui įsigyjant žemės sklypą nuosavybėn jis buvo apleistas, jame augo medžiai ir krūmai; teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigas šalims, nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti jam perduoto žemės sklypo būklę ir paneigti įstatyme įtvirtintą nuomotojo garantijos prezumpciją; teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokios būklės jis priėmė žemės sklypą įgydamas jį nuosavybėn; nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, faktiškai nesinaudodamas žemės sklypu, neatsako už nuomojamo žemės sklypo būklę ir neturėjo pareigos tvarkyti žemės sklypą nuomos sutarties laikotarpiu, nei pareigos jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus; nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nebūdamas žemės sklypo valdytoju ar savininku, negalės gauti leidimų elektros tinklų apsaugos zonose esančių želdinių kirtimui iš kompetentingų institucijų; teismas neteisingai paskirstė byloje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų leistinumo ir jų vertinimo procedūras, todėl teismo sprendimo išvados yra teisingos ir pagrįstos nustatytų faktinių aplinkybių visuma, dėl to apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija nustatė, jog nuo 2006-06-29 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ieškovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. Byloje nėra pateikta jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad žemės sklypo savininkas P. R. po žemės sklypo įgijimo savo nuosavybėn 2006 metais ir iki 2016 metų pareikalavo buvusį to paties žemės sklypo nuomotoją atsakovą A. P. sutvarkyti jo nuomotą iš valstybės sklypą (iškirsti medžius, pašalinti medžių šakinis, sutvarkyti sklype susikaupusias šiukšles). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), tačiau šia teise ieškovas iki pareiškiant ieškinį teisme atsakovui (2016-09-01) nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nurodomų motyvų pagrindu sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog apie ginčo žemės sklypo tikrąją būklę ieškovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma jau 2006 metais, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, kai dar nebuvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu. Teisinga ir ta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad jog tuoj pat po žemės sklypo įgijimo momento ieškovas galėjo pareikalauti atsakovo tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti jam priklausantį ginčo žemės sklypą. Visiškai teisinga pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovo užfiksuoti (b. l. 27-35) medžiai ir krūmai ginčo sklype galėjo užaugti ir po 2006 metų, kai žemės sklypą nuosavybės teise jau valdė ieškovas. Teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad pats ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas nuo 2006 metų turėjo pareigą prižiūrėti, tvarkyti žemės sklypą, šalinti iš sklypo jam nepatinkančius medžius ir krūmus, jų šaknis, išvežti šiukšles (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.40 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, jog ieškovą ir atsakovą nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas įsipareigotų, o ieškovas galėtų reikalauti atsakovo savo lėšomis sutvarkyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t. y. pašalinti per 10 metų užaugusius krūmus, jų šaknis, gavus atitinkamus leidimus iškirsti UAB „Želdinių vizija“ 2016-12-29 Želdinių inventorizacijos duomenyse Nr. 16-20K-01 nurodytus medžius, tame tarpe ir saugotinus, įstatymų nustatyta tvarka apmokant jų atkuriamąją vertę, paliekant tik kelio zonoje augančius medžius, nurodytus žemės sklypo plane, pašalinti iškirstų medžių šaknis, išvalyti sklypą nuo sklype per tą laikotarpį susikaupusių šiukšlių ir kitokių atliekų ir perduoti ieškovui sutvarkytą sklypą pagal aktą. Iš 2005-07-12 atsakovo ir Lietuvos respublikos valstybės sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties turinio matyti, kad atsakovui nebuvo numatytą jokių papildomų, išskirtinių įpareigojimų susijusių su išnuomoto žemės sklypo naudojimu, priežiūra, tvarkymu. Sutartyje nebuvo nurodyta atsakovo, kaip nuomininko, pareiga nei tvarkyti žemės sklypą nuomos sutarties laikotarpiu, nei pareiga jį sutvarkyti nuomos sutarčiai pasibaigus.Apeliantas skunde teigia, kad teismas, spręsdamas ginčą byloje, privalėjo vadovautis ir CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatomis, pagal kurias nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo įstatyminio pagrindo. Įstatymų leidėjas apelianto komentuojamose teisės normose yra įtvirtinęs nuomininko pareigas grąžinti nuomotojui daiktą tokio būklės, kokios jį gavo nuomos santykiams prasidėjus, o to nepadaręs, privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovą ir atsakovą niekada nesiejo nuomos teisiniai santykiai, nes Kauno apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimu valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2005-10-05 d., kai ieškovas šį žemės sklypą įgijo tik 2006-06-29 pirkimo pardavimo sutartimi iš buvusios žemės sklypo savininkės D. S.. Ieškovas niekada žemės sklypo nuomai atsakovui neperdavė, žemės sklypo būklės, po jo įgijimo 2006-06-29 pirkimo pardavimo sutartimi, neužfiksavo, todėl neturi galimybės CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio pagrindu reikalauti iš atsakovo perduoti jam norimos būklės ginčo žemės sklypą arba atlyginti padarytus nuostolius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovas iki šiol aktu neperdavė žemės sklypo žemės savininkui (ieškovui) nutraukus nuomos sutartį, todėl vis dar laikytinas jo faktiniu naudotoju, todėl yra atsakingas už žemės sklypo sutvarkymą, turi prievolę gauti leidimus iškirsti medžius sklype, pašalinti medžių šaknis ir šiukšles iš žemės sklypo. Teisėjų kolegija šios nutarties 17 pastraipoje yra pažymėjusi, kad žemės sklypo savininkas nuo 2006 metų yra ieškovas. Jam žemės sklypą 2006-06-29 perdavimo perėmimo aktu yra perdavusi buvusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė D. S. (b. l. 12), todėl buvęs valstybinės žemės sklypo nuomininkas A. P. neturi prievolės surašyti perdavimo akto ir perduoti ieškovui nuosavybės teise nuo 2006 metų valdomo ginčo žemės sklypo. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog atsakovas turi prievolę gauti atitinkamus leidimus iš Institucijų, kad iškirsti žemės sklype augančius medžius ir krūmus, ne tik pirmoje eilėje nurodytus kirstinus medžius, bet ir saugotinus, įstatymų nustatyta tvarka apmokant jų atkuriamąją vertę. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog medžius ir krūmus kerta ir geni žemės sklypo ir želdinių savininkai, suderinę tokius veiksmus atitinkamomis tarnybomis. Atsakovas nėra žemės sklypo savininkas, todėl jis neturi jokios galimybės atstovauti žemės sklypo savininką ieškovą atitinkamose institucijose, tvarkyti žemės sklypą, šalinti žemės sklype augančius želdinius ir atlyginti iškirstų želdinių atkuriamąją vertę.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš atsakovo jam priteisti tik 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nustatyta, kad sudarytos taikos sutarties 5 punkte bylos šalys susitarė, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant civilinio ieškinio dalį dėl žemės sklypo sutvarkymo. Tokiu būdu šalys aptarė, jog visos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstomos bendra tvarka išsprendus bylą ginčo teisena (LR CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi sprendžiant bylą ginčo teisenos tvarka ieškovo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 187), šias išlaidas jis prašo priteisti iš apelianto (b. l. 186). Apeliacinį skundą atmetus, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 98 straipsnis).Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 7,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 191). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,56 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.