- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2-1723-877/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16797-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui P. R., jo atstovei advokatei N. P., atsakovo A. P. ir trečiojo asmens R. P. atstovui advokatui V. M., nedalyvaujant atsakovui A. P., trečiajam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo R. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. R. 2014 m. liepos 1 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nutraukti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau KAVA) (buvusios žemės savininkės ir nuomotojos) ir atsakovo A. P. (nuomininko) 2005 m. liepos 12 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090 nepasibaigus terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinyje nurodoma, kad KAVA minėta valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,3199 ha žemės sklypą (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomojo trisdešimčiai metų, nurodant, jog atkūrus nuosavybės teises į šį žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal šią valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą KAVA 2005 m. spalio 28 d. įsakymu N. 02-05-10703 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 2-8076 buvo atkurtos D. S., kuri šį žemės sklypą 2006 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei priėmimo–perdavimo akto pagrindu pardavė ieškovui. Atsakovas per 3 mėnesius savo lėšomis įsipareigojo žemės nuomos sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (sutarties 21 p.), tačiau iki 2005 m. spalio 12 d. prievolės neįvykdė, o ir išsinuomotu žemės sklypu niekada nesinaudojo. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, terminais ir dydžiais nevykdė prievolės mokėti žemės nuomos mokesčio nuo indeksuotos žemės sklypo vertės (iš viso 11 517 Lt už 6,5 m.). Įvertinus tai, jog minėta sutartis įstatymų nustatyta tvarka nuo jos sudarymo momento ne tik kad nebuvo įregistruota viešame registre, bet ir nuo jos sudarymo momento nebuvo vykdoma, turi būti nutraukta nepasibaigus terminui (CK 6.559 straipsnis, 6.564 straipsnis). Ieškovas teigia, kad atsakovas nenaudojo žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nemokėjo žemės nuomos mokesčio, kurio tarifas buvo nustatytas Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė.
Ieškovas P. R. palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Ieškovo atstovė advokatė N. P. palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas 2014 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti (I t. 141-146 b.l.). Atsakovas teigia, kad žemės sklypas yra asmeninė P. R. nuosavybė, todėl šioje byloje netaikytina Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, numatanti valstybinės žemės nuomininko pareigas, o Sutarties 19 punkte numatyta, kad būtent nuomotojas ar jo teisių perėmėjai turėjo patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis. Nuomotojui nepatikslinus sklypo duomenų, atsakovas negalėjo nuomos sutarties įregistruoti. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu ieškovui priklausantis žemės sklypas, kuris žemės nuomos sutarties sudarymo metu priklausė valstybei, atsakovui buvo išnuomotas teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. kaip užstatytas atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu statiniu. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantis statinys stovi žemės sklype ir šiuo metu. Taigi, nutraukus žemės nuomos sutartį, bus akivaizdžiai pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, nes atsakovas praras galimybė įgyvendinti nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą. Atsakovas mano, jog jeigu ieškovas laiko, kad atsakovas tinkamai neprižiūri jam priklausančio statinio, tai turi teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektus, atliekančius statinių naudojimo priežiūrą, kad jie nustatytų statinio savininkui privalomus įpareigojimus, taip pat turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad atsakovas užtikrintų tinkamą statinio priežiūrą. Tačiau vien tai, jog atsakovas galimai tinkamai neprižiūri jam nuosavybės teise priklausančio statinio nėra pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį, nes, kaip minėta, taip bus neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę. Byloje nėra jokių kompetentingų institucijų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog statinys yra netinkamas eksploatacijai ar keltų grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Ieškovui pačiam tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal žemės nuomos sutartį (pakeitus žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre dėl to atsakovui negalint įregistruoti nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre bei turint duomenis, kad žemės naudojimo paskirtis, nurodyta viešajame registre, yra kitokia nei nurodyta žemės nuomos sutartyje), atsakovas negalėjo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti veiklą, kuriai išsinuomojo žemės sklypą. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su ieškovo, kuris pats tinkamai nevykdė nuomos sutarties, argumentais, jog jis, kaip nuomotojas, turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį dėl atsakovo (nuomininko) nuomos mokesčio nemokėjimo. Ieškovo reikalaujamas nuomos mokesčio dydis yra nepagrįstai didelis. Ieškovas už 6,5 metus reikalauja 7635,75 Lt, nurodydamas, kad šią sumą apskaičiavo žemės sklypo indeksuotą vertę padauginęs iš nuomos mokesčio tarifo, 12 mėnesių ir 6,5 metų (11517 Lt x 0,85/100 proc. x 12 mėn. x 6,5 metų = 7635,75 Lt). Atsakovas pirminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2014-01-29 pašto perlaidos kvitu ieškovui persiuntė 636,31 Lt už žemės sklypo nuomą, tačiau ieškovas žemės nuomos mokestį priimti atsisakė. Taigi dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovas savo prievolę sumokėti nuomos mokestį pagal sutartį vykdė, bet ieškovas atsisakė priimti nuomos mokestį. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai nesikreipiant į teismą, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Taigi, ieškovas turėjo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį vienašališkai nesikreipdamas į teismą, jeigu atsakovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio. Tačiau jeigu ieškovas žemės nuomos sutarties nenutraukė, o kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo, tai atsakovui įvykdžius pareigą sumokėti nuomos mokestį iki nuomos sutarties nutraukimo teismo sprendimu, ieškovas privalėjo jį priimti ir prarado faktinį ir teisinį pagrindą reikalauti, kad ji būtų nutraukta pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas V. M. palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad tarp KAVA ir atsakovo 2005 m. liepos 12 d. buvo sudaryta 0,3199 ha žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinė nuomos sutartis Nr. N52/2005-0090 (toliau – Sutartis ) ( I t.. 5–7 b.l.). Žemės sklypas išnuomotas 30 metų, skaičiuojant nuo šios Sutarties sudarymo dienos. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005-10-28 įsakymu Nr. 02-05-10703 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 2-8076, D. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Ieškovas 2006-06-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo šį žemės sklypą iš D. S.. Šio žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, naudojimo pobūdis - sandėliavimo statinių statyba (I t. 5-7, 8-11, 61-62 b.l.). Žemės sklype yra pastatas (sandėlis), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams.
Dėl sutarties įregistravimo
2005 m. liepos 12 d. sutartimi atsakovas A. P. įsipareigojo per 3 mėnesius savo lėšomis minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (sutarties 21 p.), tačiau per trijų mėnesių terminą sutartis nebuvo įregistruota. Atsakovo teigimu, jis žemės sklypo neįregistravo: registro tvarkytojas 2005 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą atidėti žemės nuomos sutarties įregistravimą, kadangi nesutapo nuomos sutarties duomenys su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis. Iš byloje esančio 2006-08-01 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (I t. 42-43 b.l.) apie sklype esančius pastatus, nuosavybės teise priklausančius atsakovams, matyti, jog pagrindinė pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - sandėliavimas, o žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas -pramonės ir sandėliavimo teritorija, indeksuota žemės sklypo vertė 11517 Lt, kadastriniai duomenys nustatyti 2003-07-14 iki buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis (I t. 13-16 b.l.). Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis- kita paskirtis, naudojimo būdas-pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis- sandėliavimo statinių statybos (I t. 5 b.l.). Taigi sutartyje ir Registre sklypo duomenys sutampa. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo nuspręsta atidėti prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, buvo nustatytas 1 mėn. terminas aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti šiuos duomenis, pašalinti ir pasiūlyta A. P. kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją. Duomenų, kad atsakovas duomenis tikslino, nėra, jis savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pagal Sutarties 19 punktą, „pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre“ (I t. 36 b.l.). Atsakovas registro tvarkytojo sprendimo neskundė, todėl atmestini jo argumentai, kad dėl skirtingai nurodytos žemės naudojimo paskirties sudarytoje sutartyje ir viešame registre, atsakovas negalėjo per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo 2005-07-12 įregistruoti sutarties Nekilnojamojo turto registre. Pastebėtina, kad iš sutarties turinio matyti, jog sutarties 19 punkte nurodytas pareigas nuomotojas turi vykdyti tuo atveju, kai yra poreikis keisti sutarties 4 punkte išnuomojamo sklypo naudojimo paskirtį, o šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad toks poreikis buvo, todėl šie atsakovo atsikirtimai atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė savo Sutarties 21 punkte nustatytos pareigos per tris mėnesius savo lėšomis sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jei žemės sklypo nuomininkas neįvykdo valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytos sąlygos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos savo lėšomis įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, tai nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. CK 6.559 straipsnis nustato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį savininką bei nuomotoją pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek ir teises. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiškia ir tai, kad ji toliau galioja tomis pačiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2012). Taigi, šioje normoje reglamentuota sutarties galiojimo tęstinumas visa apimtimi naujiesiems savininkams kartu su nuo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo momento atsiradusiomis bei sutarties viso galiojimo laikotarpiu kilusiomis pasekmėmis.
Dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį
Atsakovui valstybinė žemė buvo išnuomota Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7068 pagrindu sandėlio eksploatavimui, ja buvo leista statyti veiklai reikalingus statinius ir įrengimus, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas. Nekilnojamojo turto registre nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis- sandėliavimo statinių statybos, naudojimo būdas- pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (I t. 42-43 b.l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2008, 3K-3-378/2010). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad natūralu ir suprantama, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažinta, kad, nuomotojui nevykdant išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos šešerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Antstolė Gita Andrijauskienė 2013-12-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/13/70 konstatavo, kad ginčo sklype stovi mūrinis pastatas- sandėlis; pastatas neprižiūrimas, jame nėra langų, nėra durų, vietomis permirkę sienos, kiauras stogas, pastato viduje mėtosi šiukšlės, sklype už pastato yra neaiškios paskirties mūriniai statiniai ir betoninė duobė (I t. 54-58 b.l.). Tai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad pastatas pagal paskirtį nėra naudojamas, jis apleistas ir neprižiūrimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo nuomos sutarties sudarymo jis atliko kokius nors veiksmus, kurie leistų spręsti, jog yra siekiama naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ar jis buvo naudojamas. Įvertintina, kad per 9 metų laikotarpį nuo nuomos teisių įgijimo buvo galima pradėti naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį, tačiau atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis nepradėjo išsinuomoto žemės sklypo naudoti. Teismas vertina, kad 9 metų terminas, per kurį žemės sklypas nebuvo pradėtas naudoti pagal paskirtį yra pakankamai ilgas, jog būtų pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, teismas sutinka su ieškovu, kad tas faktas, jog išnuomotas žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, reiškia žemės nuomos sutarties pažeidimą ir yra pagrindas nutraukti sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) .
Dėl nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį nemokėjimo
Atsakovas teigia, kad žemės sklypo nuomotojas Kauno apskrities viršininko administracija ir kaip jo teisių perėmėjas ieškovas, nevykdė savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, t.y. pakeitus žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, dėl ko atsakovas negalėjo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti veiklą, kuriai išsinuomojo žemės sklypą. Nustatyta, kad šie atsakovo teiginiai nepagrįsti. Atsakovas visiškai nemokėjo nuomos mokesčio ieškovui, jį sumokėjo tik ieškovui iškėlus bylą teisme dėl nuomos sutarties nutraukimo 2014-01-29 (I t. 65 b.l.). Ieškovas 2013-06-07 pasiūlymu įspėjimu pranešė ieškovui, kad iki 2013-08-15 nesumokėjus nuomos mokesčio, jis vienašališkai nutraukia nuomos sutartį (I t. 17-18 b.l.). Ieškovas žemės nuomos sutarties nenutraukė, o kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo. Nuomotojo reikalavimu terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu esant CK 6.497 straipsnyje išvardytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007), todėl atmestini atsakovo argumentai, kad sutartis galėjo būti nutraukta ir nesikreipiant į teismą. Ieškovas informavo 2013 m. birželio 7 d. raštu atsakovą dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo gera valia iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir įspėjo, kad dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sutartį nutraukia, nepasibaigus sutarties terminui. Atsakydamas į pasiūlymą-įspėjimą A. P. 2013-06-07 raštu su reikalavimu sumokėti nuomos mokestį nesutiko, nesutikdamas su jo dydžiu nesumokėjo net ir tos dalies, kuri jo manymu yra pagrįsta. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas 2013-06-07 įspėjime nepagrįstai preliminariai paskaičiavo nuomos mokestį už 2007-2012 m. apie 7635,75 Lt, nes pagal LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punktą žemės nuomos mokesčio tarifas yra nustatomas metams, o ne mėnesiui, šalys nėra susitarusios dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, todėl ieškovas, skaičiuodamas nuomos mokesčio dydį, nepagrįstai mokesčio tarifą daugina iš 12 mėnesių. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo dienos iki bylos iškėlimo teisme nėra sumokėjęs nuomos mokesčio. Ieškovas, turėdamas žemės sklypą, apsunkintą nuomos sutartimi ir negaudamas jokio nuomos mokesčio, o pats mokėdamas žemės mokestį valstybei (už 2013 m. - 132,57 Lt., už 2012 metus - 86,38 Lt, už 2011 metus - 86,38 Lt, už 2010 metus - 86,38 Lt, 2009 metus - 86,38 Lt, už 2006 metus taip pat - 86,38 Lt ir t.t., I t. 122-168 b.l.), patyrė nuostolius, todėl jo teisės tokiais atsakovo veiksmais akivaizdžiai pažeistos, o atsakovo veiksmai, sumokėjus žemės mokestį tik iškėlus bylą teisme, negali būti laikomi tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Pagal 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Teismas konstatuoja esant įrodyta aplinkybę, kad atsakovas visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, kas sukėlė neigiamus padarinius žemės savininkui (CPK 178 str.). Tai vertintina kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą ją nutraukti nuomotojo reikalavimu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys nutraukti Kauno apskrities viršininko administracijos su A. P. 2005 m. liepos 12 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090 nepasibaigus terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.564 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Dėl teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių
Nusprendęs panaikinti ginčijamą žemės sklypo nuomos sutartį, teismas privalo spręsti dėl kitų teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių (CK 4.105 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad atsakovui žemės sklypas buvo išnuomotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jam gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu, suderintu su žemės sklypo savininku, naudotis žemės sklypu ar jo dalimi, reikalinga statiniams eksploatuoti. Atsakovas atsakyme į 2013-06-07 pasiūlymą - įspėjimą (I t. 19 b.l.) yra nurodęs, kad pastatui eksploatuoti visas žemės sklypas jam nėra reikalingas. Teisminio tarpininkavimo metu šalys svarstė galimybę parduoti žemės sklypą ir pastatą, tačiau dėl potencialių pirkėjų nebuvimo ginčo taikiu būdu neišsprendė. Atsakovui, suinteresuotam pastatų naudojimu pagal paskirtį, nepareiškus prašymo taikyti konkrečias teisės į žemę praradimo pasekmes, jis teismo sprendimu įpareigotinas kreiptis į žemės sklypo savininką dėl susitarimo naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu (pvz., dėl atlygintino servituto nustatymo ar pan.) ir tokį susitarimą sudaryti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme advokatei yra sumokėjęs 1500 Lt (I t. 24-25 b.l.), už atsiliepimą į apeliacinį skundą 600 Lt (I t. 95 b.l.), 200 Lt žyminį mokestį (I t. 26 b.l.), 200 Lt už antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (I t. 63 b.l.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 1000 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.2, 8.11 punktuose nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju atitinkamai – 3 ir 1,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teismas konstatuoja, kad ieškovo advokatei sumokėtas mokestis už ieškinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl ši suma, tenkinus ieškinį, priteistina ieškovui iš atsakovo. Kitos ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovo. Iš viso ieškovui priteistina 724,05 EUR (2500 Lt) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 28,66 Lt (8 EUR) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti Kauno apskrities viršininko administracijos su A. P. 2005 m. liepos 12 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090 nepasibaigus terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Suteikti A. P. teisę kitu teisėtu būdu (nustatant atlygintiną žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu sandėlio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Įpareigoti A. P. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į P. R. ir sudaryti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu sandėlio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti.
Priteisti P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 724,05 EUR (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš valstybei iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 8 EUR (aštuonis eurus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.