Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-13 · Administracinė byla Nr. eA-316-525/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-13
Bylos Nr.
eA-316-525/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03391-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“
Administracinė byla Nr. eA-316-525/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03391-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 3R-585 (2.13-1.E) „Dėl A. R. 2021-07-30 skundo“ (toliau – ir Sprendimas)? įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti jo skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Paysera LT“ (toliau – ir Bankas) veiksmų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Paysera LT“ (elektroninių pinigų įstaiga) pasibaigus turimo jo asmens dokumento kopijos galiojimo laikui, pareikalavo iš naujo identifikuotis atsiunčiant asmens dokumento paveiksliuką ir asmenukę, o negavusi apribojo galimybę naudotis paskyra–sąskaita. Dėl šių duomenų rinkimo pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija, priimdama Sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad Bankas klientui identifikuoti nurodė priežastį – pasibaigus dokumento galiojimo laikui.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, Įstatymas) 9 straipsnyje nurodytos priežastys ir pateiktas baigtinis sąrašas, kada klientas gali būti identifikuojamas, bet Banko nurodyta priežastis nenumatyta Įstatyme. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija neįvertino aplinkybės, jog elektroninių pinigų įstaiga jo prašė ne dokumento kopijos, o dokumento paveiksliuko ir asmenukės tapatybei identifikuoti. Manė, kad asmens dokumento paveiksliukas, siunčiamas elektroniniu paštu ar kitais, nebūtinai saugiais, būdais, ne tiesioginio vaizdo perdavimo būdu, neidentifikuoja kliento, netgi sudaro galimybę apsimesti kitu asmeniu. Tokia identifikavimo priemonė ir ypatingų asmens duomenų pateikimo būdas, pareiškėjo nuomone, neatitiko PPTFPĮ 11 straipsnio reikalavimų.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija, teigdama, jog finansų įstaigos privalo rinkti ypatingus asmens duomenis (nuotraukas, asmenukes ir parašą), nenurodė, kuriame straipsnyje yra numatyta tokia prievolė, neatsižvelgė į tai, kad Bankas kiekvienos operacijos metu jį identifikuoja kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakovas nevertino dokumento kontrolinės skaičių eilutės rinkimo ir naudojimo teisėtumo.

5. Pareiškėjo nuomone, nesant įstatyme numatytos prievolės nuotoliniu būdu gauti asmens dokumento nuotrauką, asmens fotografijų, nebuvo ir prievolės jų periodiškai atnaujinti, šiuo atveju taikyti PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalį, nes nei Inspekcija, nei Bankas nenurodė, kad abejoja jo tapatybe, kad pateikti duomenys neteisingi ar kyla pagrįstų abejonių dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo ir dėl to reikia papildomų asmens duomenų. Pareiškėjas nurodė, jog pateikti asmenukę ir dokumento nuotrauką prašė jau nustačius jo tapatybę prisijungiant prie Banko programėlės kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į identifikavimo būdą, visi Įstatymu numatyti duomenys buvo pateikti teisingi ir aktualūs. Reikalavimas atlikti dvigubą identifikaciją, pareiškėjo nuomone, prieštaravo PPTFPĮ 9 straipsnio 12 dalyje numatytai prievolei imtis proporcingų priemonių tapatybei nustatyti.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjo teigimu, asmens duomenų rinkimas nenurodant priežasties, kam jie bus naudojami, nesant prievolės, pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, duomenų kiekio mažinimo principą, kai asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Pertekliniai duomenys neturėtų būti renkami, nepriklausomai, ar su jų rinkimu klientas sutiko pasirašydamas sutartį, o jau surinkti turėtų būti sunaikinti.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, VDAI sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik elektroninių pinigų įstaigos atsakymais, o ne įstatymais, nepripažino kvalifikuoto parašo kaip tinkamo metodo identifikuoti, kliento tapatybei nustatyti.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Inspekcija nurodė, jog Įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus, taip pat ir Banką, rinkti tam tikrą informaciją apie savo klientus ir naudos gavėjus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Pažymėjo, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nagrinėjamu atveju Bankas, privalėjo rinkti ne tik tokius kliento ir naudos gavėjo duomenis, kaip vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka, parašas, pilietybė, bet ir kitą informaciją, kuri leistų nustatyti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Atsakovas akcentavo, kad tam tikri kliento ir naudos gavėjo asmens duomenys, net jei ir tiesiogiai nenurodyti Įstatyme, reikalingi finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui tam, kad galėtų įvykdyti pareigas, numatytas Įstatyme. Inspekcija aiškino, jog priimdama sprendimą vertino, kad Bankas turėjo teisę reikalauti pateikti savo klientų ir naudos gavėjų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo, asmens duomenis ta apimtimi, kiek reikia Įstatyme nustatytoms prievolėms vykdyti. Kitu atveju, ką atsakyme Inspekcijai pažymėjo ir Bankas, jis negalėtų teikti su tuo susijusių mokėjimo paslaugų pareiškėjui.

10. Atsakovas pažymėjo, kad iš jo turimos skundo nagrinėjimo medžiagos buvo matyti, jog Bankas, informuodamas pareiškėją apie jo tapatybės dokumento pasibaigusį galiojimą, įspėdamas apie sąskaitos apribojimą, pareiškėjo prašė įkelti savo naujo paso ar asmens tapatybės kortelės nuotrauką į Banko mobiliąją programėlę ar internetinę bankininkystę. Taigi, prašė asmens duomenis pateikti saugiais, kliento asmens tapatybės autentiškumą patvirtinančiais būdais, kaip numatyta Įstatymo 11 straipsnyje. Atsakovas akcentavo, kad, pareiškėjui atsisakius nedalyvaujant fiziškai atlikti jo identifikaciją pagal naujai išduotą asmens dokumentą ir darytis asmenukę per mobiliąją programėlę, Bankas sudarė pareiškėjui galimybę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykus į Banko klientų aptarnavimo skyrių, kaip numatyta Įstatymo 10 straipsnyje.

11. Inspekcija pažymėjo, kad Įstatymas įpareigojo Banką rinkti tam tikrą informaciją apie savo klientus ir naudos gavėjus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalėjo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Ginčijamame sprendime nustatyta, kad Bankas įrodė, jog pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, kuriose nustatyta visa BDAR 6 straipsnio 3 dalyje reikalaujama informacija, ir tai atitiko 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą bei 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Atsakovas pažymėjo, kad Banko pareiškėjui pateiktas prašymas dėl asmens duomenų pateikimo buvo susijęs ne su jo identifikacija prisijungiant prie Banko programėlės, o su Įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostatų įgyvendinimu.

12. Inspekcija manė, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti patikslintame skunde nurodytais motyvais nebuvo jokio pagrindo.

Atsiliepimas

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paysera LT“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad yra licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, kurios veikla griežtai reguliuojama teisės aktais, veikloje vadovaujasi ir įvairiomis Lietuvos banko, Inspekcijos, kaip priežiūros institucijų, rekomendacijomis, gairėmis, išaiškinimais. Nurodė, kad savo veikloje privalo vadovautis jam PPTFPĮ keliamais reikalavimais, inter alia (be kita ko), klientų (ir naudos gavėjų, jei taikoma) identifikacijos, asmens duomenų rinkimo apimties, jų saugojimo laikotarpio.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad privalėjo peržiūrėti ir paprašyti klientų atnaujinti savo asmens dokumentus, priešingu atveju, jam draudžiama teikti paslaugas tokiems klientams, kurių asmens tapatybės dokumentai yra pasibaigę, o jie atsisako atnaujintus dokumentus pateikti bendrovei. Kad įsitikintų asmens tapatybe atlikdama kliento identifikaciją fiziškai šiam nedalyvaujant, Bankas tvirtino, jog privalėjo paprašyti kliento pateikti tiek asmens dokumento nuotrauką (kopiją), tiek ir pasidaryti asmenukę, naudojantis „Paysera“ programėle tam, kad asmens dokumente esanti nuotrauka galėtų būti palyginta su kliento padaryta asmenuke. Banko teigimu, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, turėjo teisinę prievolę tvarkyti pareiškėjo skunde nurodomus asmens duomenis vadovaudamasis PPTFPĮ, kitaip negalėtų jam teikti su tuo susijusių mokėjimo paslaugų. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui atsisakant pateikti savo atnaujintą asmens dokumentą ir asmenukę, Bankas privalėjo apriboti paslaugų teikimą pareiškėjui, nes tokia pareiga nustatyta Įstatyme.

Atsiliepimas

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui atsisakant jam nedalyvaujant fiziškai atlikti jo identifikaciją pagal naujai išduotą asmens dokumentą ir darytis asmenukę per mobiliąją programėlę, jis visada turėjo teisę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykęs į Banko kliento aptarnavimo skyrių, tačiau tai daryti irgi atsisakė.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Inspekcija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo faktines aplinkybes ir įrodymus, vadovaudamasi BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nebuvo pagrindo.

II.

18. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, nustatė:

19.1. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2R-3935 (2.13.Mr) informavo pareiškėją, kad skundas dėl asmens duomenų, t. y. visų jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenų, nuotraukos (asmenukės) rinkimo bei asmens duomenų saugojimo laikotarpio teisėtumo, priimtas nagrinėti Inspekcijoje.

19.2. Inspekcija 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 2R-2436 (2.13.Mr) išsiuntė UAB „Paysera LT“ nurodymą pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą, prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus, įrodymus.

Atsiliepimas

19.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 2264/2022, atsakymas į Inspekcijos nurodymą, pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Bankas nurodė, kad yra licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, kurios veikla yra griežtai reguliuojama teisės aktais, savo veikloje vadovaujasi ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir įvairiomis Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, rekomendacijomis, gairėmis, išaiškinimais. Paaiškino, kad savo veikloje privalo vadovautis jam Įstatymo keliamais reikalavimais, inter alia, klientų (ir naudos gavėjų, jei taikoma) identifikacijos, asmens duomenų rinkimo apimties, jų saugojimo laikotarpio. Bankas pažymėjo, kad, vadovaudamasis teisės normomis, privalo peržiūrėti ir paprašyti klientų atnaujinti savo asmens dokumentus, priešingu atveju, yra draudžiama teikti paslaugas tokiems klientams, kurių asmens tapatybės dokumentai yra pasibaigę, o jie atsisako atnaujintus dokumentus pateikti Bankui.

19.4. Atsakyme paaiškino, jog tam, kad įsitikintų asmens tapatybe, atlikdamas kliento identifikaciją fiziškai šiam nedalyvaujant, Bankas privalo paprašyti kliento pateikti tiek asmens dokumento nuotrauką (kopiją), tiek ir pasidaryti asmenukę naudojantis „Paysera“ programėle, kad asmens dokumente esanti nuotrauka galėtų būti palyginta su kliento padaryta asmenuke.

19.5. Dėl pareiškėjo asmens duomenų saugojimo laikotarpio Bankas atsakė, kad, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Pažymėjo, kad minėtus asmens duomenis Bankas tvarko vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu – tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Nurodė, kad Bankas turi teisinę prievolę tvarkyti pareiškėjo skunde nurodomus asmens duomenis vadovaudamasis Įstatymu, kitaip jis negalėtų teikti su tuo susijusių mokėjimo paslaugų pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui atsisakant pateikti savo atnaujintą asmens dokumentą ir asmenukę, Bankas privalo apriboti savo paslaugų teikimą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateiktų atnaujintus pirmiau minimus asmens duomenis, o vėliau įgyvendintų savo teisę ir paprieštarautų, kad tokie asmens duomenys būtų ištrinti, Bankas paaiškino, kad to negalėtų padaryti dėl atsakyme jau nurodytos priežasties, kadangi jis tokius duomenis privalo saugoti Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies pagrindu.

19.6. Atsakyme Bankas taip pat nurodė, kad, pareiškėjui atsisakant dalyvauti fiziškai atliekant jo identifikaciją pagal naujai išduotą asmens dokumentą ir darytis asmenukę per mobiliąją programėlę, pareiškėjas visada turi teisę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykęs į Banko klientų aptarnavimo skyrių, kaip numatyta Įstatymo 10 straipsnyje.

Šalies argumentai

19.7. Inspekcija 2022 m. liepos 26 d. priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. liepos 30 d. skundo. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Inspekcijos Sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jo skundą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas pažymėjęs, kad asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, apžvelgė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies c punkto, 3 dalies, PPTFPĮ 9 straipsnio 17 ir 18 dalių, 19 straipsnio 10 dalies nuostatas.

21. Teismas nustatė, kad Bankas yra licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, kurios veikla griežtai reguliuojama teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad Bankas savo veikloje turi vadovautis ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir įvairiomis Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, rekomendacijomis, gairėmis, išaiškinimais.

22. Teismas nurodė, kad, įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą, nekyla abejonių, jog būtent Įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus, taip pat ir Banką, rinkti tam tikrą informaciją apie savo klientus ir naudos gavėjus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Buvo akivaizdu, kad pagal Įstatymą nagrinėjamu atveju Bankas privalėjo rinkti ne tik tokius kliento ir naudos gavėjo duomenis, kaip vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka, parašas, pilietybė, bet ir kitą informaciją, kuri leistų nustatyti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Vertindamas pirmiau nurodytas teisės normas, teismas konstatavo, kad Bankas privalėjo peržiūrėti ir paprašyti pareiškėjo atnaujinti savo asmens dokumentus, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

23. Teismas akcentavo, kad teisės normos labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tam, kad nekiltų abejonių dėl asmens tapatybės atliekant kliento identifikaciją fiziškai šiam nedalyvaujant, privalu prašyti kliento pateikti tiek asmens dokumento nuotrauką (kopiją), tiek ir pasidaryti asmenukę naudojantis programėle, kad asmens dokumente esanti nuotrauka galėtų būti palyginta su kliento padaryta asmenuke. Kaip buvo matyti iš bylos medžiagos, tai ir buvo padaryta. Teismas akcentavo ir tai, kad, pareiškėjui atsisakant, nedalyvaujant fiziškai atlikti jo identifikaciją pagal naujai išduotą asmens dokumentą ir darytis asmenukę per mobiliąją programėlę, jis visada turi teisę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykęs į Banko klientų aptarnavimo skyrių (PPTFPĮ 10 str.).

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad Bankas vis tik turėjo teisę reikalauti pareiškėjo asmens duomenų ta apimtimi, kiek reikalinga Įstatyme nustatytoms prievolėms vykdyti, net jei jie tiesiogiai ir nenurodyti Įstatyme.

25. Teismas įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad Bankas 2021 m. liepos 20 d. el. laišku informavo pareiškėją apie jo tapatybės dokumento besibaigiantį galiojimą, įspėjo apie sąskaitos apribojimą ir prašė įkelti pareiškėjo naujo paso ar asmens tapatybės kortelės nuotrauką į Banko mobiliąją programėlę ar internetinę bankininkystę. Taigi, Bankas pareiškėjo prašė asmens duomenis pateikti saugiais, kliento asmens tapatybės autentiškumą patvirtinančiais būdais, kaip tai numatyta Įstatymo 11 straipsnyje, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti kitaip, o pareiškėjo argumentą, kad tokia identifikavimo priemonė neatitinka Įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, laikė nepagrįstu. Be to, atkreipė dėmesį, kad Bankas pareiškėjui sudarė galimybę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykus į Banko klientų aptarnavimo skyrių, kaip numatyta Įstatymo 10 straipsnyje.

26. Teismas akcentavo, kad Bankas yra Įstatymu įpareigotas rinkti tam tikrą informaciją apie savo klientus ir naudos gavėjus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, siekiant užtikrinti, jog kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymas dėl asmens duomenų pateikimo buvo susijęs ne su pareiškėjo identifikacija prisijungiant prie Banko programėlės, o su Įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostatų įgyvendinimu.

27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad Bankas įrodė, jog pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, kuriose buvo nustatyta visa BDAR 6 straipsnio 3 dalyje reikalaujama informacija, ir tai atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus.

28. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines skundo aplinkybes, todėl ginčijamas Sprendimas teismo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nebuvo pagrindo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Sprendimo turinys, nesudarė pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

III.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

30. Pareiškėjas pirmiausiai akcentuoja, kad teisė rinkti asmens duomenis ir pareiga pagal PPTFPĮ 9 straipsnį peržiūrėti dokumentus bei asmens duomenis, siekiant jų aktualumo, nėra ginčo objektas. Taip pat pareiškėjo situacijoje neturėtų būti taikomas PTFPĮ 10 straipsnis ir jame aprašyti identifikavimo reikalavimai bei metodai, nes identifikavimas fiziškai dalyvaujat nebuvo vykdomas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčo objektas yra klausimas, kodėl pasibaigus paso galiojimui reikia neišvengiamai pateikti ir asmenukę, ir iš šio epizodo kilę susiję klausimai.

Šalies argumentai

31. Pareiškėjo teigimu, jis neprieštaravo būti identifikuojamas, bet tik įstatymo numatytais metodais. Jeigu vien pateikti asmens dokumento kopijos nepakako ir buvo būtina identifikuoti tai atliekantį asmenį, tada tokia identifikacija turėjo būti atlikta pagal PPTFPĮ 11 straipsnį. Pagal šį straipsnį aiškiai matyti, kad reikalavimas tiesioginio vaizdo perdavimo metu yra pamatyti dokumento originalą, pamatyti klientą ir užfiksuoti atvaizdą. Jei atliekama video identifikacija, kaip tai teisingai atlikti yra aprašyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Direktoriaus įsakyme „Dėl techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą“ (2016 m. gruodžio 1 d. Nr. 2016-27955, dok Nr. V-314, galiojanti redakcija 2021 m. sausio 12 d.).

32. Pareiškėjo nuomone, galima pasiekti teisėtą tikslą – identifikuoti vartotoją – ir nereikalaujant pateikti asmens nuotraukos. Nors finansų įstaigai gali būti suteikta teisė gauti asmens nuotraukas, tokios teisės naudojimas gali pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kuris reikalauja, kad duomenys būtų adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

Šalies argumentai

33. Pareiškėjo teigimu, nėra neaišku, kodėl Bankas nukrypo nuo identifikavimo reikalavimų ir klientų identifikaciją atlieka remdamasi paveiksliukais ar nuotraukomis, nors anksčiau turėjo galimybę identifikaciją atlikti naudojant elektroninį parašą. Bankas turėtų pripažinti ir elektroninę parašą bei naudoti jį kaip teisėtą ir pagrindinį identifikavimo metodą, kadangi būtent toks metodas mažina renkamų ir saugomų duomenų kiekį.

34. Pareiškėjas pabrėžia, kad klientų pateiktos asmenukės ir nuotraukos, remiantis bylos medžiaga, nepasiekia nustatytų identifikavimo standartų, reikalingų patikimam asmens tapatybės nustatymui. Todėl jie netinka Banko nurodytam teisėtam tikslui pasiekti, netinka net kaip papildomi, ir neturėtų būti renkami, o jau surinkti – sunaikinti. Bankas taiko šį identifikacijos metodą, kai nuotraukos peržiūrimos po tam tikro laiko, ne tik pareiškėjui, bet ir visiems klientams . Šis metodas iki šiol yra vienintelis, ir jis aprašytas Banko svetainėje. Pareiškėjo nuomone, toks metodas yra tik Banko siekis sau patogumo ar sumažinti identifikavimui reikalingus kaštus, bet neatitinka PPTFPĮ 11 straipsnio ir pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą. Pareiškėjas akcentuoja, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų įtvirtinta teisė nukrypti nuo įstatymų ne tik pareiškėjo atveju, bet ir visų klientų atžvilgiu.

Atsiliepimas

35. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

36. Atsakovas pažymi, kad atskirais atvejais prašomų duomenų apimtis gali skirtis, nes Įstatymas tam tikrais atvejais numato ir supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, kuomet finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turės pareigą surinkti informaciją mažesne apimtimi. Inspekcija, priimdama sprendimą, vertino, kad Bankas turėjo teisę reikalauti pateikti savo klientų ir naudos gavėjų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo, asmens duomenis ta apimtimi, kiek reikalinga Įstatyme nustatytų prievolių vykdymui. Kitu atveju, Bankas negalėtų teikti su tuo susijusių mokėjimo paslaugų pareiškėjui.

Šalies argumentai

37. Inspekcija teigia, kad Banko pareiškėjui pateiktas prašymas dėl asmens duomenų pateikimo buvo susijęs ne su pareiškėjo identifikacija, prisijungiant prie Banko programėlės, o su Įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostatų įgyvendinimu. Bankas pareiškėjo prašė asmens duomenis pateikti saugiais, kliento asmens tapatybės autentiškumą patvirtinančiais būdais, kaip tai numato Įstatymo 11 straipsnis. Pareiškėjui atsisakius jam nedalyvaujant fiziškai atlikti jo identifikaciją pagal naujai išduotą asmens dokumentą ir darytis asmenukę per mobiliąją programėlę, Bankas sudarė pareiškėjui galimybę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykus į Banko kliento aptarnavimo skyrių, ką numato Įstatymo 10 straipsnis. Inspekcija pažymi, kad Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis įpareigoja Banką užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs.

38. Inspekcija mano, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą ir teisiškai motyvuotą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Bankui nėra suprantama pareiškėjo pozicija, kai pareiškėjas neginčija, jog rinkti asmens duomenis, peržiūrėti dokumentus bei asmens duomenis yra trečiojo asmens pareiga pagal PPTFPĮ 9 straipsnį siekiant jų aktualumo, nėra ginčo objektas, todėl nėra suprantama, ką konkrečiai pareiškėjas ginčija.

41. Bankas nurodo, kad pareiškėjo įsitikinimu jo situacijoje neturėtų būti taikomas PTFPĮ 10 straipsnis ir jame aprašyti identifikavimo reikalavimai bei metodai, nes identifikavimas fiziškai dalyvaujant nebuvo vykdomas, bet kliento identifikavimas dalyvaujant fiziškai pastarajam buvo siūlomas, tačiau jis atsisakė tokios galimybės.

42. Bankas pažymi, jog pareiškėjo keliamas ginčo objektas yra klausimas, kodėl pasibaigus paso galiojimui reikia neišvengiamai pateikti ir asmenukę, ir iš šio epizodo kilę susiję klausimai. Tačiau pareiškėjas pats patvirtina, kad finansų įstaigai gali būti suteikta teisė gauti asmens nuotraukas, tačiau kelia klausimą, kad tokios teisės naudojimas gali pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kuris reikalauja, kad duomenys būtų adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Pareiškėjui ne kartą buvo pateikti išaiškinimai, kad asmens atvaizdas (asmenukė) yra būtina, siekiant įsitikinti, ar asmuo pateikęs asmens dokumentą (vaizdas asmenukėje) ir asmuo, kurio vardu yra išduotas asmens dokumentas yra vienas ir tas pats asmuo. Todėl Banko įsitikinimu, tokie jo veiksmai yra teisėti, atitinkantys PPTFĮ, BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDAI 2022 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 3R-585 (2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Banko prašymu atsiųsti asmens dokumento paveiksliuką ir savo asmenukę, kreipėsi į Inspekciją su 2021 m. liepos 30 d. skundu, nurodydamas, kad pasibaigus Banko turimo pareiškėjo, kaip Banko kliento, asmens dokumento galiojimo laikui (kurį pareiškėjas pateikė pirmosios registracijos metu), buvo reikalaujama pateikti atnaujinto asmens dokumento kopiją bei pareiškėjo asmenukę. Pareiškėjas skunde Inspekcijai pažymėjo, kad Įstatymas nurodo baigtinį sąrašą kada ir kaip yra identifikuojamas vartotojas, todėl jo manymu dokumento galiojimo laikui pasibaigus, dokumento kopijos ir pareiškėjo asmens nuotraukos siuntimas elektroniniu paštu ar įkėlimas per nurodytą svetainę, nėra Įstatymo numatytas identifikavimo būdas bei laikas identifikavimui atlikti, ypač atsižvelgus į esamą galimybę identifikuoti asmenį kvalifikuotu elektroniniu parašu, bei BDAR numatytą prievolę mažinti duomenų kaupimą. Taip pat pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė, kad tokie Banko reikalavimai yra pertekliniai, todėl Inspekcijos prašė nustatyti, ar Banko reikalavimas nuotoliniu būdu pateikti atnaujintą asmens dokumentą ir asmenukę, grasinimas užblokuoti sąskaitą bei saugoti jo duomenis 10 metų, yra teisėtas ir nepažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normų. Inspekcija 2022 m. liepos 26 d. priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. liepos 30 d. skundo. Sprendime yra nustatyta, kad Bankas įrodė, jog pareiškėjo asmens duomenis tvarkė, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, o Banko numatytas asmens duomenų saugojimas atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte (kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) ir f punkte (kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų) nustatytas duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygas, todėl vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu Inspekcija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jo skundą.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Bankas įrodė, jog pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, kuriose buvo nustatyta visa BDAR 6 straipsnio 3 dalyje reikalaujama informacija, ir tai atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus.

46. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikosi pozicijos, kad ginčo objektas yra klausimas, kodėl pasibaigus paso galiojimui reikia neišvengiamai pateikti ir asmenukę, ir iš šio epizodo kilę susiję klausimai. Pareiškėjo nuomone, nors finansų įstaigai gali būti suteikta teisė gauti asmens nuotraukas, tokios teisės naudojimas gali pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą. Be to, bankas turėtų pripažinti ir elektroninį parašą bei naudoti jį kaip teisėtą ir pagrindinį identifikavimo metodą. Pareiškėjas teigimu, klientų pateiktos asmenukės ir nuotraukos, remiantis bylos medžiaga, nepasiekia nustatytų identifikavimo standartų, reikalingų patikimam asmens tapatybės nustatymui.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

50. Vadovaujantis PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalimi, finansų įstaigos privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. PPTFPĮ 9 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, jog siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami, o 18 dalis įtvirtina draudimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, jei neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovo pateikta pozicija, kad vadovaujantis Įstatymu Bankas privalo rinkti ne tik tokius kliento ir naudos gavėjo duomenis, kaip vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka, parašas, pilietybė, bet ir kitą informaciją, kuri leistų nustatyti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad Bankas privalėjo peržiūrėti ir paprašyti pareiškėjo atnaujinti savo asmens dokumentus, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Bankas nukrypo nuo identifikavimo reikalavimų ir klientų identifikaciją atlieka neišvengiamai reikalaudamas pateikti ir asmenukę.

51. PPTFPĮ nustatyta galimybė kliento (ir kliento atstovo) tapatybę nustatyti klientui dalyvaujant fiziškai ir klientui fiziškai nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo tapatybę buvo siekiama nustatyti PPTFPĮ 11 straipsnyje numatytais būdais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog Bankas 2021 m. liepos 20 d. el. laišku informavo pareiškėją apie jo tapatybės dokumento besibaigiantį galiojimą, įspėjo apie sąskaitos apribojimą ir prašė įkelti pareiškėjo naujo paso ar asmens tapatybės kortelės nuotrauką į Banko mobiliąją programėlę ar internetinę bankininkystę. Taigi, Bankas pareiškėjo prašė asmens duomenis pateikti saugiais, kliento asmens tapatybės autentiškumą patvirtinančiais būdais, kaip tai numatyta PPTFPĮ 11 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šiuo atveju, pareiškėjo argumentas, jog tokia identifikavimo priemonė neatitinka PPTFPĮ 11 straipsnio reikalavimų, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo situacijoje neturėtų būti taikomas PPTFPĮ 10 straipsnis ir jame aprašyti identifikavimo reikalavimai bei metodai, nes identifikavimas fiziškai dalyvaujat nebuvo vykdomas. Tačiau pažymėtina, kad nors Bankas neatliko pareiškėjo tapatybės nustatymo, vadovaujantis PPTFPĮ 10 straipsniu, tačiau Bankas pareiškėjui sudarė galimybę savo pakartotinę identifikaciją atlikti fiziškai, atvykus į Banko klientų aptarnavimo skyrių, kaip numatyta PPTFPĮ 10 straipsnyje. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę atlikti identifikaciją fiziškai, tačiau pats pasirinko nesinaudoti šiuo būdu, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl PPTFPĮ 10 straipsnio netaikymo.

52. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Vadovaujantis BDAR, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

53. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, atskaitomybės principas susideda iš dviejų dalių – duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tą atitiktį priežiūros institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021). Duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020; 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

54. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jeigu duomenis tvarkyti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Duomenų valdytojas gali vadovautis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu tuo atveju, jei konkretus teisės aktas, kuriame nustatyta asmens duomenų tvarkymo prievolė, jam yra taikytinas. BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės akte, nustatančiame tokią prievolę, turi būti nurodytas duomenų tvarkymo tikslas, tvarkytinų duomenų rūšys, atitinkami duomenų subjektai, subjektai, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, ir tikslai, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principas, saugojimo laikotarpiai ir duomenų tvarkymo operacijos bei duomenų tvarkymo procedūros, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Banko taikomas metodas (asmens nuotraukų gavimas) yra tik siekis sau patogumo ar sumažinimo identifikavimui reikalingų kaštų, bet neatitinka PPTFPĮ 11 straipsnio ir pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto. Kaip jau nustatyta byloje, pareiškėjui ne kartą buvo pateikti išaiškinimai, kad asmens atvaizdas (asmenukė) yra būtina, siekiant įsitikinti, ar asmuo pateikęs asmens dokumentą (vaizdas asmenukėje) ir asmuo, kurio vardu yra išduotas asmens dokumentas yra vienas ir tas pats asmuo. Taigi, tokie Banko veiksmai yra teisėti, atitinkantys PPTFPĮ, BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, sistemiškai vertindama PPTFPĮ, BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, prieina prie išvados, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Bankui prašomą informaciją, t. y. nuotoliniu būdu pateikti atnaujintą asmens dokumentą ir asmenukę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ir Inspekcija pagrįstai įvertino, kad Bankas įrodė, jog pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaujantis PPTFPĮ nuostatomis, kuriose buvo nustatyta visa BDAR 6 straipsnio 3 dalyje reikalaujama informacija ir tai atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus.

57. Iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai per se (savaime) nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

58. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija netenkina šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymo (ABTĮ 40 str., 41 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė