Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2021-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-752-1092/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
e2-752-1092/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00159-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Neutronas“
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-752-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00159-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neutronas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl konkurso sąlygos pripažinimo negaliojančia ir konkurso skaidymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės ieškinio ir atsiliepimų į jį santrauka

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:

Atsiliepimas

- Pripažinti neteisėta atsakovės paskelbto atviro tarptautinio konkurso („Ligoninėje turimos rentgenodiagnostikos medicinos priemonių kokybės kontrolės, darbo vietų stebėsenos, darbuotojų profesinės apšvitos dozių tyrimo ir įvertinimo, asmeninių apsaugos priemonių švino ekvivalento patikrinimo paslauga“ (Pirkimo Nr. 549961) (toliau – ir Konkursas) 3.11.2 sąlygą, kurioje nurodyta, kad „Tiekėjas turi turėti teisę atlikti ligoninėje turimų medicinos prietaisų kokybės kontrolę, užtikrinant, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvaus medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas“.

- Pripažinti, kad Konkurso sąlygos apriboja konkurenciją ir Konkursas turi būti skaidomas į dalis pagal perkamą objektą, t. y. į periodinių bandymų ir priėmimo bandymų pirkimą, bei pirkimą Nr. 549961 nutraukti.

- Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą Nr. 549961 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

- Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Konkurso specifikacijos 2 priede nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimui ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgeno diagnostikoje“, išvardintoms rentgeno medicinos priemonėms nustatytu periodiškumu privalomi atitinkami (periodiniai, priėmimo, neeiliniai) bandymai, pateikiamas aparatų sąrašas, kuriame seniausio aparato pagaminimo metai 2005, o naujausio 2020 (viso 34 pozicijos). Pagal Higienos normos (toliau – ir HN) 78:2009 5 punktą priėmimo bandymai – priemonių, skirtų patikrinti naujai sumontuoto, permontuoto ar modifikuoto objekto techninių ir konstrukcinių charakteristikų atitiktį to objekto dokumentacijai ir kokybės rodikliams, visuma. Nagrinėjamu atveju pirkimas skelbiamas ne naujai sumontuotiems, permontuotiems ar modifikuotiems objektams. Pagal HN 78:2009 5 punktą pirkimas turi būti skelbiamas periodiniams bandymams. Vadinasi, perkančioji organizacija pagal prekių specifikacijas perka ne priėmimo, o periodinius bandymus, tad Konkurso sąlygos taisytinos.

2.2. Perkančioji organizacija nurodo, jog negali pasakyti, ar reikės atlikti priėmimo bandymus. Savo ruožtu periodiniai bandymai yra privalomi ir turi būti atliekami nuolat. Toks pirkimo objekto neskaidymas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 35 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 28 straipsnio 2 dalimi, pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir apriboja konkurenciją, taip pat neleidžia nustatyti poreikio bei pateikti konkurencingos kainos.

2.3. Tai, kad perkančioji organizacija nedaro skirtumo tarp HN 78:2009 nurodytų sąvokų, lemia išplėstus reikalavimus tiekėjams:

2.3.1. Konkurso sąlygų 3.11.2 punkte numatyta, kad tiekėjas turi turėti teisę atlikti ligoninėje turimų medicinos prietaisų kokybės kontrolę, užtikrinant, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvaus medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas (HN 73:2018 121 p., 121.3 p.). Pagal HN 73:2018 121, 121.3 punktus periodiniams bandymams sąlyga pasitelkti medicinos fiziką ekspertą nėra taikoma, ji taikoma tik priėmimo bandymams. Vadinasi, sujungiant į vieną pirkimą periodinius ir priėmimo bandymus bei pritaikant kvalifikacinį reikalavimą, kuris gali būti aktualus tik priėmimo bandymams, nepagrįstai apribojama konkurencija ir mažinamas galimų tiekėjų ratas.

2.3.2. Perkančioji organizacija interpretuoja įstatymą pagal savo norus ir pirkimuose, organizuojamose pagal tą pačią HN 78:2009, reikalavimą turėti fiziką ekspertą teikia ne visada, o tik tuose pirkimuose, kurie yra susiję su kokybės kontrolės bandymais, kuriuose gali dalyvauti ir juos atlikti perkančiosios organizacijos darbuotojai. Tokia situacija leidžia daryti prielaidas apie konkurso neskaidrumą.

2.3.3. Perkančioji organizacija sukuria nesąžiningas sąlygas ir taip, tikėtina, proteguoja savo darbuotojus. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė, keldama reikalavimą dėl medicinos fiziko eksperto turėjimo, pamiršta, kad joje dirba medicinos fizikai ekspertai, t. y. M. L. (medicinos fizikas ekspertas rentgenodiagnostikai, UAB „Medicinos fizika“ vadovas ir savininkas) ir R. V., kurie abu yra ir UAB „Medicinos fizika“ darbuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V­901 patvirtintų Medicinos fiziko veiklos reikalavimų 21 punktą, įstaiga, kurioje dirba medicinos fizikai, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti radiologijos ir (ar) spindulinės terapijos dienos stacionaro ir (ar) onkologijos radioterapijos, ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo reikalavimuose yra nurodytas medicinos fizikas, bei licenciją verstis su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais. Kitaip tariant, medicinos fizikas pagal šią pareigybę gali dirbti išimtinai tik medicinines paslaugas teikiančioje, licenciją turinčioje įmonėje. Jokios kitos įmonės – nei UAB „Neutronas“, nei UAB „Medicinos fizika“ (kuri iki šiol laimėdavo Klaipėdos universitetinės ligoninės skelbiamus tokio tipo pirkimus), neatitinka konkurso sąlygų, kadangi nei UAB „Neutronas“, nei UAB „Medicinos fizika“, nei jokia kitokia įmonė (ne gydymo paslaugas teikianti), negali atitikti Pirkimo 3.11.2 punkte nurodytų sąlygų, nes neatitinka anksčiau minėtų reikalavimų. Pirkimo sąlygų 3.11.2 punkte nurodyti reikalavimai sudaro ydingą situaciją, apriboja konkurenciją, kadangi tiekėjo darbuotojas, laimėdamas konkursą, pats save samdo, kad atitiktų Konkurso reikalavimus, kuriuos, tikėtina, pats prisidėjo rengiant. Į minėtą pastabą perkančioji organizacija nurodė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė iš anksto netikrina, kas yra pripažinti medicinos fizikos ekspertai ir kur jie dirba. Ligoninė neturi duomenų, kad ligoninės darbuotojas R. V. yra medicinos fizikas ekspertas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija apie kitą asmenį (M. L.) nepasisakė, taip pat nenurodė, kas (kieno užsakymu) rengė konkurso sąlygas, taip pat nėra aišku, ar perkančioji organizacija užtikrina viešųjų pirkimų skaidrumą, renka duomenis apie interesų konfliktus. Iš esmės perkančioji organizacija ne pirmus metus toleruoja faktą, kad pirkimus laimi jų darbuotojai, kas automatiškai sąlygoja privačių ir viešų interesų konfliktą.

2.3.4. Perkančioji organizacija nesilaiko VPĮ reikalavimų ir neskaido konkurso į dalis. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją nurodo, kad konkursas išskaidytas į 37 pirkimo dalis. Kokybės kontrolės bandymai neskaidomi į papildomas dalis, atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančiuose radiacinės saugos reikalavimus, t. y. HN 78:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 6.26 punktą, pagal kurį kokybės kontrolė – visuma veiksmų (planavimas, koordinavimas, įgyvendinimas), skirtų kokybei palaikyti ar gerinti; kokybės kontrolė apima visų įrangos naudojimo charakteristikų, kurias įmanoma apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti, stebėseną, vertinimą ir priežiūrą; kokybės kontrolė yra kokybės laidavimo dalis. Pažymėtina, kad jei pirkimas yra tarptautinis, tai pagal VPĮ 28 straipsnio 2 dalį pirkimo neskaidymas turėjo būti pagrįstas pirkimo dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta. Nėra aišku, ar perkančioji organizacija iš tiesų skelbia tarptautinį pirkimą (atsižvelgiant į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra 25 000 Eur), kaip nurodoma pirkimo dokumentuose. Remiantis kasacinio teismo praktika, Konkursas turi būti skaidomas pagal viešųjų pirkimų principus ir tikslus nepriklausomai nuo to, ar jis yra tarptautinis, ar ne. Esant galimybei, Konkursas visada turi būti skaidomas.

2.3.5. Pagal HN 78:2009 pateiktą lentelę kiekvienas įrenginys turi būti nuolatos matuojamas pagal pateiktą periodiškumą. Priėmimo bandymai taikomi tik naujai paleidžiamiems prietaisams. Periodiniai ir priėmimo bandymai atliekami skirtingu metu. Perkančioji organizacija, kaip gydymo įstaiga, pati rūpinasi kokybės kontrole, t. y. turi medicinos ekspertus. Ieškovė atlieka tik matavimus, kurių atlikimas yra privalomas pagal įstatymą, o perkančioji organizacija su savo darbuotojais sprendžia, ar gauti rezultatai atitinka ribas, ar yra būtinas įrangos remontas, derinimas ir pan. Situacija, kurią kuria perkančioji organizacija, t. y. kuomet į vienas rankas perkeliami matavimai ir jų kontrolė, neužtikrina viešųjų interesų, neskatina tinkamos technikos priežiūros.

2.3.6. Atmestinas perkančiosios organizacijos motyvas, kad ji pirkimo neskaido remiantis HN 78:2018 6.26 punktu. HN 78:2009 11 punkte nurodoma, kad kokybės kontrolė susideda iš priėmimo bandymų ir periodinių bandymų, t. y. dviejų skirtingų bandymų rūšių, kurių atlikimo sąlygos taip pat skirtingos (HN 78:2009 11.1–11.3 punktai).

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.

4. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje. Ginčijamo pirkimo rūšis – tarptautinis pirkimas. Šio pirkimo vertės apskaičiavimas ir jo priskyrimas tarptautiniam pirkimui pagrįstas VPĮ 5 straipsnio 6 dalimi, kadangi paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio ir todėl sumuojama to paties tipo pirkimo sutarčių vertė. Pirkimo dokumentų 2.2 punkte nurodyta, jog pirkimas yra skaidomas į atskiras pirkimo dalis, pasiūlymai gali būti teikiami vienai, kelioms arba visoms pirkimo dalims. Pirkimą skaidant į atskiras pirkimo dalis, VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 28 straipsnio 2 dalis netaikomi. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomas pirkimas yra tarptautinis ir skaidomas į atskiras dalis, nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 28 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

4.2. Pirkimas yra skelbiamas kokybės kontrolei atlikti. Remiantis HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgeno diagnostikoje“ 11 punktu, kokybės kontrolė susideda iš priėmimo bandymų ir periodinių bandymų. Turimiems rentgeno aparatams (aparatų pagaminimo datos 2005–2020) gali reikėti atlikti priėmimo kokybės kontrolės bandymus, pvz., esamam rentgeno aparatui pakeitus rentgeno vamzdį yra atliekami priėmimo kokybės kontrolės bandymai, nes pasikeičia pagrindinė rentgeno aparato dalis (rentgeno vamzdis), t. y. aparatas yra modifikuojamas. Arba pakeitus / atnaujinus rentgeno aparato skaitmeninės rentgenografijos sistemą, aparatas tampa modifikuotu, kuriam reikia atlikti priėmimo kokybės kontrolės bandymus. Turimiems rentgeno aparatams taip pat gali reikėti atlikti neeilinius kokybės kontrolės bandymus, pvz., pablogėjus gaunamiems rentgeno vaizdams, gali reikėti atlikti papildomus periodinius kokybės kontrolės bandymus. Perkančioji organizacija dėl objektyvių priežasčių – specifinių įrangos savybių, negali numatyti aplinkybių ateityje, negali kitaip įvardinti ir pirkti kokybės kontrolės paslaugų. Išskirti į atskirą dalį priėmimo bandymus, kaip pagedauja ieškovė, perkančioji organizacija nemato galimybių, nes negali numatyti, kiek, kada ir kokių šios rūšies paslaugų gali reikėti. Remiantis HN 78:2009 11 punktu ir išvardintais sumontuotų rentgeno aparatų priėmimo / neeilinių bandymų pavyzdžiais, Klaipėdos universitetinė ligoninė perka kokybės kontrolės paslaugas, kurios apima, ir priėmimo bandymus, ir periodinius bandymus, ir neeilinius bandymus.

4.3. Priešingai nei teigia ieškovė, konkursas yra išskaidytas į 37 pirkimo dalis. Kokybės kontrolės bandymai neskaidomi į papildomas dalis, atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius radiacinės saugos reikalavimus, t. y. HN 78:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 6.26 punktą, numatantį, kad kokybės kontrolė – visuma veiksmų (planavimas, koordinavimas, įgyvendinimas), skirtų kokybei palaikyti ar gerinti. Kokybės kontrolė apima visų įrangos naudojimo charakteristikų, kurias įmanoma apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti, stebėseną, vertinimą ir priežiūrą. Kokybės kontrolė yra kokybės laidavimo dalis.

4.4. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pati spręsti, kokios paslaugos jai reikalingos, o ne rengti sąlygas pagal konkretaus dalyvio poreikius, jei ji nediskriminuoja kitų dalyvių. Šiuo atveju akivaizdu, kad nei vienas dalyvis nėra diskriminuojamas. Praėjusių metų konkurse ieškovė pateikė pasiūlymą pagal analogiškas viešojo konkurso sąlygas ir su juo buvo sudaryta sutartis laimėtoms dalims. Nei teismų praktika, nei dabartinis reguliavimas neturi būti aiškinamas taip, kad perkančiosios organizacijos privalo pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų absurdiškas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas.

4.5. Pirkimo sąlygų 3.11.2 punkte nustatyta, jog tiekėjas turi turėti teisę atlikti ligoninėje turimų medicinos prietaisų kokybės kontrolę, užtikrinant, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvaus medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas (HN 73:2018 121 p., 121.3 p.). Klaipėdos universitetinė ligoninė, nustatydama šį reikalavimą, vadovavosi HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 121.3 punktu, pagal kurį atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus turi dalyvauti medicinos fizikas ekspertas. Paslaugos teikėjas privalo turėti medicinos fiziką tik vykdant kontrolės priėmimo, bet ne periodinius bandymus. Kaip nurodyto reikalavimo atitikimą įrodantį dokumentą, pirkimo sąlygose prašoma pateikti eksperto radiacinės saugos licenciją ir eksperto pripažinimą patvirtinantį dokumentą. Pirkimo sąlygose nėra reikalavimų, kokiu pagrindu šis asmuo turi būti pasitelktas. Perkančiajai organizacijai yra priimtini visi variantai – darbo santykių ar bet kokių kitų sutarčių pagrindu. Pirkimo sąlygos taip pat leidžia pasitelkti subtiekėjus bei dalyvauti ūkio subjektų grupėms, todėl šiuo aspektu dalyvių konkurencija yra visiškai neribojama. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad dalyvis turėtų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, kokių licencijų yra reikalaujama iš dalyvių yra nurodyta pirkimo sąlygų 3.11.3., 3.11.4., 3.11.5 punktuose.

4.6. Ieškovės nurodyti asmenys nėra viešojo konkurso komisijos nariai ir nedalyvavo jokiuose viešojo pirkimo procedūrose. Viešojo konkurso komisijos nariai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas bei konfidencialumo pasižadėjimus. Įstaigos darbuotojai deklaruoja savo viešus ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paruošiamųjų dokumentų santrauka

5. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Pagal HN 78:2009 5 punktą priėmimo bandymai – priemonių, skirtų patikrinti naujai sumontuoto, permontuoto ar modifikuoto objekto techninių ir konstrukcinių charakteristikų atitiktį to objekto dokumentacijai ir kokybės rodikliams, visuma. Nagrinėjamas pirkimas skelbiamas ne naujai sumontuotiems, permontuotiems ar modifikuotiems objektams. Pagal HN 78:2009 5 punktą pirkimas turi būti skelbiamas periodiniams bandymams (periodiniai bandymai – priemonių, kuriomis periodiškai kontroliuojami objekto kokybės rodikliai, visuma).

5.2. Atsakovė atsiliepime ir toliau teigia, kad keldama tokius reikalavimus, kokie numatyti priėmimo bandymams, taip elgiasi, nes jai gali prireikti priėmimo bandymų. Tačiau tai reiškia, kad jų gali ir neprireikti. Savo ruožtu periodiniai bandymai yra vykdomi nuolatos ir pastoviai, jų dažnį reglamentuoja atitinkamos HN. Vadinasi, perkančiosios organizacijos prisirišimas prie priėmimo bandymų nėra pateisinamas. Perkančioji organizacija pagal prekių specifikacijas perka ne priėmimo, o periodinius bandymus, tad Konkurso sąlygos taisytinos. Ieškovė, teikdama pretenziją perkančiajai organizacijai, nurodė apie netinkamai vartojamus terminus, kad nuo to, kokie bandymai perkami, priklauso ir keliami reikalavimai. Į minėtas pastabas perkančioji organizacija atsakė tik iš dalies.

5.3. Atsakovės paskelbto pirkimo objekto neskaidymas yra nesuderinamas su Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 28 straipsnio 2 dalimi, pažeidžia viešųjų pirkimų principus, apriboja konkurenciją, neleidžia nustatyti poreikio bei pateikti konkurencingos kainos. Periodiniai bandymai yra kitokie nei priėmimo, atliekami skirtingu laiku, periodinių bandymų dažnis yra aiškus ir apskaičiuojamas, o priėmimo bandymai yra perkami pagal poreikį, jų apibrėžtis yra neaiški, jiems taikomi kiti reikalavimai ir metodika. Kitos gydymo įstaigos, perkančios tas pačias paslaugas, minėtų reikalavimų nekelia.

5.4. Perkančioji organizacija nenurodo, dėl kokių priežasčių ji kelia reikalavimą tiekėjui turėti medicinos fiziką ekspertą, kai iš viešai prieinamų dokumentų matyti, kad ji pati turi tokį darbuotoją. Lietuvoje šiuo metu yra 8 medicinos fizikai ekspertai, iš kurių 4 atitinka konkurso sąlygas. Šie specialistai dirba didžiausiose Lietuvos gydymo įstaigose – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose bei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ieškovė neneigia, kad šie specialistai gali dirbti ir kitur pagal darbo sutartis, paslaugų teikimo sutartis ir kt. Tačiau situacija, kai Konkurse keliamas reikalavimas, dėl kurio egzistavimo laimi su įstaiga glaudžiai susijęs asmuo, nepriklausomai nuo to, kad formaliai jis nedalyvauja konkurso sąlygas tvirtinančioje komisijoje, nepaneigia fakto, kad konkursas iš esmės yra sudarytas konkrečiam laimėtojui, kad Konkurso sąlygos nepagrįstai riboja konkurenciją.

6. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

6.1. Dublike ieškovė neteisingai nurodo, kad šio pirkimo objektas yra neišskaidytas. Šio pirkimo objektas yra išskaidytas į atskiras dalis pagal ligoninės poreikius, o ne taip kaip patogu ieškovei.

6.2. Pirkimas buvo paskelbtas kokybės kontrolės bandymams, neišskiriant, ar bus atliekami priėmimo, ar periodiniai, ar neeiliniai bandymai, todėl ieškovė negali reikalauti skelbti pirkimą tai daliai, kuri yra jai patogesnė. Pirkimo dokumentuose aiškiai buvo nurodyta, kokie bandymai perkami (periodiniai (3 metai, 1 metai, 6 mėn.) / priėmimo / neeiliniai bandymai).

6.3. Jei ligoninė neturės sudarytos sutarties priėmimo bandymams, ji, sugedus aparatui, turės vykdyti skubias neskelbiamas viešojo pirkimo procedūras arba vykdyti atvirus konkursus, kurie užima daug daugiau laiko. Dėl šios priežasties ligoninė siekia kiek įmanoma labiau planuoti savo veiklą, įvertinti galimus gedimus ir užtikrinti, kad, įvykus gedimui, bus įmanoma kuo greičiau sutvarkyti turimą aparatūrą ir teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, turimiems rentgeno aparatams (aparatų pagaminimo datos 2005–2020) gali reikėti atlikti neeilinius kokybės kontrolės bandymus, pvz. pablogėjus gaunamiems rentgeno vaizdams, gali reikėti atlikti papildomus periodinius kokybės kontrolės bandymus.

6.4. Perkančioji organizacija dėl objektyvių priežasčių – specifinių įrangos savybių, negali numatyti aplinkybių ateityje, negali kitaip įvardinti ir pirkti kokybės kontrolės paslaugų. Išskirti į atskirą dalį priėmimo bandymus, kaip pageidauja ieškovė, perkančioji organizacija nemato galimybių, nes negali numatyti, kiek, kada ir kokių šios rūšies paslaugų gali reikėti. Todėl Klaipėdos universitetinė ligoninė perka kokybės kontrolės paslaugas, kurios apima ir priėmimo bandymus, ir periodinius bandymus, ir neeilinius bandymus.

6.5. Sveikatos priežiūros darbuotojai (gydytojai, slaugytojai, medicinos fizikai ir kt.) sveikatos priežiūros įstaigose yra įdarbinami skirtinguose skyriuose, kad atliktų jiems priskirtas funkcijas. Pvz. gydytojas radiologas, kuris aprašinėja rentgeno diagnostinius tyrimus ir dirba Radiologijos skyriuje, negali teikti gydytojo radiologo paslaugų Intervencinės radiologijos skyriuje ir atlikti intervencinės radiologijos tyrimus, nes, nors pareigų pavadinimas tas pats, bet darbas skiriasi iš esmės. Taip pat ir medicinos fizikos ekspertas, dirbdamas Radioterapijos skyriuje, negali atlikti savo pareigų Radiologijos skyriuje, kadangi darbo pobūdis skiriasi. Sveikatos priežiūros specialistai gali turėti tinkamus kvalifikacinius išsilavinimus ir teikti tas paslaugas, kurioms yra įdarbinti. Pvz., gydytojas radiologas gali turėti kvalifikacinį išsilavinimą teikti ir tyrimų aprašymų paslaugas, ir atlikti intervencinės radiologijos tyrimus, tačiau jei jis nebus įdarbintas abiejuose skyriuose, tada jis negali dirbti jam nepriskirtą darbą. Taip pat ir medicinos fizikos ekspertas gali turėti kvalifikacinį išsilavinimą teikti ir radioterapijos konsultacijos paslaugas, ir radiologijos konsultacijos paslaugas, tačiau jei jis nebus įdarbintas abiejuose skyriuose, tada jis negali dirbti jam nepriskirtą darbą.

6.6. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo medicinos fiziko pareigybės instrukcijoje yra numatytos pareigos tiesiogiai susijusios su darbu Radioterapijos skyriuje, nes į vyriausiojo fiziko pareigas gali būti įdarbintas ir medicinos fizikas, ir medicinos fizikas ekspertas. Įdarbinus medicinos fiziką, jis negalėtų atlikti reikiamų eksperto pareigų. Taip pat darbas kitame skyriuje darbuotojui nebūtų apmokamas. Papildomų pareigų priskyrimas darbuotojui neleistų tinkamai atlikti darbo Radioterapijos skyriuje.

7. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė:

7.1. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtintos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2.3 punkte nustatyta, kad numatoma pirkimo vertė – pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį. VPĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas ir Metodikos 2.10 punktas numato, kad to paties tipo pirkimo sutartys – dėl to paties tipo prekių ar paslaugų sudaromos pirkimo sutartys. Jeigu pirkimo vykdytojas neturi pakankamai duomenų sprendimo, kad sudaromos pirkimo sutartys yra ne to paties tipo, priėmimui (pavyzdžiui, nėra aišku, ar paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas, ir panašiai), jis šias sutartis turi priskirti tam pačiam tipui. Metodikos 14.2 punkte nustatyta, jeigu to paties tipo pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per tam tikrą laikotarpį numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama sumuojant bendras numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos (ir dėl kurių sudarymo bus pradėtos pirkimo procedūros) per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo (įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pristatomos prekės ar suteikiamos paslaugos, vertę) arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertės (reguliarių ir nereguliarių pirkimo sutarčių vertės sumuojamos atskirai). Perkančioj organizacija, apskaičiuodama ginčo pirkimo vertę, sumavo panašaus tipo planuojamų 2021 metų sutarčių sumas, kurių vertė gavosi 373 000 Eur, t. y. viršijanti tarptautinio pirkimo ribą.

7.2. Ginčo atveju neturi reikšmės ar pirkimas buvo tarptautinis, ar supaprastintas, nes perkančioji organizacija skaidė pirkimą į atskiras pirkimo dalis. Perkančioji organizacija šiuo atveju pasirinko patį skaidriausią ir viešiausią pirkimo būdą.

7.3. Klaipėdos universitetinės ligoninės Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro Radioterapijos skyriuje dirba 2 pripažinti medicinos fizikai ekspertai: vyriausiasis medicinos fizikas dr. M. L., pripažintas medicinos fiziku ekspertu spindulinės terapijos ir rentgenodiagnostikos srityse; medicinos fizikas D. B., pripažintas medicinos fiziku ekspertu spindulinės terapijos srityje. Šie darbuotojai yra Radioterapijos skyriaus darbuotojai. Jie gali dalyvauti ir atlikti tik medicininės radioterapijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus Radioterapijos skyriuje. Šie medicinos fizikai ekspertai negali atlikti ar dalyvauti atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, kadangi: D. B. nėra pripažintas rentgenodiagnostikos srityje; M. L. nedirba Radiologijos klinikoje, kurios įrangai skelbtas konkursas, jo pareiginėje instrukcijoje nėra įtraukta pareiga atlikti ar dalyvauti atliekant kokybės kontrolės priėmimo bandymus Radiologijos klinikoje.

7.4. Atliekant kokybės kontrolės bandymus reikalinga matavimų įranga ir priemonės, kurių ligoninė neturi, todėl ligoninė savo jėgomis negali atlikti kokybės kontrolės bandymų. Lietuvoje yra ne vienas ekspertas, dirbantis rentgenodiagnostikos srityje.

8. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Kitų gydymo įstaigų organizuojami konkursai analogiškoms paslaugos įsigyti įrodo tai, kad gydymo įstaigos, išskyrus atsakovę, sudaro sąlygas dalyvauti konkurse daugiau nei vienam subjektui (UAB „Medicinos fizika“). Tai yra jau ne pirmas kartas, kai atsakovas sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Net jei atsakovės rengiamas konkursas organizuojamas remiantis tomis pačiomis higienos normomis kaip nagrinėjamas konkursas, reikalavimas dėl medicinos fizikos eksperto keliamas išimtinai tuose konkursuose, kur laimėtoju bus paskelbtas UAB „Medicinos fizika“ bei paslaugas teiks atsakovės darbuotojas M. L..

8.2. Atsakovė, skelbdama konkursą, privalo aiškiai suformuluoti sąlygas, taip pat poreikį, atsakovui yra žinomas preliminarus priėmimo bandymų kiekis pagal anksčiau buvusius metus.

8.3. Iš atsakovės pateikto matavimo protokolo matyti, kad jį pasirašė atsakovės darbuotojas M. L., kuris yra UAB „Medicinos fizika“ direktorius ir medicinos fizikas ekspertas. Protokole yra nurodyta tik data, tad ieškovė negali spręsti, ar M. L. bandymus atliko darbo VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė metu ar po darbo, nors, pasak atsakovės, jos darbuotojai yra labai užimti ir šių darbų atlikti neturi galimybės, dėl to jie šias paslaugas perka net ir turėdami tinkamus darbuotojus.

9. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Ieškovės pateikti Klaipėdos vaikų ligoninės ir Kėdainių ligoninės pirkimai nėra analogiški ginčo pirkimui, nes juose nėra kartu perkamos ir kokybės kontrolės priėmimo bandymų paslaugos.

9.2. Remiantis Radiacinės saugos centro teikiama informacija, konkurso skelbimo metu Lietuvoje buvo 4 medicinos fizikai ekspertai, kurie galėjo atitikti konkurse keliamas sąlygas, todėl akivaizdu, kad konkurse buvo sudarytos sąlygos dalyvauti daugiau nei vienam subjektui.

9.3. Ieškovė dalyvavo praeitų metų konkurse ir žinojo apie Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 121.3 punkto reikalavimą dėl medicinos fiziko eksperto, tačiau nesiėmė veiksmų, kad per vienerius metus pasiruošti atitikti šį reikalavimą, t. y. įdarbinti medicinos fizikos ekspertą arba pasitelkti tinkamą subtiekėją.

9.4. Ieškovės nurodyti kiti atsakovės organizuoti konkursai Nr. 556201 ir Nr. 550293 yra organizuoti rentgenodiagnostikos medicinos priemonių techninės priežiūros tikrinimo paslaugoms pirkti ir nieko bendro neturi su rentgenodiagnostikos medicinos priemonių kokybės kontrolės paslaugų pirkimu. Ieškovės teiginys, kad konkursai organizuojami remiantis tomis pačiomis higienos normomis, neatitinka realybės. Minimi konkursai (Nr. 556201 ir Nr. 550293) yra vykdomi pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V-383 „Dėl medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ginčijamas konkursas (Nr. 549961) dėl kokybės kontrolės paslaugų pirkimo vykdomas pagal Lietuvos higienos normos HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgeno diagnostikoje“.

9.5. Ieškovė stengiasi suformuoti jai palankias konkurso sąlygas, t. y. išskaidyti pirkimus į papildomas dalis, nors dalyvaudama 2018 m. konkurse ir būdama laimėtoja nekėlė klausimų dėl priėmimo ir neeilinių bandymų išskaidymo poreikio, nes tokios sąlygos jai buvo naudingos.

9.6. Iš pateikiamo pavyzdinio priėmimo kokybės bandymų protokolo, kuris buvo atliktas turimam kompiuteriniam tomografui po rentgeno vamzdžio pakeitimo pagal galiojančią 2020 m. pirkimo sutartį ir kurį atliko UAB „Medicinos fizika“ medicinos fizikas ekspertas M. L., matyti, kad bandymų protokole nenurodomas tikslus bandymų atlikimo laikas. Vadinasi, nėra galimybės nustatyti ar bandymai atlikti pas atsakovę dirbančių darbuotojų darbo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ginčo esmės

10. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:

– pripažinti neteisėta atsakovės paskelbto atviro tarptautinio konkurso („Ligoninėje turimos rentgenodiagnostikos medicinos priemonių kokybės kontrolės, darbo vietų stebėsenos, darbuotojų profesinės apšvitos dozių tyrimo ir įvertinimo, asmeninių apsaugos priemonių švino ekvivalento patikrinimo paslauga“ (Pirkimo Nr. 549961) (toliau – ir Konkursas) 3.11.2 sąlygą, kurioje nurodyta, kad „Tiekėjas turi turėti teisę atlikti ligoninėje turimų medicinos prietaisų kokybės kontrolę, užtikrinant, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvaus medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas“;

– pripažinti, kad Konkurso sąlygos apriboja konkurenciją ir Konkursas turi būti skaidomas į dalis pagal perkamą objektą, t. y. į periodinių bandymų ir priėmimo bandymų pirkimą, bei pirkimą Nr. 549961 nutraukti.

11. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus ieškinį pagrindžiančius argumentus, teismas sprendžia, kad pagrindinis šios bylos klausimas yra, ar atsakovė turėjo skaidyti ginčo pirkimą į papildomas (smulkesnes) dalis, išskirdama medicininės įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus į atskirą pirkimo dalį. Būtent šiuo klausimu visų pirma pasisako teismas.

Dėl ginčo pirkimo objekto skaidymo į smulkesnes dalis

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė vykdė atvirą tarptautinį konkursą, t. y. tarptautinį pirkimą. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, kuriose tiesiogiai nebuvo įtvirtinta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, laikėsi aiškinimo, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, todėl pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015, kt.). Kasacinis teismas šio teisės aiškinimo laikėsi ne tik savo pobūdžiu atskirų (heterogeniškų), bet ir panašių, vienarūšių (homogeniškų) pirkimo objektų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

14. Šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 28 straipsnio 1 dalis, įgyvendinanti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva) nuostatas, įtvirtina, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Iš Direktyvos 78 konstatuojamosios dalies matyti, kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, jog perkančiosios organizacijos būtų skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis kiekybiniu pagrindu (kad atskirų sutarčių dalys labiau atitiktų mažų ir vidutinių įmonių pajėgumą), kokybiniu pagrindu (atsižvelgiant į skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant labiau pritaikyti atskirų sutarčių turinį prie specializuotų mažų ir vidutinių įmonių sektorių) arba atsižvelgiant į skirtingus projekto etapus. Tačiau, kaip numatyta Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje, perkančioji organizacija galėtų nuspręsti, kad sutartį skaidyti į pirkimo dalis netikslinga, pavyzdžiui, kai, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, jog sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį. Atitinkamai, VPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, kad tarptautinio pirkimo atveju pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, jog dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-568-790/2021).

15. Dėl ieškovės argumentų dėl pirkimo (ne)skaidymo atsakovė visų pirma nurodo, kad VPĮ 28 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju yra netaikytina, nes atsakovė išskaidė pirkimą į 42 pirkimo dalis. Tačiau teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad VPĮ 28 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju nėra taikoma.

16. VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalimi yra siekiama tarptautinį pirkimą skaidyti į kiek protingai įmanoma smulkesnes dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-236/2020, 59 p.). Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas (specializuotų) smulkių ir vidutinių įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, užtikrinant didesnę konkurenciją juose. Savo ruožtu didesnė konkurencija paprastai sudaro sąlygas gauti geresnę perkamų prekių ar paslaugų kokybę ir (arba) mažesnę jų kainą. Vadinasi, aplinkybė, kad pirkimas yra suskaidytas į keletą dalių, nereiškia, kad VPĮ 28 straipsnio 2 dalis yra automatiškai nebetaikoma. Potencialiam tiekėjui teigiant, kad pirkimo objektas objektyviai galėjo būti suskaidytas į papildomas (smulkesnes) dalis, tarptautinio pirkimo atveju būtent perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 28 straipsnio 2 dalį ir anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką tenka pareiga pagrįsti pirkimo neskaidymą (į papildomas (smulkesnes) dalis). Priešingas aiškinimas neatitiktų VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalies tikslų, anksčiau minėtos kasacinio teismo praktikos ir leistų perkančiosioms organizacijoms lengvai išvengti minėtos normos taikymo didelį pirkimą išskaidant į vos kelias dalis.

17. Iš ginčo Konkurso dokumentų matyti, kad atsakovės paskelbtas pirkimas buvo skaidomas į atskiras pirkimo dalis. Pasiūlymai galėjo būti teikiami vienai, kelioms arba visoms pirkimo dalims. Kiekvienai pirkimo daliai būtų sudaroma atskira pirkimo sutartis arba viena bendra sutartis vieno tiekėjo laimėtoms pirkimo dalims (Konkurso sąlygų 2.2 punktas). Iš Konkurso sąlygų 2 priedo matyti, kad pirkimas buvo skaidomas į dalis:

17.1. pagal 35 atskiras medicinos priemones (įrenginius). Iš šių 35 dalių 34 pateko į apibendrintai pavadintus Rentgeno diagnostikos medicinos priemonių kokybės kontrolės bandymus, o 35 dalis į Vaizdų vertinimo monitorių kokybės kontrolės bandymus. Visose šiose dalyse atsakovė siekė nupirkti ne tik atitinkamo periodiškumo kokybės kontrolės bandymus (periodinių kokybės kontrolės bandymų paslaugą), bet ir priėmimo bandymus. Tai matyti iš Konkurso sąlygų 2 priedo 1–35 dalių stulpelių „Periodiškumas <...>“, kuriuose aiškiai paminėti ir priėmimo bandymai. Dėl šios priežasties atmetami ieškovės teiginiai, kad atsakovė pirko tik periodinių bandymų paslaugą. Juolab kad atsakovė procesiniuose dokumentuose pagrindė, kodėl jai kyla poreikis įsigyti ne tik periodinius, bet ir priėmimo bandymus. Lietuvos higienos normos HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V‑922, 11.1 punkte nustatyta, kad naujai sumontuotos, permontuotos bei modifikuotos rentgenodiagnostikos įrangos priėmimo bandymai turi būti atliekami prieš pradedant ją naudoti klinikiniams tikslams. Priėmimo bandymų tikslas – nustatyti, ar įranga atitinka gamintojo nurodytas technines charakteristikas. Vadinasi, priėmimo bandymai gali būti reikalingi ne tik naujai sumontuotai įrangai, atsakovė turi objektyvų poreikį įsigyti ir priėmimo bandymų paslaugą.

17.2. 36 pirkimo dalis apima paciento ir personalo apsaugos priemonių švino ekvivalentui patikrinimą, 37 pirkimo dalis – darbuotojų profesinės apšvitos efektinės ir lygiavertės dozės matavimą individualiaisiais dozimetrais, rezultatų įvertinimą ir prognozavimą, 38–42 dalys – darbo vietų stebėseną (lygiavertės dozės galios ir paviršiaus taršos matavimą, rezultatų įvertinimą).

18. Ieškovė iš esmės kelia klausimą tik dėl 1–35 pirkimo dalių neskaidymo. Ieškovė mano, kad atsakovė nepagrįstai apjungė atitinkamų įrenginių kokybės kontrolės periodinių bandymų ir priėmimo bandymų pirkimą, t. y. nepagrįstai jų neišskyrė į atskiras dalis. Teismas iš esmės pritaria šiai ieškovės pozicijai dėl toliau išdėstytų motyvų.

19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga pagrįsti pirkimo neskaidymą į smulkesnes dalis. Atsakovė pirkimo neskaidymą, be kita ko, grindžia Lietuvos higienos normos 78:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 6.26 punktu, kuriame nustatyta, kad kokybės kontrolė – visuma veiksmų (planavimas, koordinavimas, įgyvendinimas), skirtų kokybei palaikyti ar gerinti. Kokybės kontrolė apima visų įrangos naudojimo charakteristikų, kurias įmanoma apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti, stebėseną, vertinimą ir priežiūrą. Kokybės kontrolė yra kokybės laidavimo dalis. Tačiau, teismo vertinimu, iš anksčiau pacituotos teisės normos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neišplaukia reikalavimas periodinius ir priėmimo kokybės kontrolės bandymus pirkti tik kartu, neskaidant jų į atskiras dalis. Minėta norma yra pernelyg abstrakti ir nekonkreti šiuo aspektu, kad iš jos kildinti reikalavimą ir (arba) būtinybę neskaidyti pirkimo į atitinkamas dalis. Be to, Lietuvos higienos normos HN 78:2009 „Kokybės kontrolės reikalavimai ir vertinimo kriterijai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ 11 punkte nustatyta, kad kokybės kontrolė susideda iš priėmimo bandymų ir periodinių bandymų. Priėmimo bandymai – priemonių, skirtų patikrinti naujai sumontuoto, permontuoto ar modifikuoto objekto techninių ir konstrukcinių charakteristikų atitiktį to objekto dokumentacijai ir kokybės rodikliams, visuma (HN 78:2009 5 punkto 30 pastraipa). Priėmimo bandymų tikslas – nustatyti, ar įranga atitinka gamintojo nurodytas technines charakteristikas (HN 78:2009 11.1 punktas). Priėmimo bandymų mastą nustato licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į įrangos gamintojo pateiktus dokumentus, įskaitant visus šioje higienos normoje nustatytus reikalavimus (HN 78:2009 11.2 punktas). Periodiniai bandymai – priemonių, kuriomis periodiškai kontroliuojami objekto kokybės rodikliai, visuma (HN 78:2009 5 punkto 27 pastraipa). Periodinių bandymų mastas turi būti nustatytas priėmimo bandymų metu. Periodiniai bandymai turi būti vykdomi iki rentgenodiagnostikos įrangos naudojimo pabaigos (HN 78:2009 11.3 punktas). Šios nuostatos, teismo nuomone, rodo, kad priėmimo ir periodiniai bandymai nėra identiški ir iš teisės aktų neišplaukia būtinybė apjungti jų pirkimą į vieną (dalį).

20. Atsakovė, pagrįsdama pirkimo neskaidymą į periodinius ir priėmimo kokybės kontrolės bandymus, nurodo, kad negali numatyti, kiek, kada ir kokių priėmimo kokybės kontrolės bandymų paslaugų gali reikėti. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nepagrindžia pirkimo neskaidymo, nes viešuosiuose pirkimuose ne taip jau ir retai pasitaiko situacijos, kai perkančioji organizacija iš anksto tiksliai nežino, kiek prekių ar paslaugų per tam tikrą laiko tarpą jai gali reikėti. Tokiu atveju, be kita ko, gali būti sudaromos sutartys, pagal kurias prekės ar paslaugos tiekiamos pagal sutarties vykdymo laikotarpį paaiškėjusį (atsiradusį) jų poreikį, pvz., pateikiant atitinkamą užsakymą. Kad tokia situacija yra įmanoma matyti ir iš ginčo Konkurso sąlygų, nes atsakovė iš dalies pirko ne tikslų paslaugų kiekį, bet orientacinį kiekį (pvz., 35 pirkimo dalies 1 pozicija, 36 ir 37.1 pirkimo dalys), pirkimo sutarties projekte buvo numatyta, kad kokybės kontrolės bandymo paslauga atskirais atvejais teikiama per 5 dienas nuo užsakymo ir apmokama pagal faktiškai suteiktas paslaugas pagal sutartus įkainius (sutarties projekto 2.2.1 ir 3.2 punktai).

21. Atsakovė, pagrįsdama ginčijamą pirkimo neskaidymą, taip pat nurodo, kad nei teismų praktika, nei dabartinis reguliavimas neturi būti aiškinamas taip, kad perkančiosios organizacijos privalo pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų absurdiškas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė konkrečiai nenurodė ir nepagrindė, kokias (kokio pobūdžio) absurdiškas situacijas gali sukelti pirkimo išskaidymas į ginčijamas smulkesnes dalis. Atsakovė taip pat niekaip nepagrindė, kad pirkimo išskaidymas į ginčijamas smulkesnes dalis sukeltų neproporcingą naštą atsakovei. Kaip matyti, atsakovei jokių sunkumų nesukėlė pirkimo išskaidymas į 35 dalis pagal atskirus įrenginius, dalis iš kurių yra net tos pačios rūšies ir (ar) tipo (pvz., mobilūs rentgeno aparatai MOBILART MUX-100H). Vadinasi, ir to paties pirkimo išskaidymas į dar smulkesnes dalis, be kita ko, išskiriant priėmimo bandymų dalį, neturėtų sukelti atsakovei neproporcingos naštos. Juolab kad administracinės ir vadybinio pobūdžio priežastys pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje nelaikytinos išimtinėmis, pateisinančiomis atskirų objektų sujungimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018). Dėl šių priežasčių abstraktūs atsakovės teiginiai dėl pirkimo objekto smulkesnio išskaidymo neproporcingumo, teismo vertinimu, yra nepagrįsti.

22. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kodėl, jo nuomone, ginčo pirkimo objekto išskaidymas labiau atitiktų viešųjų pirkimų ir iš VPĮ 28 straipsnio 1–2 dalies išplaukiančius reikalavimus bei tikslus.

22.1. Kaip matyti iš Konkurso sąlygų 3.11.2 punkto, tiekėjas turi turėti teisę atlikti ligoninėje turimų medicinos prietaisų kokybės kontrolę, užtikrinant, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvaus medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas (HN 73:2018 121 p., 121.3 p.). Reikalavimas, kad priėmimo kokybės kontrolės bandymuose dalyvautų medicinos fizikos ekspertas, yra įtvirtinta teisės akte. Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663, 121.3 punkte nustatyta, kad medicinos fizikas ekspertas turi dalyvauti atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus. Vadinasi, atsakovė turėjo teisę reikalauti, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvautų medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas.

22.2. Tačiau pastebėtina, kad medicinos fizikos eksperto dalyvavimas nėra būtinas atliekant periodinius ar neeilinius kokybės kontrolės bandymus. Dėl šios priežasties, neišskaidžius pirkimo objekto į periodinius (neeilinius) ir priėmimo bandymus, susiklosto situacija, kad potencialus tiekėjas, norėdamas dalyvauti konkurse, visais atvejais privalo arba įdarbinti, arba kitais pagrindais susitarti su medicinos fizikos ekspertu, kad jis, esant reikalui, dalyvautų priėmimo bandymuose, arba pasitelkti subtiekėją, kuris užtikrintų medicinos fizikos eksperto dalyvavimą priėmimo bandymuose. Priešingu atveju tiekėjas neatitiktų Konkurso sąlygų 3.11.2 punkto. Kitaip tariant, potencialaus tiekėjo, kuris galėtų ir pageidautų teikti tik periodinių ir (ar) neeilinių bandymų paslaugas, dalyvavimas konkurse yra apsunkinamas. Dėl apjungto pirkimo tiekėjas turi įvykdyti papildomą reikalavimą dėl medicinos fiziko eksperto, kuris yra būtinas ir taikomas tik daliai perkamų paslaugų, t. y. priėmimo bandymams, dalyvavimo.

22.3. Anksčiau minėtas pirkimo apjungimas teismui atrodo neproporcingas. Kaip nurodo pati atsakovė, priėmimo bandymų kiekį numatyti iš anksto yra sunku. Gali nutikti taip, kad per sutarties galiojimo laikotarpį apskritai gali neatsirasti poreikis priėmimo bandymams. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pagrindinė ginčo pirkimo dalis yra būtent periodinių bandymų, nes juos galima iš anksto numatyti, pirkimas. Tačiau dėl nagrinėjamo pirkimo objekto apjungimo susiklosto tokia situacija, kad norėdamas dalyvauti konkurse, tiekėjas turi įgyvendinti papildomus (medicinos fizikos eksperto dalyvavimo) reikalavimus, kurie keliami ne pagrindinei pirkimo daliai – periodiniams bandymams, bet iš esmės nuo atsitiktinio pobūdžio aplinkybių priklausančiai pirkimo daliai – priėmimo bandymams, kurių poreikis per visą sutarties galiojimo laikotarpį net gali neatsirasti.

22.4. Aptariamame kontekste aktualu ir tai, kad visoje Lietuvoje yra tik 4 tinkamą kvalifikaciją turintys medicinos fizikos ekspertai. Vienas iš šių ekspertų dirba tiek pas atsakovę, tiek pas potencialią ieškovės konkurentę UAB „Medicinos fizika“, o kiti 3 dirba kitose sveikatos priežiūros įstaigose (ne Klaipėdoje). Ši aplinkybė dar labiau apsunkina potencialaus tiekėjo galimybes dalyvauti konkurse. Juolab kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė (teisė) jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus); ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neišskaidytą pirkimo objektą, visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis; priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 49 punktą).

22.5. Kaip minėta, iš ginčui aktualių teisės aktų išplaukia, kad kokybės kontrolės priėmimo ir periodiniai bandymai nėra identiški. Reiškia, ir šių paslaugų savikaina gali skirtis, be kita ko, dėl to, kad priėmimo bandymuose turi dalyvauti medicinos fizikos ekspertas. Tačiau, kaip matyti, iš Konkurso sąlygų 2 priedo, teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi nurodyti vieną (bendrą) kainą, kuri turi būti taikoma ir periodiniams, ir priėmimo bandymams, nors, kaip minėta, priėmimo bandymų kiekio tiekėjas negali iš anksto prognozuoti. Vadinasi, dėl periodinių ir priėmimo bandymų apjungimo, tiekėjui tampa sunkiau pateikti ir kainos pasiūlymą, nes jis turi nurodyti vieną (bendrą) kainą, kuri būtų taikoma ir periodiniams, ir priėmimo bandymams, nors jų savikaina gali būti skirtinga, o planuojamų įsigyti (priėmimo bandymų) kiekis iš anksto nežinomas.

22.6. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė nurodo, jog pas ją dirbantis ir tinkamą kvalifikaciją turintis medicinos fizikos ekspertas negali dalyvauti ginčo įrangos priėmimo bandymuose ir todėl jai kyla poreikis šias paslaugas pirkti. Tačiau pastebėtina, kad atsakovės nurodomos priežastys šiuo aspektu (medicinos fizikos eksperto darbas Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro Radioterapijos skyriuje, kuriam nepriklauso įranga, kuriai perkamos paslaugos) iš principo priklauso nuo pačios atsakovės valios ir priimamų su darbo organizavimu susijusių sprendimų. Juolab kad, kaip matyti iš pirkimo sutarties projekto sąlygų (2.2.1 punktas), kokybės kontrolės bandymų atlikimo laikas turėtų būti derinamas su atsakovės radioterapijos skyriaus medicinos fizikos sektoriaus vedėju, t. y. su to paties skyriaus, kuriame pas atsakovę dirba tinkamą kvalifikaciją turintis medicinos fizikos ekspertas, darbuotoju. Sutarties projekte taip pat numatyta (2.2.1 punktas), kad radioterapijos skyriaus medicinos fizikos sektoriaus vedėjas priima atliktus kokybės kontrolės darbus ir pasirašo darbų atlikimo akte. Kitaip tariant, nors atsakovė nurodo, kad Radioterapijos skyriaus darbuotojas medicinos fizikas ekspertas negali dalyvauti ginčo pirkimo objektų priėmimo bandymuose, tačiau pagal Konkurse pateiktos sutarties projektą Radioterapijos skyriaus darbuotojas (medicinos fizikos sektoriaus vedėjas) vis dėlto įtraukiamas į kokybės kontrolės bandymų procesą (plačiąją prasme). Be to, į bylą pateiktas atsakovės įrangos priėmimo bandymų protokolas rodo, kad pas atsakovę dirbantis medicinos fizikos ekspertas teikia jai priėmimo bandymų paslaugas kaip privačios įmonės UAB „Medicinos fizika“ darbuotojas. Šių aplinkybių visuma kelia abejonių dėl atliekamo pirkimo skaidrumo ir racionalaus viešųjų resursų panaudojimo. Dėl šių priežasčių ginčo konkurso išskaidymas į smulkesnes dalis, išskiriant į atskirą dalį priėmimo bandymų paslaugą, kuriai reikalingas medicinos fiziko eksperto dalyvavimas, sudarytų prielaidas minėtoms abejonėms pašalinti ir taip užtikrintų veiksmingą viešųjų pirkimų principų realizavimą.

23. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas nusprendžia pripažinti, kad atsakovės vykdomo pirkimo 1–35 dalys pagal pirkimo objektą turėjo būti skaidomos į smulkesnes dalis. Ši išvada lemia, kad viešojo pirkimo procedūros šiose dalyse turi būti nutrauktos.

Dėl Konkurso sąlygų 3.11.2 punkto

24. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti neteisėta atsakovės paskelbto atviro tarptautinio konkurso 3.11.2 sąlygą, kurioje nurodyta, kad „tiekėjas turi turėti teisę atlikti ligoninėje turimų medicinos prietaisų kokybės kontrolę, užtikrinant, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvaus medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas“.

25. Šiame sprendime jau minėta, kad reikalavimas, kad priėmimo kokybės kontrolės bandymuose dalyvautų medicinos fizikos ekspertas, yra įtvirtinta teisės akte. Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663, 121.3 punkte nustatyta, kad medicinos fizikas ekspertas turi dalyvauti atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus. Vadinasi, atsakovė turėjo teisę reikalauti, kad atliekant medicininės radiologijos įrangos kokybės kontrolės priėmimo bandymus, dalyvautų medicininės radiologijos srities medicinos fizikas ekspertas. Būtent tokią sąlyga ji ir įtvirtino Konkurso sąlygų 3.11.2 punkte, nes pirkimu siekė įsigyti ir kokybės kontrolės priėmimo bandymų paslaugas.

26. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, nėra pagrindo Konkurso sąlygų 3.11.2 punkte įtvirtintą reikalavimą pripažinti neteisėtu. Šioje dalyje ieškovės ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovės ieškinį iš dalies tenkinus ir nutraukus pirkimo procedūras atitinkamose dalyse, laikytina, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas yra patenkintas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė bylą iš esmės laimėjo ir jai priklauso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-592-236/2020 ir joje nurodytą praktiką).

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šaliai priteisiamas tokiu atveju, kai tokios išlaidos yra realiai patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-421/2020, 82 p.). Iš ieškovės pateiktų teisinių paslaugų apmokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovė realiai patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiami 225 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad žyminio mokesčio dydį nagrinėjamu atveju nustatė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalies a) papunktį, nes Konkurso, dėl kurio sąlygų buvo pateiktas ieškinys, numatoma vertė atitiko mažos vertės pirkimo vertę. Ieškovė pateiktu ieškiniu nekėlė ginčo dėl kitų konkursų (pirkimų), kurių vertes atsakovė sumavo apskaičiuodama pirkimo vertę pagal VPĮ 5 straipsnio 6 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė atviro tarptautinio konkurso „Ligoninėje turimos rentgenodiagnostikos medicinos priemonių kokybės kontrolės, darbo vietų stebėsenos, darbuotojų profesinės apšvitos dozių tyrimo ir įvertinimo, asmeninių apsaugos priemonių švino ekvivalento patikrinimo paslauga“ (pirkimo Nr. 549961) 1‑35 pirkimo dalys pagal pirkimo objektą turėjo būti skaidomos į smulkesnes dalis ir viešojo pirkimo procedūras šiose (1–35) pirkimo dalyse nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neutronas“ iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 263 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis