- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-43/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- G.
- Advokatai
- Laima Latvėnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo G. D. gynėjos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu V. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. D. nuteistas už tai, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 99,123 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 19,515 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią 2007 m. spalio 5 d., apie 13.10 val., atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, esančią Vilniuje, Minties gatvėje, kur su minėta narkotine medžiaga buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
V. P. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m., tyrimo nenustatytos dienos, iki 2007 m. spalio 5 d., 13.50 val., autoservise, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė keturiolika Browning tipo (.380 AUTO, 9 mm Short) 9 mm kalibro trumpųjų šovinių, skirtų 9 mm kalibro graižtviniams pusiau automatiniams pistoletams bei pistoletams – kulkosvaidžiams, o taip pat pistoletą – trumpavamzdį graižtvinį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu iš Rusijos pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinio pistoleto “MP-654K, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro Browning trumpaisiais šoviniais. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
V. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, kartu su G. D. , įgijo 99,123 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 19,515 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią 2007 m. spalio 5 d. apie 13.10 val. atsinešė į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, esančią Vilniuje, Minties gatvėje, kur kartu su G. D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie G. D. paviršutinės apžiūros metu, dešinės pusės kelnių kišenėje rado ir paėmė labai didelį kiekį – 19,515 g narkotinės medžiagos – heroino. Tačiau, V. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:
Žemesnės instancijos teismas
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir V. P. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų, atliekant ją pataisos namuose. Taip pat prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. pritaikytas BK 75 straipsnis ir atidėtas bausmės vykdymas. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Apelianto nuomone, nuosprendžio dalis dėl V. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 75 str.) nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti pakeista.
Prokuroras mano, kad nežiūrint į tai, jog tyrimo metu nepavyko nustatyti iš ko buvo įgytas heroinas ir kaip ant svarstyklių, rastų pas V. P. asmens apžiūros metu ir kratos metu, atsirado narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu abejoti, kad V. P. ir G. D. disponavo narkotinėmis medžiagomis. Apelianto teigimu, pasitvirtino aplinkybė, kad V. P. ir G. D. neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtina sulaikymo metu pas G. D. rastas labai didelis kiekis heroino, o pas V. P. rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių yra heroino pėdsakų. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad V. P. ir G. D. narkotines medžiagas įgyja prie Minties g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garažų, ką patvirtino liudytojas M. M. , kuris stebėjo susitikusius V. P. ir G. D. prie minėtų garažų, o po to juos sekė iki V. P. gyvenamo namo laiptinės, kur minėti asmenys ir buvo sulaikyti. Kratų metu pas G. D. rastas didelis kiekis vienkartinių maišelių (100 vnt.) narkotikams pakuoti, o pas V. P. namuose dar vienos mechaninės svarstyklės su pincetu ir svareliais, ant kurių rasta heroino pėdsakų. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, paneigia ir teismo padarytą išvadą, kad V. P. nesusijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nes ant jo rūbų ir rankų bei namuose nerasta narkotinių medžiagų pėdsakų.
Apelianto manymu, nepagrįstai apygardos teismas suabejojo narkotinių medžiagų pėdsakų ant svarstyklių atsiradimo aplinkybėmis, nes policijos pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti kaip buvo supakuotos paimtos svarstyklės. Prokuroras nurodo, kad ekspertams atlikusiems tyrimus pateikti objektai buvo tinkamai supakuoti ir jokių pastabų dėl pakavimo neturėjo. Be to, policijos pareigūnai parodė, kad paimti daiktai buvo tinkamai supakuoti, jų radimo metu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad heroinas papuolė ant svarstyklių po ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas be pagrindo nepatikėjo liudytojų M. M. , G. M. ir L. Ž. parodymais, motyvuodamas tuo, kad kratos pas A. P. bute protokole nėra užfiksuoti miltelių pėdsakai ant rastų svarstyklių. Tačiau ši išvada neteisinga, kadangi pareigūnų parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. 140-(9818)-IS 1-7626, kurioje konstatuota, kad ant rastų mechaninių svarstyklių iš popierinės dėžutės, metalinio pinceto ir įvairių svarelių rasta heroino pėdsakų.
Prokuroro nuomone, surinktų įrodymų visuma patvirtino V. P. ir G. D. disponavo narkotinėmis medžiagomis, todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad vien tik operatyvinė informacija apie V. P. galimą dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, negali būti pripažinta kaip kaltės įrodymas. Be to, prokuroras teigia, kad kilus abejonių dėl procesinių veiksmų teisėtumo (asmens kratos, kratų bute, kaip buvo pateikti surinkti įrodymai tyrėjai betarpiškai tyrusiai bylą ar ekspertams), buvo galima šias abejones patikrinti procesiniais veiksmais, t. y. apklausti nurodytus asmenis, siekiant pašalinti abejones, o ne abejonių pagrindu priimti nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, apygardos teismas nepagrįstai V. P. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnį ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokiu būdu netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą (BPK 326 str. 2 d. 2 p.). Prokuroro teigimu, padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis pagal baudžiamąjį įstatymą turi lemiamą reikšmę sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą. Ir nors teismas padarė išvadą, kad V. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nuosprendyje nepagrindė priežasčių, kodėl buvo taikyta BK 75 straipsnio l dalis. Teismas motyvavo priežastis dėl bausmės skyrimo, bet kodėl bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą nemotyvavo. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad padarytas tyčinis, baigtas apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, kaltininko asmenybė - praeityje teistas tris kartus, nors teistumai ir išnykę. Be to, V. P. neteisėtai turėtas ginklas, specialiai perdirbtas šaudyti su garso slopintuvu. Visa tai rodo V. P. veikos ir jo asmenybės pavojingumą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Prokuroro nuomone, V. P. už inkriminuojamas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio l dalyje numatytas nusikalstamas veikas turėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytiems vidurkiams.
Šalies argumentai
Nuteistojo G. D. gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendį.
Apeliantės nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. D. yra psichiškai sveikas, o psichinę ligą simuliuoja. Ši išvada paremta teismo ekspertės psichiatrės N. M. paaiškinimais teismo posėdyje, kad jam atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, nustatyti psichikos sutrikimai, tačiau jų lygis nesiekia silpnaprotystės, todėl jis yra pakaltinamas. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį, kad G. D. yra nustatytas nedarbingumo lygis dėl psichinės ligos, t. y. silpnaprotystės. Silpnaprotystė priskiriama prie psichinių ligų, dėl kurių asmuo turi būti pripažintas nepakaltinamu. Be to, G. D. ekspertė psichiatrė nustatė diagnozę nurodydama, kad jam iš viso nebuvo daromas psichologo tyrimas, kuris yra pagrindinis tyrimas nustatant asmens silpnaprotystę. Tokie psichologo tyrimai buvo atlikti VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vasaros g. 5, Vilniuje ir VŠĮ Antakalnio poliklinikos Psichiatrijos centre, kuris ir nukreipė G. D. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SADM, kur jam nustatyta 60 procentų netekto darbingumo. Nuteistojo gynėja pastebi, kad asmens sveikatos istorijoje psichologas tik padaro įrašą, kad pacientas tirtas, o patys tyrimo duomenys saugomi ne asmens sveikatos istorijoje, o pas psichologą. Tačiau psichologų tyrimai nebuvo pateikti ekspertizę atliekantiems psichiatrams, kurie ir padarė neteisingą išvadą apie G. D. psichikos būklę. Tikėtina, jog ekspertė nepastebėjo tokio įrašo G. D. sveikatos (ligos) istorijoje. Todėl apeliantė mano, kad tikslinga paskirti papildomą teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, kurios metu būtų ištirti absoliučiai visi medicininiai duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad vieni medikai duoda išvadą, jog nuteistasis yra psichiškai sveikas, o kiti medikai nustato psichikos sutrikimą, kuris reiškia asmens nepakaltinamumą. Todėl, nuteistojo gynėjos nuomone, reikia šiuos prieštaravimus pašalinti, nes tik pašalinus prieštaravimus teismas galės spręsti apie G. D. kaltę, pakaltinamumą, ribotą pakaltinamumą ar galimumą atlikti bausmę, priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo reikalingumą arba išteisinti G. D. , kuris ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino tyčia įgijęs narkotines medžiagas.
Be to apeliantė mano, kad nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis atsitiktinai rado paketą, kuriame, kaip pasirodė vėliau, buvo narkotinė medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo G. D. gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo G. D. gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. D. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvai dėl nuteistojo G. D. padarytos nusikalstamos veikos,
numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam G. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes ir pagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagrįstos išsamiai bei visapusiškai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo G. D. gynėja. Tačiau apygardos teismas nuteistojo G. D. veiksmuose nepagrįstai nustatydamas vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų – psichotropinių medžiagų įgijimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu bei jo gynėjos apeliaciniame skunde pateiktą versiją, jog paketą, kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, jis rado atsitiktinai ir nežinojo, kad jame yra būtent ši medžiaga, paneigia visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų, nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų.
Nuteistasis G. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. spalio 5 d., apie 13 val., jis nuėjo į autoservisą, kur norėjo susitarti dėl automobilio remonto. Pakeliui rado nedidelį ryšulėlį iš popieriaus ir pagalvojo, kad tai gali būti pinigai, todėl įsidėjo į kelnių kišenę. Dėl automobilio remonto nesusitarė, tačiau prie serviso sutiko pažįstamą V. P. , kuriam pasiūlė nueiti pas jį atsigerti arbatos. Užėjo į namo laiptinę, o ten juos sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo kelnių kišenėje rado minėtą ryšulėlį. Apie šį ryšulėlį V. P. nieko nežinojo. Vėliau policijoje sužinojo, jog rastame maišelyje buvo heroinas, apie kurį jis nieko nežinojo. Pas jį buvo atlikta krata ir buvo rasti tušti maišeliai, kuriuos jis su žmona naudoja vaistams pakuoti (t. 1, b. l. 144, 148). Kadangi G. D. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje perskaitė jo ikiteisminio metu duotus parodymus tikslu patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Visgi, kolegijos manymu, tokia nuteistojo G. D. pateikta įvykio versija laikytina jo gynybine pozicija siekiant švelninti savo teisinę padėtį, jos nepatvirtina kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. Priešingai byloje nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti objektyvūs įrodymai bei liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad dirba Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriuje tyrėju. 2007 m. spalio 5 d., surinkus pakankamai duomenų, kad G. D. ir V. P. disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nutarė surengti pasalą ir sulaikyti įtariamuosius. Pareigūnai pasiskirstė skirtingose vietose, buvo nuspręsta sulaikymą vykdyti G. D. gyvenamo namo laiptinėje. Jis nuvyko stebėti Minties g. (duomenys neskelbtini) esančio garažo – autoserviso, kur stebėjo įėjimą į autoservisą, o kita grupė pareigūnų stebėjo G. D. namą ir laukė jo nurodymų. Netrukus pastebėjo link autoserviso einantį G. D. , kur jis susitiko su V. P. , o tuomet abu nuėjo link G. D. namo. Liepė pareigūnams laukti minėtų asmenų laiptinėje ir juos sulaikyti. Sulaikymo metu pas G. D. buvo rastas į laikraštį suvyniotas paketas su heroinu, visi surasti ir paimti daiktai buvo surašyti į protokolą. Buvo gauta informacija, kad G. D. ir V. P. Vilniuje dideliais kiekiais prekiauja heroinu, kurį gauna prie Minties g. (duomenys neskelbtini) esančių garažų. Pas G. D. namuose, kratos metu, buvo surasti polietileniniai maišeliai, pinigai, o pas V. P. – svarstyklės. Pas G. D. buvo rasti keli tūkstančiai litų. V. P. asmens kratos metu rado svarstykles, tačiau atidžiai jų neapžiūrinėjo, miltelių nepastebėjo (t. 2, b. l. 163 – 164).
Liudytojas R. J. , apklaustas teisme parodė, kad 2007 m. dirbo Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriuje tyrėju. 2007 m. spalio mėnesio pabaigoje, tyrėjas M. M. vykdė tyrimą dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo. 2007 m. spalio 5 d. buvo surengta pasala siekiant sulaikyti įtariamuosius V. P. ir G. D. . Jis ir kiti pareigūnai nuvyko prie G. D. namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir laukė M. M. nurodymų. Po kiek laiko M. M. jiems pranešė, kad minėti asmenys eina link minėto namo. Dalyvavo įtariamuosius sulaikant laiptinėje ir atliko paviršutinę apžiūrą. Pas G. D. kelnių kišenėje rado į laikraštį įsuktą paketą su milteliais. Kai iš G. D. kelnių kišenės išėmė narkotines medžiagas, jis nieko dėl jų neaiškino. Kratų metu sulaikytųjų butuose nedalyvavo (t. 2, b. l. 164 – 165).
Iš esmės analogiškus parodymus liudytojų M. M. ir R. J. parodymams, davė ir liudytojas, policijos pareigūnas A. K. (t. 2, b. l. 165).
Taigi, iš aukščiau paminėtų liudytojų M. M. , A. K. ir R. J. teisme duotų parodymų matyti, kad, kad 2007 m. spalio 5 d. G. D. buvo sulaikomas pagal gautą operatyvinę informaciją apie tai, kad šis asmuo disponuoja dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir šią medžiagą platina. Aplinkybę, kad išties tokia informacija buvo, iš dalies patvirtina ir 2007 m. spalio 5 d. Vilniaus m. VPK KP NTT NKS tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo mėn. buvo gauta operatyvine informacija, apie G. D. neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kurią jis pakuoja mažesniais kiekiais tikslu realizuoti (t. 1, b. l. 1). Faktą, kad nuteistasis G. D. buvo sulaikomas ne atsitiktinai ir kad buvo informacija apie jo daromas nusikalstamas veikas patvirtino ir liudytojas G. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kuris parodė, kad viskas buvo daroma pagal anksčiau gautą informaciją, nors pačiame nuteistojo sulaikyme jis ir nedalyvavo, tačiau dalyvavo atliekant kitus procesinius veiksmus šioje byloje (t. 2, b. l. 167 – 168). Be to, liudytojo M. M. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis narkotinę medžiagą savo bute pakuoja mažesniais kiekiais, iš esmės patvirtina ir 2007 m. spalio 5 d. kratos protokolas iš kurio matyti, kad kratos metu bute, esančiame Vilniuje, Minties g. (duomenys neskelbtini), pas G. D. buvo rastas ir paimtas vienas polietileninis įpakavimas, kuriame yra 100 vienetų tuščių polietileninių maišelių (t. 1, b. l. 17, 18). Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad nėra pagrindo tikėti nuteistojo G. D. parodymais, kad minėti maišeliai buvo paruošti medikamentų pakavimui. Šie parodymai paneigti teismo ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma. Juolab, kad G. D. nedavė jokių įtikinamų paaiškinimų dėl jo paties nurodytų vaistų, t. y. nepaaiškino nei jų pakavimo aplinkybių, nei kur yra šie vaistai, o taip pat kokiu tikslu jie turėjo būti supakuoti.
Pastebėtina, kad aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, jog sulaikymo metu G. D. kelnių kišenėje buvo rastas polietileninis maišelis su milteliais, patvirtina 2007 m. spalio 5 d. Vilniaus m. VPK KP NTT NKS vyr. tyrėjo R. J. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2007 m. spalio 5 d., apie 13.10 val., Vilniuje, Minties g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje buvo sulaikytas G. D. , kurio paviršutinės apžiūros metu išorinėje dešinės puses kelnių kišenėje buvo rastas vienas polietileninis maišelis su milteliais, kuris buvo įsuktas į laikraščio lapuose (t. 1, b. l. 3). Tuo tarpu 2007 m. spalio 6 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(9786)-IS1-7019 patvirtina, kad pas G. D. apžiūros metu rastų ir paimtų miltelių bendroji masė yra 99,123 g, o jų sudėtyje yra 19,515 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b. l. 8, 9). Vadovaujantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, toks heroino kiekis pripažįstamas labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt. (kasacinė byla Nr. 2K-273/2010). Nors nuteistasis G. D. tvirtina, kad rado paketą, kuriame kaip vėliau nustatyta, buvo narkotinė medžiaga – heroinas, bet nesuvokė kad jame yra būtent narkotinė medžiaga, o manė radęs pinigus, tačiau kolegijos manymu toks jo argumentas paneigtas aukščiau aptartais įrodymais. Pastebėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinė byla Nr. 2K-247/2010). Sugretinusi visus faktinius duomenis, kurie buvo gauti iš liudytojų apklausų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kratos protokolų, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti, specialistų išvadų, ir kitų pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje tinkamai atskleistas nuteistojo G. D. padarytos veikos subjektyvusis požymis – suvokimas, jog jis į savo butą esantį Minties g. (duomenys neskelbtini) name gabeno narkotinę medžiagą – heroiną. Visų pirma nėra pagrindo tikėti, kad nuteistasis išties rado minėtą paketą. Tokį jo argumentą paneigia aukščiau aptarti policijos pareigūnų parodymai bei jų tarnybiniai pranešimai apie išankstinę informaciją, kad G. D. disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Antra, net jei tikėti, jog G. D. minėtą paketą išties rado, tai akivaizdu,kad jis jį paimdamas ir įdėdamas į kišę neabejotinai apčiuopė, jog tai biri medžiaga, suvokė šios medžiagos apytikslį svorį. Be to, nėra įtikinama, kad asmuo radęs ant žemės paketą, jo net nepatikrinęs įsidėtų į kišenę ir nešiotųsi su savimi. Svarbi ir ta aplinkybė, kad aukščiau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, jog dar iki nuteistojo G. D. sulaikymo buvo gauta informacija apie jo disponavimą narkotine medžiaga, kas pasitvirtino sulaikymo metu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau minėta pas nuteistąjį namuose kratos metu rasta 100 tuščių polietileninių maišelių, kurie paprastai naudojami pakuojant narkotines medžiagas mažesnėmis dozėmis. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, ir norėjo taip veikti.
Kolegijos manymu, visi aukščiau aptarti bei kiti pirmosios instancijos teisme ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis G. D. disponavo, t. y. gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, todėl konstatuoja, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Visgi, kolegijos manymu, apygardos teismas nuteistajam G. D. nepagrįstai inkriminavo aukščiau paminėtos narkotinės medžiagos įgijimą. BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-7-218/2009). Teismų praktikoje narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad labai didelio kiekio (19,515 g) heroino įgijimas G. D. baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės heroino įgijimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens G. D. įgijo heroiną, byloje nenustatytos. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta tik, kad G. D. šią narkotinę medžiagą įgijo nenustatytomis aplinkybėmis.
Taigi, akivaizdu, kad kaltinimas dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo šiuo atveju nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, todėl kaltinimo dalis, kad G. D. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų šalintina iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeičia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžio nustatomąją dalį konstatuodama, kad G. D. 2007 m. spalio 5 d., apie 13.10 val., gabeno į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, esančią Vilniuje, Minties gatvėje 99,123 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 19,515 g narkotinės medžiagos - heroino, kur su minėta narkotine medžiaga buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. šiais veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam G. D. paskirtos bausmės pagrįsta ir teisėta.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam G. D. dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą, labai sunkų nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), kuris daro labai didelę žalą visuomenei. Taip pat teismas nurodė, kad įvertina nuteistojo asmenybę prieš padarant nusikaltimą, jo darymo metu bei jį padarius, t. y. atsižvelgė, kad G. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gydėsi psichiatrinėse ligoninėse (t. 2, b. l. 16 – 70), įrašytas į narkologinę įskaitą (t. 2, b. l. 18). Be to, įvertinta ir tai, kad nenustatyta G. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui. Pažymėtina, kad, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš G. D. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pašalinant labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė. Kolegijos manymu, teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, už nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, nuteistajam skyrė bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl kolegija mano, kad net ir susiaurinus G. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.
Vienas esminių nuteistojo G. D. gynėjos apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad jos manymu pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikalingų priemonių sprendžiant nuteistojo G. D. psichinės sveikatos būklės klausimą, todėl nuosprendyje liko tam tikri prieštaravimai, kurie sutrukdė teismui objektyviai įvertinti G. D. kaltės, pakaltinamumo ar priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo klausimus bei galimumą jam atlikti bausmę. Apeliacinės instancijos teismo kolegija tenkino nuteistojo gynėjos prašymą skirti nuteistajam G. D. stacionarinę komisijinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę. Tačiau nuteistasis į ekspertų posėdžius neatvyko, nors jo buvo intensyviai ieškoma, tačiau asmeniškai pranešimo apie ekspertų komisijos posėdžio datą ir laiką jam įteikti nepavyko. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo bandoma pranešimą nuteistajam įteikti įvairiais bylos medžiagoje esančiais adresais, buvo informuota ir jo motina, kuri nurodė, kad nuteistojo nematė jau keli metai. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad su ja teisinių paslaugų sutartį sudarė nuteistojo G. D. sūnus, kurį ji informavo apie ekspertų komisijos posėdį, tačiau šis pasakė, kad jo tėvas kategoriškai atsisakė vykti atlikti ekspertizę, o vėliau jam iškilo problemų dėl alkoholizmo. Ši aplinkybė sutrukdė išsamiau ištirti nuteistojo G. D. gynėjos skunde nurodytus galimus prieštaravimus, tačiau kolegija mano, kad vien prielaida apie galimus prieštaravimus, kurios iš esmės patikrinti nepavyko dėl paties nuteistojo kaltės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo G. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam buvo atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Šios ekspertizės išvadose konstatuota, kad G. D. nusikaltimo padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu, psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Šiuo metu G. D. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. G. D. nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 66 – 69). Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė N. M. , kuri patvirtino šią išvadą. Taip pat ekspertė susipažino su papildomai teisme gauta G. D. medicinine dokumentacija iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (t. 2, b. l. 146, 150) ir VŠĮ Respublikinio Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (t. 2, b. l. 145, 149) bei paaiškino, kad įvertinus šiuos duomenis ekspertizės išvados nesikeičia. N. M. parodė, kad ekspertai atlikdami ekspertizę nesivadovauja darbingumo pažymoje įrašytais įrašais, ką apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistojo gynėja, o atlieka atskirą išsamų tyrimą. Tuo tarpu gydytojai įrašus padaro neatlikdami dimensinio tyrimo. Ekspertės teigimu šiuo atveju pas G. D. nustatyta psichikos pažeidimų, tačiau jie nesiekia silpnaprotystės lygio, jis gali suvokti savo veiksmus, būdamas tokios būklės jis gali atlikti bausmę (t. 2 b. l. 169).
Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu nėra užkertama galimybė nuteistajam G. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu pasinaudojus įstatymo numatytomis galimybėmis kreiptis į gydymo įstaigas ir šių įstaigų suteiktų išvadų pagrindu prašyti jį atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos ar prašyti priimti kitus įstatymo numatytus procesinius sprendimus.
Motyvai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl V. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis teisėtas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose numatytų taisyklių, be to, nuosprendis pagrįstas, nes jame padarytos išvados, atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde padarytos išvados bei jo argumentai dėl V. P. kaltės įrodytumo neteisėtai įgijus ir gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, grindžiami objektyviais bylos duomenimis, kurie leidžia daryti tik tam tikras prielaidas dėl V. P. sąsajų su narkotine medžiaga, tačiau negali būti vertinami, kaip neginčijami jo kaltės įrodymai.
Išteisintasis V. P. Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, kartu su G. D. , įgijo 99,123 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 19,515 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2007 m. spalio 5 d. apie 13.10 val. atsinešė į 42 namo laiptinę, esančią Vilniuje, Minties gatvėje, kur juos sulaikius policijos pareigūnams, pas G. D. ši medžiaga buvo rasta ir paimta.
Visų pirma kolegija konstatuoja, kad analogiškai kaip ir nuteistojo G. D. atveju, V. P. pateiktas kaltinimas dėl aukščiau paminėtos narkotinės medžiagos įgijimo, nepagrįstas. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų (t. y. už gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-7-218/2009). Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš bylos medžiagos ir prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad labai didelio kiekio (19,515 g) heroino įgijimas V. P. inkriminuojamas nurodant kai kurias objektyvias bylos aplinkybes, t. y. kad jis sulaikymo metu buvo kartu su G. D. , kurio kišenėje rasta narkotinė medžiaga, kad pas jį rastos svarstyklės ant kurių buvo heroino pėdsakų bei operatyvine policijos pareigūnų informacija apie tai, kad buvo išankstinė informacija apie šio asmens galimą disponavimą narkotine medžiaga, kuri galimai įgyjama prie Minties g. 3, Vilniuje esančių garažų. Kolegijos manymu, šie duomenys nėra pakankami pripažinti V. P. kaltu dėl labai didelio kiekio heroino įgijimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodytomis pripažįstamos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau nagrinėjamu atveju V. P. pateiktas kaltinimas dėl labai didelio narkotinės medžiagos įgijimo, nepagrįstas konkrečiais ir aiškiais bylos duomenimis. Esminės heroino įgijimo aplinkybės, t. y. kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens V. P. įgijo heroiną, byloje nenustatytos. Pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai M. M. , G. M. , A. K. , R. J. ir L. Ž. parodė nežinantys kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas heroinas, kuris vėliau buvo paimtas pas G. D. . Patys G. D. ir V. P. neigia kartu įgiję narkotinę medžiagą. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro surašytame kaltinamajame akte nurodyta tik tai, kad V. P. šią narkotinę medžiagą įgijo nenustatytomis aplinkybėmis kartu su G. D. . Taigi, akivaizdu, kad V. P. pateiktas kaltinimas dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos, įgijimo nagrinėjamu atveju nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, todėl nėra pagrindo V. P. pripažinti kaltu įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
Antra, kolegija mano, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų neginčijamai konstatuoti, kad V. P. gabeno labai didelį kiekį heroino. Nėra pagrindo remiantis prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis bei tuo, kad sulaikymo metu V. P. buvo kartu su G. D. , spręsti jog jis žinojo apie pastarojo su savimi turimą narkotinę medžiagą bei padarė šią nusikalstamą veiką veikdamas kartu su nuteistuoju G. D. . Kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra skirstomi į objektyviuosius ir subjektyviuosius. Taigi, nepakanka nustatyti vien objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina šių objektyvių požymių pagrindu nustatyti ir vieną pagrindinių subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, t. y. veiką padariusio asmens kaltę. Kolegijos manymu, kaltinimo dalis dėl V. P. kaltės gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, grindžiama iš esmės prielaidomis, kurios padarytos vertinant objektyvius bylos duomenis. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt. (kasacinė byla Nr. 2K-273/2010). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad V. P. apskritai žinojo, jog G. D. su savimi turi labai didelį kiekį heroino. Kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta kada, kur, kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas heroinas. Apklausti teisme pareigūnai parodė nežinantys kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas heroinas, kuris vėliau buvo paimtas pas nuteistąjį G. D. . Nors iš esmės visi parodė, kad buvo išankstinė operatyvinė informacija apie tai, kad V. P. kartu su G. D. disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kurią įgyja prie Minties g. 3, Vilniuje esančių garažų. Išties, dalyje dėl nuteistojo G. D. ši operatyvinė informacija pasitvirtino, nes sulaikymo metu pas jį buvo rastas labai didelis kiekis heroino. Tuo tarpu pas V. P. ši medžiaga nerasta, taigi nėra pagrindo teigti, jog šio nuteistojo atžvilgiu operatyvinė informacija pasitvirtino. Maža to, iš byloje esančios 2007 m. spalio 23 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(9817)-IS1-7625, kuri buvo perskaityta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad nuo V. P. rankų paimtose nuoplovose bei ant jo drabužių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 42 – 43). Nuteistasis G. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad apie pas jį rastą narkotinę medžiagą žinojo V. P. (t. 1, b. l. 144). V. P. taip pat šią aplinkybę paneigė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek pirmosios instancijos teisme (t.1, b. l. 97 – 100, t. 2, b. l. 169 – 171). Byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų G. D. ir V. P. parodymus apie bendrų veiksmų nebuvimą. Neužfiksuoti jokie telekomunikacinių įvykių metu ar kitokiu būdu vykę šių asmenų tarpusavio pokalbiai apie narkotines medžiagas, kurie leistų daryti bent minimalią išvadą, jog V. P. bent bendrais bruožais suvokė, kad kartu su G. D. disponuoja narkotine medžiaga. Kolegijos manymu, šios aplinkybės nepaneigia prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ant asmens kratos metu pas V. P. paimtų elektroninių svarstyklių, bei kratos jo bute metu paimtų mechaninių svarstyklių su svareliais atlikus ekspertinį tyrimą buvo aptikti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 30 – 31, 35 – 36, 82). Pats V. P. neigė naudojęs svarstykles narkotinių medžiagų svėrimui, taip pat tvirtino, kad policijos pareigūnai iš jo paimtomis svarstyklėmis svėrė pas G. D. rastą heroiną. Tokie V. P. teiginiai bylos medžiaga nepaneigti. Apklausti pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai M. M. , G. M. , L. Ž. tvirtino, kad ant aptiktų V. P. asmens kratos metu bei bute svarstyklių matėsi miltelių pėdsakai. Tačiau kolegijos manymu apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų svarstyklių negalima laikyti objektyviu įrodymu leidžiančiu daryti kategorišką išvadą dėl V. P. kaltės disponavus labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Visų pirma pastebėtina, kad nei V. P. asmens kratos protokole nei kratos protokole jo bute nėra užfiksuota, jog paimtos svarstyklės yra su kokių nors miltelių pėdsakais. Antra, iš pačių protokolų matyti, kad paimtos svarstyklės nebuvo supakuotos ir izoliuotos nuo pašalinio poveikio, nors tai vadovaujantis BPK 149 straipsnio 7 dalimi, turėjo būti padaryta. Maža to, apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad nė vienas iš apklaustų teisme policijos pareigūnų negalėjo tiksliai nurodyti, kaip buvo supakuotos paimtos svarstyklės. Kolegijos manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga tinkamai organizuoti savo darbą ir imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad jų surinkti įrodymai atitiktų įrodymų leistinumo reikalavimus, t. y. kad nedelsiant būtų tinkamai užfiksuoti ir įforminti visi su nusikalstama veika susiję pėdsakai, pagal atitinkamos tiriamos nusikalstamos veikos specifiką. Juolab, kad iš pačių pareigūnų parodymų matyti, jog G. D. ir V. P. sulaikymui buvo ruošiamasi iš anksto, nes buvo operatyvinė informacija apie jų galimai daromas nusikalstamas veikas. Taigi, pareigūnai turėjo pakankamai galimybių ir laiko pasitelkti reikiamus specialistus, kad narkotinių medžiagų pėdsakai būtų nedelsiant užfiksuoti, taip pat turėjo pareigą tinkamai visus atliekamus veiksmus įforminti protokoluose, tačiau to nepadarė. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių kyla pagrįstų abejonių ar specialisto išvados dėl narkotinių medžiagų radimo ant V. P. turėtų svarstyklių, atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus, kadangi šių medžiagų pėdsakų ant svarstyklių atsiradimo aplinkybės nėra visiškai aiškios. Šios aplinkybės nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad specialistams minėtos svarstyklės buvo pateiktos supakuotos ir jie dėl to priekaištų neturėjo. Kaip matyti, tiek V. P. sulaikymas, tiek krata jo namuose atlikti 2007 m. spalio 5 d., tuo tarpu specialistams tirti svarstyklės pateiktos 2007 m. spalio 8 d., t. y. net po trijų dienų (t. 1, b. l. 32). Taigi buvo pakankamai laiko narkotinių medžiagų pėdsakams atsirasti dėl pašalinių poveikių. Pastebėtina ir tai, kad net ir konstatavus, jog V. P. išties minėtomis svėrė kažkokias narkotines medžiagas, vien pėdsakų ant jų atsiradimas negali būti vertinamas, kaip pagrindas pripažinti jog tai buvo būtent G. D. turėtos narkotinės medžiagos, ar kad jie kartu darė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sprendžiant V. P. kaltės klausimą svarbios ir tos aplinkybės, kad pas V. P. bute kratos metu nerasta jokių narkotinių medžiagų, nėra jokių duomenų, kad jis anksčiau būtų turėjęs kokių nors sąsajų su narkotinėmis medžiagomis, jis nėra baustas nei administracine tvarka nei teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taigi, vien tik operatyvinė informacija apie V. P. galimą dalyvavimą nusikalstamojoje veikoje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotikais, nesant objektyvių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių minėtą informacija, negali būti teismo pripažinta kaip besąlyginis kaltės įrodymas. Sulaikymo metu pas V. P. jokie narkotikai aptikti nebuvo, todėl negalima teigti, kad jis įgijo, laikė ar gabeno narkotinę medžiagą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai V. P. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnį ir atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokiu būdu netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Kolegijos manymu toks prokuroro apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, apygardos teismas taikydamas nuteistojo V. P. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Teismas skirdamas šiam nuteistajam bausmę bei atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą pagrįstai įvertino tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą – BK 253 straipsnio 1 dalis (BK 11 str. 4 d.). Taip pat įvertinta jo asmenybė, t. y. kad V. P. anksčiau neteistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 109), gydėsi psichiatrinėse ligoninėse (t. 1 b. l. 117 – 128), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2 b. l. 18). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, apygardos teismas įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog V. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kartu pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str. 1 d.). Kolegijos manymu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą V. P. svarbu ir tai, kad pas jį rastas ginklas priklausė jo žuvusiam sūnui, ką nurodė nuteistasis. Tokie jo parodymai bylos medžiaga nepaneigti, jie kartu rodo mažesnį veikos pavojingumą. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ginklo specifikos bei išnykusių nuteistojo V. P. teistumų taip pat nepaneigia teismo išvados dėl pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pastebėtina, kad visi nuteistojo teistumai yra dvidešimties ir daugiau metų senumo, o ginklo specifika nėra kriterijus sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį dėl G. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio (19,515 g) heroino įgijimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.
Kitą apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.