- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1285-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00624-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Galina Blaževič
- Atsakovas
- Rimutės D
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Rimutės D. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-939/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Rimutei D. M. dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės priteisti 7 200 Lt įsiskolinimą už buto nuomą, 965,52 Lt palūkanų už praleistą terminą įvykdyti prievolę, 5 000 Lt už prarastus kilnojamuosius daiktus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2006 metų atsakovė gyveno ieškovui priklausančiame bute. Iki 2010 metų pradžios atsakovė bute gyveno ir nuomos mokesčio nemokėjo, nes šalys nebuvo sutarusios. Nuo 2010-01-01 atsakovė raštu įsipareigojo mokėti ieškovui 300 Lt mėnesinį nuomos mokestį, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo iki 2012 m. sausio mėnesio, t. y. kol atsakovė išsikėlė iš buto, ir liko skolinga 7 200 Lt. Rašytinės buto nuomos sutarties nebuvo, tačiau atsakovės iniciatyva buvo surašytas raštelis, kad ji mokės nuomos mokestį po 300 Lt per mėnesį. Be to, išnuomotas butas buvo apstatytas ir įrengtas, tačiau po atsakovės išsikraustymo ieškovas pasigedo visų bute buvusių daiktų, kuriuos įvertino 5 000 Lt. Bute buvę baldai nebuvo sudėvėti, ieškovas nedavė sutiko juos išmesti, todėl atsakovė nepagrįstai jų neišsaugojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui 6 300 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197,50 Lt žyminį mokestį ir 1 300 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidas, o valstybei 13,12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei 775 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 13,12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad atsakovė 2010-01-01 surašė pasižadėjimą mokėti 300 Lt nuomos mokestį už nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pateiktą palūkanų paskaičiavimo lentelę, palūkanos sudaro 965,52 Lt. 2012-07-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) tuščias, bute pilna šiukšlių, kambariuose nėra baldų, virtuvė visiškai tuščia, kambariuose nėra šviestuvų. 2012-05-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad mobilaus ryšio telefonu Nokia 2012-01-15 14.35.43 gautas SMS panešimas ,,Buto raktus gražinsiu teisme...“. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-994-191/2012 R. D. M. iš R. B. priteista 25 000 Lt sumokėtos avansinės įmokos, likusioje dalyje ieškinys dėl 25 500 Lt patirtų nuostolių remonto darbams atlikti atmestas. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl buto, esančio Kaune, Pramonės pr. 55–20 pardavimo, kuria R. B. įsipareigojo parduoti, o R. D. M. įsipareigojo pirkti šį butą. Nurodytame sprendime taip pat konstatuota, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl remonto darbų sąmatos, jų vertės ir kad ieškovė be rašytinio savininko sutikimo negalėjo vykdyti kapitalinio remonto darbų arba gerinti turto būklę. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad nors šalys rašytinės buto nuomos sutarties nebuvo sudarę, tačiau įvertinęs tai, kad atsakovė surašė pasižadėjimą ieškovui mokėti 300 Lt nuomos mokestį už buto nuomą nuo 2010-01-01, sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę buto nuomos teisiniai santykiai, t. y. šalys 2010-01-01 sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovei gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė, įsipareigojusi kas mėnesį mokėti nuomos mokestį po 300 Lt, šios prievolės tinkamai nevykdė ir liko skolinga ieškovui. Atsakovė neginčijo nuomos fakto, tačiau įrodinėjo, kad ji nėra skolinga ieškovui, nes nuomos mokestį nuo 2010-01-01 iki tol, kol ji gyveno, t. y. iki 2011-08-31, ji yra sumokėjusi. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, iki kada atsakovė gyveno ieškovo nuomojamame bute. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iš jam priklausančio buto išsikraustė 2012 m. sausio mėn., o atsakovė, kad ji iš buto išsikėlė 2011 metų rugpjūčio 31 dieną ir visą priklausantį nuomos mokestį yra sumokėjusi. Tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovei nepateikus jokių įrodymų, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ji ieškovui sumokėjo nuomos mokestį. Teismas vienareikšmiškai nenustatė, kad atsakovė iš buto išsikėlė 2012 m. sausio mėn., kadangi ieškovo liudytojų S. B. ir L. B. J. parodymus vertino kaip šališkus, duodamus ieškovo naudai, o pats ieškovas bei liudytoja S. D. tiksliai negalėjo nurodyti, kada atsakovė išsikėlė iš nuomojamo buto. Atsakovė teigė, kad butą atlaisvino 2011-08-31, o buto raktą ieškovui perdavė 2012 m. po vieno iš teismo posėdžių, o ieškovas nurodė, kad atsakovė raktą perdavė 2012-07-10. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo 2011-08-29 surašytą raginimą atsakovei išsikelti iš buto iki 2011-10-01, ieškovui nepateikus objektyvių įrodymų, kad atsakovė ir po 2011-10-01 buvo neišsikrausčiusi iš buto, darė išvadą, kad ieškovas pats nutraukė nuomos sutartį, išsiųsdamas atsakovei pretenziją ir ragindamas ją atlaisvinti patalpas iki 2011-10-01. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas negali reikalauti sumokėti nuomos mokesčio iki 2012-01-01, o atsakovė turi pareigą sumokėti nuomos mokestį nuo 2010-01-10 iki 2011-10-01 po 300 Lt per mėnesį, t. y. 6 300 Lt (21 mėn. x 300 Lt).
Teismas netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovės 965,52 Lt nuostolių (palūkanų), kadangi ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad po nuomos sutarties vienašališko nutraukimo jis pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos iš atsakovės išieškojimo – į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo pretenzijoje nurodyto termino atlaisvinti patalpas, be to, reikalavimo sumokėti nuomos mokesčio nereiškė civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo buto, taip pat įvertino ir aplinkybę, kad atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio nuo pat pradžių po pasižadėjimo surašymo 2010-01-01 ir ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijų, todėl turi prisiimti atsakomybę. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 5 000 Lt už baldus, kaip neįrodytą. Nors atsakovė nurodė, kad nuomojamame bute buvo seni, sudėvėti baldai, kuriuos ieškovas jai leido išmesti, kaip beverčius, o ji nusipirko savo naudojimui naujus baldus, nes ketino minėtą butą pirkti, kitus baldus bei daiktus ieškovas pasiėmė pats, tačiau teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kokie baldai ir kiti daiktai buvo nuomojamame bute, tarp šalių nebuvo sudarytas joks daiktų priėmimo–perdavimo aktas, kuris patvirtintų ieškovo aplinkybes apie daiktų buvimą bei jų įvertinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas naikintinas, kadangi teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir joje pateiktus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas, kiekvieną įrodymą vertindamas atskirai, o ne jų visumą, pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė dėl netinkamo prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymo liko skolinga ieškovui. Apeliantė teigia, kad nuomos mokesčio sumokėjimo fakto ji negalėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai pasitikėjimo santykiai, todėl mokėdama pinigus ji niekuomet iš ieškovo neprašydavo jokių sumokėjimą patvirtinančių raštų. Tačiau teismas, remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais, turėjo pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl skolos už nuomą priteisimo, kaip neįrodytą. Teismas liudytojų J. B. ir D. P. parodymus vertino, kaip nepatvirtinančius pinigų perdavimo fakto, kadangi šie liudytojai perduodant pinigus nedalyvavo, tačiau šie liudytojai patvirtino, kad visgi nuomos mokestis buvo mokamas ir nurodė aplinkybes, kaip ir kokiu būdu jie buvo mokami. Ieškovas pateikdamas atsakovei 2011-08-29 pretenziją ir reikalaudamas atlaisvinti butą, nenurodė, kad tai ji privalo padaryti dėl to, jog nemoka nuomos mokesčio. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-994-191/2012 ieškovas, turėdamas galimybę reikšti reikalavimą dėl nuompinigių, tokio reikalavimo nekėlė, ir tai patvirtina faktą, kad nuomos mokestis ieškovui buvo sumokėtas. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas net dvejus metus nereiškė reikalavimo dėl nuomos mokesčio.
2) Ieškovas reikalavimu dėl jam jau sumokėto nuomos mokesčio priteisimo siekia nepagrįstai praturtėti apeliantės sąskaita, be to, ieškovas posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog atsakovė planavo įsigyti ieškovo butą ir todėl savo sąskaita jį pagerino, todėl nuompinigiai iš viso negalėjo būti priteisti, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Apeliantė nurodo, kad ieškovo buto remontui išleido 25 000 Lt ir šią aplinkybę patvirtina buto remontą atlikęs liudytojas J. B., todėl šia suma ieškovas yra praturtėjęs jos sąskaita, tačiau teismas šio liudytojų parodymų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, todėl jo naikinti apeliantės skundo argumentais nėra pagrindo. Pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tikrovės neatitinkančiais ir nei ieškovo, nei pačios apeliantės nekeltais klausimais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nepagrįsti skundo argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji jau sumokėjusi nuomos mokestį, šio fakto taip pat nepatvirtino ir nei vienas apeliantės kviestas liudytojas. Skundo argumentai dėl liudytojo J. B. parodymų, kad apeliantė neva pagerino ieškovo būstą, nepagrįsti, kadangi šis liudytojas šių aplinkybių iš viso nenurodė, o liudytojos S. B. ir L. B. J. nurodė, kad apeliantė ne tik, kad nepagerino ieškovo buto, bet priešingai – jį suniokojo. Be to, klausimas dėl neva atliktų buto remonto darbų šioje byloje keliamas nepagrįstai, kadangi jis jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2994-191/2012, kuriame konstatuota, kad apeliantė tokių teiginių pagrįsti negali. Šioje byloje ieškovas reiškė priešieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš nuomos santykių, tačiau jis, nepašalinus jo trūkumų, nebuvo priimtas, o teikdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties nėra praleidęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010-01-01 rašytiniu pasižadėjimu įsipareigojo buto savininkui – ieškovui mokėti nuomos mokestį po 300 Lt kas mėnesį (t. 3, b. l. 6). Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija teismo išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių buto nuomos santykių, jos pareigos mokėti nuomos mokestį ir teismo nustatyto nuomos laikotarpio, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, nes jį nuompinigius mokėjusi, tik negali pateikti rašytinių įrodymų. Tokiu būdu apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, jog nuomos mokestis nebuvo mokamas, kadangi netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
Dėl įrodymų, nustatant nuomos mokesčio mokėjimo aplinkybes, vertinimo
Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji sumokėjo ieškovui nuomos mokestį, būtų pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), ar teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3–35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3–500/2010; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).
Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovė, teigdama, kad nuomos mokestį sumokėjo, šią aplinkybę privalėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė, neva tinkamai vykdžiusi prievolę mokėti nuomos mokestį, turėjo suprasti, kad kilus ginčui ji privalės patvirtinti prievolės įvykdymą. CK 6.65 straipsnyje, reglamentuojančiame prievolės įvykdymo patvirtinimą, numatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 3 dalis). Pati atsakovė pripažįsta, kad prievolės vykdymą patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi ir todėl negalėjo jų pateikti, tačiau mano, kad tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nes teismas įvertino liudytojų, kurių parodymais atsakovė grindė nuomos mokesčio sumokėjimo aplinkybę, parodymus ir pagrįstai laikė, kad jie nėra pakankami ir nepatvirtina nuompinigių sumokėjimo, nes liudytojai nematė pinigų perdavimo fakto ir nedalyvavo pinigų perdavime. Tokių faktų sužinojimas iš paties prievolę turinčio vykdyti asmens paaiškinimų negali būti pripažintas pakankamais ir tinkamais įrodymais pinigų perdavimo faktui patvirtinti. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog nuompinigių mokėjimo fakto tikėtinumą patvirtina ir ieškovo veiksmai, nes jis, išsiųsdamas atsakovei 2011-08-29 pretenziją dėl buto atlaisvinimo, nenurodė apie nuompinigių įsiskolinimą (t. 3, b. l. 39, ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 4) ir nepareiškė dėl to reikalavimo kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-994-191/2012 dėl avanso ir nuostolių priteisimo, nepatvirtina, kad atsakovė nuompinigius mokėjo. Be to, pažymėtina, kad ieškovas R. B. civilinėje byloje Nr. 2-994-191/2012 buvo 2 kartus pareiškęs priešieškinį, kuriame buvo nurodyta ir apie nuompinigių nemokėjimą, nors tokio reikalavimo ir nekėlė (civilinės bylos Nr. 2-994-191/2012 t. 2, b. l. 9–10, 19–21), tačiau pirmą kartą priešieškinis buvo grąžintas nepašalinus jo trūkumų (nurodytos civilinės bylos t. 2, b. l. 17), o kitas patikslintas priešieškinis buvo atsisakytas priimti (civilinės bylos Nr. 2-994-191/2012 t. 2, b. l. 23). Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl nuompinigių skolos priteisimo nagrinėjamoje byloje, nepraleido ieškinio senaties termino, o vėlesnio kreipimosi teisminės gynybos faktas negali patvirtinti nuompinigių sumokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas iš visos byloje surinktų įrodymų visumos padarė tinkamą išvadą, jog nėra pakankamai įrodymų, kad atsakovė nuompinigius mokėjimą, ir labiau tikėtina, kad ji jų nemokėjo.
Dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo
Atsakovei neįrodžius, kad ji nuomos mokestį mokėjo, nelieka pagrindo teigti, kad ieškovas dėl jų priteisimo nepagrįstai praturtėja. Atsakovės apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl ieškovo buto pagerinimo, kadangi ji buto remontui išleido 25 000 Lt, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai buvo kitos civilinės bylos Nr. 2-994-191/2012 nagrinėjimo dalykas, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas atsakovės D. R. M. reikalavimas priteisti iš R. B. 25 000 Lt nuostolių atlyginimą ir yra konstatuota, kad nebuvo pateikta rašytinių įrodymų dėl remonto darbų sąmatos, vertės, kainos ir kt., ir pagerinimo darbai buvo atlikti be buto savininko sutikimo (civilinės bylos Nr. 2-994-191/2012 t. 2, b. l. 66–68, 101–104). Todėl nėra jokio pagrindo šias aplinkybes nustatinėti nagrinėjamoje byloje, todėl ir šias aplinkybes tvirtinantys liudytojo J. B. parodymai neturėjo būti vertinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu priėmus sprendimą ieškovo naudai, jam priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis). Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 700 Lt atstovavimo išlaidas (t. 3, b. l. 117–119). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, kurios yra 1 450 Lt, ši suma ir priteistina. Konsultacijos dėl apeliacinio skundo (šiuo atveju tai 250 Lt) nėra numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, be to, tai apima ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, todėl ši atstovavimo išlaidų dalis ieškovui nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Rimutės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 450 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.