Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-615-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
1-615-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37938-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-615-1010/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37938-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.4.3; 1.1.8.12 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Mindaugui Stonkui,

kaltinamajam V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis,

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį septyniasdešimt penkių (75) MGL, t. y. 3750 eurų dydžio bauda. Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, 66 straipsnis ir paskirta galutinė - keturiasdešimt aštuonių (48) MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas bei išieškojimas iš V. T. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 500 Eur į valstybės biudžetą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 20 val. 20 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia – pagriovė ant žemės E. D. ir jam gulinčiam rankomis sudavė 3-4 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į galvos, rankų sritis, bei 2 kartus spyrė į dešinę koją, taip nukentėjusiajam E. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. T. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 86-88, 97-98) ir paaiškino, kad galėjo būti rugpjūčio 3 d., kai kartu su E. D. prie parduotuvės gėrė. E. D. kaimynas. E. pradėjo kabinėtis ir eidamas nuo parduotuvės namų link, pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. E. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam nepatiko toks D. elgesys, todėl jį pasivijo, nustūmė nuo šaligatvio, E. nuvirto ir jis nuėjo. Bet vėliau E. pradėjo šūkauti ir jis pribėgęs sudavė su ranka gal keturis smūgius. Keturių smūgių iš kojos nelabai atsimena, bet galėjo taip būti. Nurodė, jog žalos ligonių kasai neatlygino, ieškinį pripažįsta.

Teismas konstatuoja:

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, BPK 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka išvardydamas paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Nukentėjusysis E. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d., vakare, galėjo būti apie 20.20 val., Girdiškės k., Šilalės r, prie parduotuvės jį sumušė V. T.. Jis kartu gėrė su V. prie minėtos parduotuvės. Baigus gerti nutarė eiti namo, nes jau buvo vakaras. Tik jam paėjus nuo parduotuvės prie kurios ir gėrė pajuto, kad iš už nugaros pribėgo V. T. ir jį stūmė. Griuvo ant žemės veidu žemyn, todėl jį ir susižalojo. Tada jam gulinčiam ant žemės V. T. rankomis sudavė kokius 3-4 smūgius į galvos, rankų sritis ir koja spyrė kokius 2 kartus į dešinę koją. Sumušęs V. atsitraukė nuo jo ir nuėjo šalin. Po sumušimo ant kūno įvairiose vietose buvo nubrozdinimai. Labai skaudėjo. Dėl sumušimo V. atsiprašė, tačiau žalos neatlygino (b. l. 1-6, 39-41, 45-46).

Liudytojas K. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, bet jau buvo po 20 val., nuėjo prie Girdiškės k. esančios parduotuvės. Prie tos parduotuvės gėrė E. D., V. T. ir kiti asmenys. Jis su jais negėrė. Staiga pamatė, kad kaip E. D. nuo parduotuvės nuėjo ir pradėjo eiti link namų. Nuo suoliuko pakilo V. T. ir pribėgęs prie E. D. iš už nugaros jį stūmė, ir E. D. griuvo ant žemės bei veidu trenkėsi į žemę. Tada E. D. gulinčiam ant žemės V. T. smūgiavo. Tačiau ar jis smūgiavo rankomis, ar spyrė kojomis nematė ir negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Kiek V. T. smūgių sudavė gulinčiam E. negali nurodyti. Tada V. T. grįžo atgal prie parduotuvės, o E. D. atsikėlė ir nuėjo. Nuėjęs prie E. pamatė, kad visas jo veidas kruvinas. V. T. pasakė, kad E. sumušė už tai, kad jis skambinėja policijai (b. l. 50-52).

Liudytojas D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnio laiko nepamena, ryte kaime išgirdo kalbas, kad E. D. vakarykščiai sumušė V. T.. Apie tai jam papasakojo K. P.. Pats to įvykio nematė ir nieko apie tai nurodyti negali (b. l. 56-57).

Liudytojas T. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tiksliau nurodyti negali, iš V. T. sužinojo, kad jis Girdiškės k. prisidirbo. Pats V. pasakė, kad jis sumušė E. D.. Kaip ir dėl ko jis sumušė E., jo neklausinėjo, nes nebuvo įdomu, o smulkesnių detalių V. nepasakojo. Pats įvykio nematė ir nieko apie tai nurodyti negali (b. l. 61-62).

Specialisto išvadoje Nr. G 1458/2018 (03) konstatuota, kad E. D. padaryti šie sužalojimai: nosies kirstinė žaizda, odos nubrozdinimai galvoje, dešinės alkūnės, dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, galima išskirti mažiausiai keturias trauminio poveikio vietas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiu, tiek spiriant, griūnant bei atsitrenkiant į asfaltą. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 33-34).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad V. T. 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 20 val. 20 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia – pagriovė ant žemės E. D. ir jam gulinčiam rankomis sudavė 3-4 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į galvos, rankų sritis, bei 2 kartus spyrė į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. D. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta nukentėjusiojo E. D. parodymais, liudytojų D. G., T. S., K. P. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. T. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad žaloja asmenį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdamas pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis V. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. T. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. V. T. ankščiau neteistas, nors 2018 m. spalio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-648-761/2018 pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, tačiau baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs. V. T. administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje dėl E. D. gydymo pareiškė 92,38 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam V. T. (b. l. 67-68). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo E. D. gydymo išlaidos.

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis E. D. dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 92,38 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). V. T., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir jo dydžio neginčija. Iš jo priteisiama 92,38 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. T. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Išaiškinti V. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip pastaruosius vykdo.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo V. T. 92,38 Eur (devyniasdešimt du eurus 38 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, kodas 191351679, a. s. Nr. LT21 7300 0100 0428 4333.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė