Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Kaupinytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J.Viščiniui, atsakovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vestmeda“, atstovaujamos bankroto administratorės Virginijos Jankauskienės, ieškinį atsakovams A. P. ir L. T. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai į 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.

Ieškovės atstovas advokatas Juozas Viščinis teismo posėdyje palaikė pilnai ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad reikalaujama 35 785 Eur suma yra įrašyta turto balanse, matyti, kad tokios buvo atsargos ar nebaigtos sutartys, turtas nebuvo perduotas. UAB „Vestmeda“ buhalterė viską derino su A. P., L. T. buvo tik formalus vadovas, būtent A. P. valdė visą įmonės turtą. L. T. įmonėje realių funkcijų nevykdė, buvo įformintas formaliai įmonės vadovu, jis negalėjo paaiškinti, iš kur ta 35 785 Eur suma, tokio turto savo žinioj neturėjo. Bendrovei padaryta didžiulė žala, apie trys milijonai eurų, nekilnojamojo turto rasta tik žemės sklypas Panevėžyje, daugiau įmonės turto nėra rasta, atsakovai nesugebėjo paaiškinti dėl 35 785 Eur turto, bankroto administratorė prašo priteisti šią sumą iš atsakingų už žalą A. P. ir L. T., L. T. taikant subsidiarią atsakomybę, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4558- 562/2016 UAB „Vestmeda“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Virginiją Jankauskienę. Nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Vestmeda“ iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. birželio 10 d.

Teismo nutartimi UAB „Vestmeda“ valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB „Vestmeda“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl bankroto administratorius 2016 m. birželio 14 d. išsiuntė L. T. kaip bendrovės vadovui įsakymą dėl BUAB „Vestmeda“ dokumentų ir turto perdavimo administratoriui (el.b.l.20-24). Atsakovas 2016 m. liepos 12 d. dokumentų priėmimo - perdavimo apyrašu perdavė UAB „Vestmeda“ dokumentus (el.b.l.38). Pažymėtina, kad visas BUAB „Vestmeda“ turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Ieškovė 2018 m. liepos 19 d. bendrovės vadovui išsiuntė raginimą dėl įmonės turto perdavimo, įpareigojant buvusį BUAB „Vestmeda“ vadovą perduoti įmonei nuosavybės teise priklausančias atsargas, kurių likutinė vertė yra 35 785 Eur (el. b.l. 29).

Byloje nėra jokių duomenų, kad bankroto administratorei turtas būtų perduotas, ar atsakovai būtų informavę bankroto administratorę apie minimo turto buvimo vietą, kieno žinioje jis yra, kas konkrečiai jį sudaro. Iš atsakovo L. T. paaiškinimų nustatyta, kad bendrovės vadovas visiškai nežino, koks tai turtas 35 785 Eur sumai, kokios tai galėjo būti nebaigtos vykdyti sutartys ar išankstiniai apmokėjimai ar atsargos.

2016 m. birželio 10 d. UAB „Vestmeda“ turto balanso sąraše trumpalaikio turto sąraše įrašyta atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių 35 785 Eur vertės sumai (el.b.l.41).

Bankrutavusios UAB „Vestmeda“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro net 2 861 968,32 Eur dydžio sumą, tačiau kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tenkinimas yra neįmanomas, nes šiai dienai nėra perimta didžiulė dalis įmonės turto, jo ieškoma, tame tarpe ir 35 785 Eur, nurodytų įmonės turto balanse.

Bankroto proceso eigoje buvo nustatyta, kad L. T. UAB „Vestmeda“ vadovo pareigas užėmė tik formaliai. Pažymėtina, nors viešajame registre įmonės vadovu nuo 2004-07-09 registruotas L. T., tačiau šis asmuo yra 1944 metų gimimo, neturintis įmonės valdymui reikalingų žinių ir kompetencijos, pats teisme patvirtino, kad viską įmonėje kontroliavo ir veikė įmonės vardu pats akcininkas. Įmonei faktiškai vadovavo UAB „Vestmeda“ akcininkas A. P..

Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, priešingu atveju, juridinio asmens valdymo organo nariui kyla visiška materialinė atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui.

CK 2.50 str. 3 d. numatyta, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Taigi, už įmonės turtą materialiai atsakingas yra įmonės administracijos vadovas, bei įmonės dalyvis, kuris dalyvavo įmonės valdymo veikloje, taigi, šiuo atveju A. P., būdamas įmonės dalyvis, veikė kaip įmonės valdymo organas, netinkamai saugojo, neprižiūrėjo ir prarado ar pasisavinęs ar kitokiu būdu neteko (ko nepavyko nustatyti bankroto proceso metu) BUAB „Vestmeda“ turto, kurio vertė 35 785 Eur, privalo atlyginti šio turto vertę.

CK 2.87 str. 7 d. imperatyviai nustato, kad tuo atveju, jei įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar įmonės steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai. Jei nustatoma, kad įmonės dalyvis veikė kaip įmonės valdymo organas, jo atsakomybė yra reglamentuojama pagal CK 2.87 str. Tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuotas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, t.y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšį.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka įmonės vadovui.

CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kaip minėta, įmonės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą bei už kitų teisės aktuose bei įmonės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadinasi, bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal teisės aktus, o apskaitytas įmonės turtas būtų teisėtai valdomas, naudojamas ir disponuojamas, atsižvelgiant į įmonės veiklos tikslus.

Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 str. 7 d. nuostatas, o juridinio asmens dalyvis - pagal CK 2.50 str. 3 d. nuostatas subsidiariai savo turtu tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto.

Kasacinis teismas yra aptaręs, kad kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 str.), ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Taigi akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai.

Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 str. 3 d., nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

Nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad L. T. buvo, iš esmės, neveikiantis UAB „Vestmeda“ vadovas, o tik vykdantis akcininko L. P. konkrečius nurodymus, pasirašantis įmonės dokumentus, būtent įmonės akcininkui A. P., atsižvelgiant į tai, jog visas įmonės turtas buvojo žinioje, jam civilinė atsakomybė taikytina kaip bendrovės vadovui.

Teismų praktikoje, aiškinant civilinės atsakomybės taikymą įmonės vadovo atžvilgiu, Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo - šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr.2A-1060/2014, Nr.2-583/2014).

Nustačius, jog atsakovas A. P. veikė kaip UAB „Vestmeda“ vadovas nuo 2004 m. liepos 9 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo momento, ir buvo tiesiogiai atsakingas už UAB „Vestmeda“ veiklos organizavimą, turto naudojimą įmonės reikmėms, turto išsaugojimą ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, tačiau, nepaisant to, netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui, tuo pažeidė savo, kaip bendrovės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, atlikdamas neteisėtus veiksmus, kas lėmė žalos atsiradimą įmonei bei jos kreditoriams.

Remiantis bankroto administratorei perduotu ir jos žinioje esančiu naujausiu BUAB „Vestmeda“ balansu, sudarytu 2016 m. birželio 10 d., matyti, kad 2016 m. birželio 10 d. BU AB „Vestmeda“ priklausantį turtą sudaro 975 901,00 Eur vertės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Vadovaujantis bankroto administratorei perduotu s 2016 m. birželio 10 d. sudarytu balansu, BUAB „Vestmeda“ nuosavybės teisę priklausantį 35 785,00 Eur dydžio trumpalaikį turtą sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o 23 364,00 Eur dydžio ilgalaikį turtą sudaro žemės sklypo 177/482 dalis, unikalus Nr. 2701-0012-0145, pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 2792-7001-2026, pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4400-0226-1954, esantys Marijonų g. 44, Panevėžyje, bei UAB „Puritonas“ akcijos, kurių balansinė vertė 8.688,60 Eur) viso labo sudaro 23 364,00 Eur (el.b.l.41).

Kaip matyti, būtent į trumpalaikį turtą įeinančios atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, kurių bendra vertė siekia net 35 785,00 Eur, bankroto administratorei nebuvo perduotos, taip pat nebuvo paaiškinta, kur bankroto administratorė gali rasti minėtą įmonės turtą, kas jį sudaro ar kodėl šis turtas negali būti perduotas bankroto administratoriui. Teismų praktikoje nurodoma, kad pareigos perduoti įmonės turtą ir (ar) dokumentus po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, sąlygojantis įmonės administracijos vadovo teisinę atsakomybę. Tokiais neteisėtais, tęstinio pobūdžio veiksmais atsakovas A. P., būdamas įmonės akcininku ir veikdamas kaip įmonės valdymo organas, ne tik nevykdė teismo įpareigojimo, bet ir pažeidė ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p. bei ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytą imperatyvią įmonės valdymo organų pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą, BUAB „Vestmeda“ ir jos kreditorių interesus, bet ir padarė BUAB „Vestmeda“ ir jos kreditoriams 35 785,00 Eur dydžio žalą.

Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ, bankroto procese realizavus BUAB „Vestmeda“ balanse apskaitytas atsargas, kurių vertė 35 785,00 Eur, būtų dengiami BUAB „Vestmeda“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pasisavinus arba praradus BUAB „Vestmeda“ atsargas ir jų neperdavus bankroto administratoriui, nepagrįstai sumažėjo kreditorių galimybės gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, dėl ko akivaizdu, kad jos kreditoriai patyrė žalą.

Šiuo atveju, UAB „Vestmeda“ balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai, nurodytos apskaitytos atsargos yra prarastos, nes A. P. minėto turto neperdavė. L. T. taip pat negalėjo paaiškinti, kur yra turtas, ir kas jį realiai sudaro, todėl dėl nesąžiningų abiejų atsakovų veiksmų, t. y. dėl viso turto neperdavimo bankroto administratoriui bei tokio turto pasisavinimo arba praradimo, nesiėmus priemonių tokį turtą apsaugoti ir išlaikyti, BUAB „Vestmeda“ ir jos kreditoriai patyrė 35 785,00 Eur dydžio žalą.

Tarp neteisėtų A. P. veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pripažintina, kad jei buvęs UAB „Vestmeda“ akcininkas, veikęss kaip įmonės vadovas, nebūtų pasisavinęs ar praradęs BUAB „Vestmeda“ turto ir jį visą būtų perdavęs bankroto administratoriui, UAB „Vestmeda“ ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes bankroto procese realizavus 35 785,00 Eur vertės atsargas, bent iš dalies būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Tai patvirtina, kad egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp neteisėto atsargų pasisavinimo ar praradimo bei BUAB „Vestmeda“ ir jos kreditorių patirtos žalos.

Atsakovui L. T., ėjusiam formalias UAB „Vestmeda“ direktoriaus pareigas, taikytina subsidiari civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tik pagrindiniam skolininkui neatlyginus žalos ir galioja tik neatlygintoje dalyje. Teismas atsižvelgia į paties L. T. paaiškinimus, jo galimybes įmonėje veikti kaip valdymo organui, iš esmės teismui neturint pagrindo netikėti L. T. paaiškinimais, pripažįsta, kad atsakovas A. P. veikė ne tik kaip įmonės akcininkas, bet ir kaip vadovas, jo žinioje buvo visas įmonės valdymas, įmonės turtas bei dėl jo veiksmų atsirado žala ir jis turi atlyginti UAB „Vestmeda“ padarytą žalą dėl turto netekimo. Atsakovas L. T. kaip viešajame registre įregistruotas įmonės direktorius, akcininkui A. P. negalint atlyginti padarytos žalos dydžio, privalo šią žalą atlyginti subsidiariai (CK 6.245 str. 6 d.).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 35 785 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai bei ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio, iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteisiama 761,78 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamos 18,92 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovų ieškovės naudai priteisiamos ieškovės patirtos išlaidos byloje atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, sudarančios 1370 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93-96 268-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vestmeda“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti BUAB „Vestmeda“, j. a. k. 125482349, naudai iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bei subsidiariai iš L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 35 785 (trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti BUAB „Vestmeda“, j. a. k. 125482349, naudai iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1370 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, po 685 Eur iš kiekvieno lygiomis dalimis.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 780,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš kiekvieno lygiomis dalimis po 390,35 Eur.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.