Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij

rašytinio proceso tvarka rengėsi nagrinėti nuteistojo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai persiuntė pagal teismingumą nuteistojo E. R. (toliau – ir Nuteistasis) prašymą panaikinti teistumą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01566-10, kurioje 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas .Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. kovo 22 d. (LITEKO duomenys).

Analogišku prašymu dėl teistumo panaikinimo pagal aptariamos baudžiamosios bylos apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistasis kreipiasi jau antrą kartą. Kaip ir šiuo atveju, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai buvo persiuntę nuteistojo prašymą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2023 m. gegužės 2 d. Nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo paliko nenagrinėtą ir grąžino jį Nuteistajam (LITEKO duomenys).

Spręsdamas šio iš esmės analogiško prašymo nagrinėjimo klausimą teismas pirmiausia atkreipia Nuteistojo dėmesį į teistumo instituto reglamentavimą. Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2014). Atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).

Iš jau aptartų Nuteistojo pateiktų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Nuteistajam Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Vadinasi, Nuteistajam taikytinos BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, kad turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kadangi Nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas, jo teistumas išnyko pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Nuteistasis laikomas neteistu pagal aptariamą nuosprendį. Tai konstatuota ir jau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi (neįsiteisėjusi).

Teismas neturi ir jokių kitų Nuteistojo ankstesnį teistumą, iki jo atžvilgiu buvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendis, patvirtinančių duomenų. Visgi, vertinant šį aptariamą nuosprendį svarbu yra tai, kad Nuteistajam nebuvo nustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri būtų susijusi su teistumu. Todėl laikytina, kad Nuteistasis nebuvo teistas, kai 2016 m. rudenį padarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-870/2018 konstatuotas nusikalstamas veikas.

Dėl aptarto reglamenmtavimo ir nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad Nuteistasis nebuvo teistas iki padarė nusikalstamas veikas, kurias konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-870/2018. Todėl Nuteistojo prašymas nenagrinėtinas ir pastarajam grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. R. prašymą dėl teistumo panaikinimo palikti nenagrinėtą ir grąžinti jį nuteistajam.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.