- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- I-4113-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02962-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apygardos prokuratūrai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–6) prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovė arba Generalinė prokuratūra) 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 17.2.-6588 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 23 d. skundą reg. Nr. 5.6-2089 teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti jo skundą ir nesutinka, kad skundas buvo persiųstas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai. Pareiškėjo nuomone, jo skundą turėjo išimtinai nagrinėti, ikiteisminį tyrimą atlikti bei valstybinį kaltinimą kaip itin svarbioje byloje palaikyti tik Generalinė prokuratūra. Savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (toliau – ir Nuostatai), 7.1. str., 7.10 str., 8.2. str., 8.3 str., 8.4 str. nuostatomis, kuriomis remiantis Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą ypatingos svarbos bylose. Paaiškino, kad ši byla yra itin svarbi, nes susijusi su iš sovietinės Rusijos į Lietuvos Respubliką okupacijos metais atvykusio rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov rusų vykdyto genocido Lietuvoje pagrindu vykdomą pareiškėjo kankinimą ir persekiojimą naudojantis Lietuvos Respublikos institucijų parama. Skundo persiuntimas į Kauno apygardos prokuratūrą yra laikytinas mėginimu paveikti Kauno apygardos prokuratūros prokurorus, kad jie ir toliau ypatingos svarbos byloje dėl nukentėjusiojo (pareiškėjo) priimtų neteisėtus sprendimus, organizuotai dengtų rusų kolonisto Sergej Nikolajevič Lemziakov organizuotos grupės nusikalstamas veikas prieš pareiškėją. Pareiškėjo nuomone atsakovė nepagrįstai kišasi į Kauno apygardos prokuratūroje prokurorais įdarbintų asmenų veiklą, o tai užtraukia atsakomybę pagal įstatymus. Be to, pasak pareiškėjo, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurore įdarbintos Aistės Česaitienės nusikalstamos veikos pareiškėjo atžvilgiu gali tik generalinis prokuroras. Jo teigimu, tiek Aistė Česaitienė, tiek ir generalinis prokuroras pažeidė prokuroro priesaiką.
Pareiškėjas nurodo kad Generalinė prokuratūra tokiais savo veiksmais pažeidė teisės aktų nuostatas: Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d., 26 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 13 str., 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str., 5 str., 18 str., 20 str., 21 str., 25 str., 29 str., 30 str., 33 str.
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu aktu ir veiksmais atsakovas pareiškėjui sukėlė ir sukelia teisines pasekmes: trukdo vertinti, išaiškinti Kauno apygardos prokuratūros, Rasos Verdnikovienės ir jų nepagrįstus bei neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją dengusių atsakovo prokurorais įdarbintų asmenų psichikos būklę, įsitikinimus, elgesio motyvus, nusikalstamų susivienijimų ar grupuočių atsakovo institucijoje veikimo požymius, požiūrį į šių asmenų teises bei pareigas, piktnaudžiavimą „diskrecijos teise“ neginti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nuo nusikalstamo poveikio; trukdo ginti pareiškėjo teisę į pilnavertį naudojimąsi visomis pilietinėmis ir žmogaus teisėmis; trukdė ir trukdo ginti atsakovo veiksmais/neveikimu pažeidinėjamas pareiškėjo pilietines ir žmogaus teises visose bylose. Pasak pareiškėjo, dėl Generalinės prokuratūros priimto Sprendimo bei ankstesnių atsakovės, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apskrities VPK susijusių veiksmų sufabrikuotose baudžiamosiose bylose Nr. 1-519-738/2013, Nr. 1-1469-347/2014 pareiškėjui apsunkinta gynyba, pareiškėją atvirai šmeižiant ir žeminant, platinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, be paliovos skiriant ambulatorines, stacionarines teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizes, siekiant toliau pakirsti pasitikėjimą juo, žeminant jo žmoniškąjį orumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepimu (b. l. 20–22) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 23 d. skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Garliavos policijos nuovados policijos pareigūnų, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Česaitienės, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto Sigito Simanausko ir Kauno apylinkės teismo teisėjos Birutės Drozdienės galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas skunde teigė, kad skunde nurodyti pareigūnai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tokiu būdu pareiškėjui padarė turtinės ir neturtinės žalos bei prašė skunde nurodytų pareigūnų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvairių Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų. Atsakovė pažymėjo, jog V. J. skunde nenustačius Nuostatuose nustatytų pagrindų, dėl kurių skundas turėtų būti nagrinėjamas Generalinėje prokuratūroje, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu, vadovaujantis Nuostatų 7.3. p., pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo pavestas Kauno apygardos prokuratūrai ir pareiškėjas apie tai buvo informuotas.
Atsakovės teigimu, skundžiamas Generalinės prokuratūros 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas iš esmės yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina
2014 m. gegužės 23 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo V. J. 2014 m. gegužės 23 d. skundas (b. l. 23–28), kuriuo prašoma: 1) pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti veiksmus dėl nusikalstamų veikų Sergej Nikolajevič Lemziakov, Vadim Fedotov ir Egidijaus Pliauskos atžvilgiu; 2) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbintos Aistės Česaitienės veiksmų; 3) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybinės teismo psichiatrijos ekspertizės tarnybos eksperto Sigito Simanausko veiksmų; 4) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apylinkės teisme įdarbintos Birutės Drozdienės veiksmų; 5) skundą nagrinėti tik Generalinėje prokuratūroje, jo nepersiųsti kitoms prokuratūroms, ikiteisminį tyrimą atlikti ir valstybinį kaltinimą kaip itin svarbioje byloje palaikyti tik Generalinėje prokuratūroje; 5) pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, priteisti 120000,00 Lt neturtinės bei 109,30 Lt turtinės žalos; 6) skundo dalyke nurodytų asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų pagrindu Sergej Nikolajevič Lemziakov, Vadim Fedotov, Egidijui Plauskai, Sigitui Simanauskui, Aistei Česaitienei, Birutei Drozdienei pareikšti įtarimus, juos pripažinti įtariamaisiais.
2014 m. gegužės 29 d. Generalinė prokuratūra sprendimu Nr. 17.2.-6588 informavo pareiškėją, kad jo skundas persiunčiamas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai, nenustačius Nuostatuose nurodytų pagrindų, dėl kurių skundas negalėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos prokuratūroje (b. l. 7).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2014 m. gegužės 29 d. Generalinės prokuratūros sprendimo Nr. 17.2.-6588 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 1 ir 2 d.).
Ginčijamas Generalinės prokuratūros sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141, 7.3 punktu, kuriame įtvirtinta Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) teisė spręsti, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai nustato Generalinės prokuratūros ir apygardos prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją) vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu. Taigi šiuose nuostatuose reglamentuota prokurorų veikla nėra priskirtina viešajam administravimui. Darytina išvada, kad prokurorų veiksmai, atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, negali būti administracinės bylos dalyku. Sutiktina, su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Generalinės prokuratūros 2014 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 17.2-6588 (b.l. 7) tėra informacinio pobūdžio raštas, todėl administracinė byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui).
Pareiškėjas skundu taip pat prašo teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 23 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2089) teisės aktų tvarka. Iš į bylą pateikto pareiškėjo 2014 m. gegužės 23 d. skundo (b.l. 9-14) matyti, kad pareiškėjas siekia, jog Generalinėje prokuratūroje būtų įvertintos pareigūnų S. Lemziakov, E. Plauskos, V. Fedotov, prokurorės A. Česaitienės, eksperto S. Simanausko ir teisėjos B. Drozdienės veikos, kurios, pareiškėjo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas. Pagal BPK 1 straipsnį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, privalo prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos (BPK 2 str.). Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 23 d. skundą yra susijęs su baudžiamojo proceso normomis, todėl reikalavimas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 3, 16 str.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui išaiškintina, kad jis ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu savo pažeistas teises gali ginti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad bylos, susijusios su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų taikymu, yra teismingos bendros kompetencijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101, 102, 105 ir 106 straipsniais
nutaria:
administracinę bylą Nr. I-4113-643/2015 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.