Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ROIK: 23225964982 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.18.12

2024 m. rugpjūčio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. N. 2024 m. sausio 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir PK) vyresnysis tyrėjas R. N. 2024 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį E. P. atžvilgiu, kadangi jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

4. Nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė M. K. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad susiklostė santykiai tarp nukentėjusiojo E. J. ir E. P., kai 2022 m. liepos mėnesį tarp nukentėjusiojo įmonės ir L. N., kuri yra E. P. sugyventinė, buvo sudaryta sutartis vykdyti namo stogo dengimo darbus. E. J. įmonė iš E. P. gavo 6 000 Eur avansą darbų vykdymui, medžiagų pirkimui. Vykstant darbams užsakovai buvo užsienyje, E. J. įmonė vykdė darbus, siuntė nuotraukas, vaizdo įrašus. E. P. grįžo į Lietuvą ir pamatė atliktus darbus. E. J. atvyko į objektą vienas, kur jo laukė keturi asmenys. Užsakovai pradėjo teigti, kad viskas blogai, E. J. turi grąžinti 6 000 Eur. Darbai nebuvo baigti, bet jie vyko. Iš E. J. buvo reikalaujama pasirašyti skolos raštelį, kad jis yra skolingas 6 000 Eur E. P.. E. J. parašė raštelį, kuriuo įsipareigojo grąžinti 6 000 Eur per du mėnesius, iki rugpjūčio 31 d. Raštelyje taip pat nurodyta, kad jei skolos nepadengs, tai pereis nuosavybės teisė autobusiuko, kuris priklauso S. K.. Ieškojo automobilio dokumentų, o jų neradus, nusprendė vykti pas S. K.. Kai vyko visas įvykis, nukentėjusysis rašė žinutes S. K., kad ji kviestų policiją. S. K. telefonu per garsiakalbį girdėjo, kad E. J. buvo liepiama rašyti raštelį. Buvo paimtas ne tik autobusiukas, bet ir darbo įrankiai, kurie buvo reikalingi jo darbui. Policija atvyko į E. P. namo teritoriją, kur juos pasitiko L. N. ir nurodė, kad E. J. išvyko su automobiliu į Kauną, bet automobilis jau buvo paslėptas prie kažkokių fermų. Kėdainių policijos komisariate su E. J. buvo kalbėta ne asmeniškai. Automobilį atgauti pavyko tik po kurio laiko su pareigūnų pagalba. Atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta, kad raštelis rašytas ne kažkokiomis stresinėmis aplinkybėmis. Po įvykio E. J. patyrė didelį stresą, lankėsi pas psichiatrus, jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris būna po kažkokių stresinių įvykių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatytas vienas ir savavaldžiavimo sudėties požymių, t. y. didelė žala. Buvo siūlyta pradėti administracinę teiseną pagal ANK 518 straipsnį. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, bet buvo nutraukta, nes konstatuota, kad E. P. vykdė daikto sulaikymo teisę, nepažeisdamas CK nustatytos daikto sulaikymo tvarkos. Viena iš sąlygų daikto sulaikymui yra ta, kad skolos vykdymo terminas turi būti suėjęs. Šiuo atveju reikalavimo terminas nebuvo suėjęs, teisė reikalauti grąžinti skolą būtų atsiradusi tik 2022 m. rugsėjo 1 d. Tačiau su skolos rašteliu buvo važiuojama į Kauną ir siekiama persirašyti automobilio nuosavybę. Prašo konstatuoti, kad E. J. patyrė neturtinę žalą.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. R. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos atstovė vis teigia, kad pareigūnai kažką ne taip padarė, tačiau yra visi Body kamerų įrašai, nei vienas veiksmas nebuvo apskųstas. E. J. atvyko į tą vietą, kur jo samdyti darbuotojai atlikinėjo stogo renovacijos darbus. Atvykusi namo savininkė L. N. pamatė kiaurą namo stogą, sugadintas grindis, sienas, buitinę techniką. Moteris tik norėjo susigrąžinti jos sumokėtą avansą. O E. J., matydamas situaciją, pats sėda ir rašo skolos raštelį, pats prašo nuvežti į Kauną, pats sutinka, kad A. J. autobusiuką nuvežtų į savo sandėlius, nes jis pilnas įranki, kurių vertė apie 15 000 Eur, todėl siekiama, kad autobusiukas būtų saugioje vietoje. Tarp E. J. ir jo draugės kilo konfliktas, nes autobusiukas priklauso jai, į viską įsivelia policijos pareigūnai. Kėdainiuose sustabdomas automobilis, kuriuo važiuoja keturi asmenys, kurie visi apklausiami policijos komisariate. Yra Body kamerų įrašai. Visa esmė yra 6 000 Eur. Vartotojų teisės patvirtino, kad nekokybiškai atlikti darbai. Šioje byloje nėra E. P. neteisėtų veiksmų. Atlikta ekspertizė, kad raštelis surašytas ne streso būsenoje, o įprastinėmis sąlygomis. E. P. negali būti baudžiamas administracine tvarka, nes jis neturi jokio suinteresuotumo byloje. Namas priklauso L. N., o reikalus visus tvarko savininkės dukra. E. P. neįsisodino prievarta į autobusiuką, nenaudojo jokios prievartos, nenaudojo jokių neteisėtų veiksmų. Pinigai – 6 000 Eur, buvo paduoti L. N. dukros G. E. J., sutartį sudarė taip pat L. N. dukra G.. Vartotojų teisės pripažino, kad E. J. turi grąžinti 6 000 Eur. A. J. teikė medieną, kuri buvo sugadinta, nes tekėjo vanduo. Pareigūnai ne kartą uždavė E. J. klausimą, ar buvo naudojama prievarta, bet nė karto nebuvo patvirtinta, kad kas nors vyko per prievartą. Iš tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausiamas buvo kiekvienas asmeniškai.

6. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė K. G. teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

7. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, jis suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis).

10. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų

11. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. atvykus į L. N. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame E. J. bendrovė atlikinėjo stogo dengimo darbus, pareiškėjui buvo išsakytos pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės bei sugadintų medžiagų. E. J., siekdamas ištaisyti susidariusią situaciją pats, laisva valia, 2022 m. liepos 29 d. surašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad jis yra skolingas 6 000 Eur bei kad palieka jo naudojamą automobilį „VW Crafter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais įrankiais kaip užstatą, garantuojantį, kad skola bus grąžinta.

13. Teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiais, kad skolos raštelį E. J. pasirašė kažkieno veikiamas, ne laisva valia, būdamas išgąsdintas ar kažkieno verčiamas. Tai paneigia 2023 m rugpjūčio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta rašysenos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad visi skolos raštelyje rankraštiniai įrašai parašyti E. J. įprasta rašysena, požymių, rodančių, kad rankraštiniai įrašai parašyti esant neįprastos būsenos, neįprastu rašymo būdu ar neįprastomis rašymo sąlygomis, nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis su daiktais grąžintas, materialinis nuostolis nepadarytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad jokia prievarta prieš E. J. nebuvo naudota. Tai patvirtina pareigūnų Body kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad E. J. su pareigūnais bendraujant tiek telefonu, tiek betarpiškai bendraujant Kėdainių policijos komisariate, pareiškėjas ne kartą buvo klausiamas, ar jam reikalinga pagalba, į ką jis atsakydavo, kad nereikalinga, paklausus, ar naudojama prieš jį prievarta, smurtas, atlikti kažkokie prievartiniai veiksmai, jis taip pat nurodydavo, kad nenaudojama, nurodė, kad automobilio raktus davė pats savavališkai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent pareiškėjo sugyventinė S. K. kreipėsi į policiją pareiškimu dėl jos sugyventiniui taikyto psichologinio ir fizinio smurto, ko pasekoje buvo perduotas automobilis su rakteliais ir jame buvusiais darbo įrankiais. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo tiek išsigandęs, kad net ir apklausiant jį Kėdainių policijos komisariate, jis neatskleidė tikrosios situacijos ir esant realiam pavojui negavo pagalbos iš policijos pareigūnų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik S. K. parašius pareiškimą E. J. parodymai kardinaliai pasikeitė, t. y. liepos 29 d. policijos komisariate E. J. teigė, kad jo atžvilgiu jokia prievarta nebuvo naudota, jam pagalba nebuvo reikalinga, o duodamas parodymus rugpjūčio 1 d. jau nurodė, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, jis jautėsi įbaugintas, jautė didelę baimę, dėl išgąsčio jis buvo priverstas pasirašyti skolos raštelį bei perduoti automobilį ir jo raktelius.

15. Pagal bendrąją civilinių teisių gynimo taisyklę, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas (CK 1.138 straipsnis). Tačiau ginant savo civilines teises panaudoti savigyną leidžiama ir asmeniui šio kodekso nustatytais atvejais (CK 1.139 straipsnis). Vadinasi, savigyna yra įteisintas, t. y. įstatymu pagrįstas ir tik jo nustatytais atvejais taikomas, prievartinis savo teisės įgyvendinimas jėga (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

16. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių yra daikto sulaikymo teisė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-586/2013, e3K-3-174-695/2020).

17. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. P. nereikalavo iš E. J., kad šis jam perduotų automobilį, taip pats savavališkai daikto nesulaikė. Priešingai, teismas daro išvadą, kad pats E. J. siūlė automobilį palikti kaip užstatą, kas ir buvo nurodyta skolos raštelyje. Byloje nėra jokių įrodymų, apart S. K. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad būtų atlikti kažkokie prievartiniai ar bauginantys veiksmai E. J. atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Administracinio nusižengimo byloje E. P. veiksmuose nenustatyta savavaldžiavimo, kad jis savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, tuo nepadarydamas esminės žalos kito asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių E. P. priešingų teisei, pavojingų veiksmų. Nenustatyta, jog E. P. vykdė savo tariamą teisę nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, nes nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo procesinį suinteresuotumą šioje nagrinėjamoje situacijoje.

19. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka siekiant asmenį nubausti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad PK vyresnysis tyrėjas R. N. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną E. P. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovės advokatės M. K. skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. E. J. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje prašo konstatuoti, kad E. J. buvo padaryta neturtinė žala, kurią sukėlė E. P. veiksmai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama neturtinės žalos samprata, t. y. neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas nepadarytas, pats nukentėjusysis nepagrindė neturtinės žalos jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl teisinio pagrindo konstatuoti, kad E. J. buvo padaryta neturinė žala, kurią sukėlė E. P. veiksmai, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys atmestinas.

21. E. J. atstovė advokatė M. K. pateikė byloje prašymą priteisti iš E. P. 1 089,00 Eur išlaidais patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tik pripažinęs kalinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi nagrinėjamu atveju E. P. nėra pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, todėl E. J. atstovės advokatės M. K. prašymas dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo iš E. P. netenkintinas.

22. E. P. pateikė byloje įrodymus, kad jis už advokatės R. R. suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant jo interesus teisme patyrė 650,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (ANK 666 straipsnis, BPK 105 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikė E. J., todėl E. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo patirtos ne dėl jo paties, bet dėl E. J. inicijuoto teisminio proceso. Teismui netenkinus pareiškėjo E. J. skundo, E. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir E. J. E. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 569 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo E. J. atstovės advokatės M. K. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. N. 2024 m. sausio 19 d. nutarimą ROIK 23225964982 palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.