Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Stasio Kuprio (toliau – prokuroro) skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties, perduoti prokurorui baudžiamąją bylą, kurioje D. B. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla priėmė nutartį, kuria nusprendė perduoti baudžiamąją bylą prokurorui. Teismo įsitikinimu, buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme – prokuroras yra įpareigotas iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytai įteikti kaltinamajam, tačiau tai padaryta nebuvo. Nutartyje nurodyta, kad iš prie bylos pridėto 2017 m. lapkričio 22 d. lydraščio Nr. 1.23-502108 matyti, kad kaltinamajam kaltinamasis aktas išsiųstas tą pačią dieną, kai byla lydraščiu Nr. 1.33-502138 perduota teismui, kas patvirtina, kad iki bylos perdavimo teismui kaltinamajam kaltinamasis aktas negalėjo būti įteiktas. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Šalčininkų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas yra itin svarbus dokumentas, nuo jo įteikimo momento kaltinamajam oficialiai raštu pranešama apie jam pateikiamų kaltinimų pagrindą, formuojami galutiniai kaltinimai, nuo kurių jam teks gintis teisme. Remdamasis Lietuvos Respublikos teismų praktika, teismas taip pat pabrėžė, kad ir nacionaliniai teismai prokurorui neįteikus kaltinamojo akto nuorašo, paprastai pripažįsta, kad tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Apibendrinant nutartyje nurodyta, kad neįteikus kaltinamojo akto, bylos nagrinėjamas asmeniui nežinant, kuo jis yra kaltinamas, yra negalimas. Teismo nuomone, teismui negali būti perkelta pareiga įteikti kaltinamajam kaltinamąjį aktą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu aukštesniajam teismui prokuroras prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokuroro įsitikinimu, Šalčininkų rajono apylinkės teismas formaliai taiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsnio 4 dalies nuostatas, neatsižvelgdamas į jų prasmę. Pasak prokuroro, reikalavimas kuo skubiau įteikti kaltinamąjį aktą kaltinamajam yra numatytas tam, kad kaltinamasis turėtų pakankamai laiko pasirengti gynybai. Šioje byloje kaltinamajam per policijos pareigūnus kaltinamasis aktas buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai byla buvo perduota teismui, o kaltinamasis aktą gavo 2017 m. lapkričio 24 d., antrą dieną po bylos perdavimo teismui. Prokuroras taip pat pažymi, kad remiantis BPK 240 straipsnio 1 dalimi, dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis suimtas, ir jei jis nesuimtas – per 30 d. nuo bylos gavimo. Prokuroro vertinimu, būtent tokiu būdu yra užtikrinama galimybė kaltinamajam gavus kaltinamąjį aktą, net ir šiek tiek vėliau nei byla perduota į teismą, suspėti su juo susipažinti ir pasiruošti gynybai. Atsižvelgęs į tai, kas minėta, prokuroras mano, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai vilkino procesą tuo pačiu pažeidė BPK 1 straipsnio reikalavimus.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokuroro skundas tenkintinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta – baudžiamojoje byloje įžvelgtas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus ir netrukdė bylos nagrinėjimo, todėl teismo nutartis naikintina.Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas (pažeista BPK 220 straipsnio 4 dalis, nes iki bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui kaltinamajam nebuvo pasirašytinai įteiktas kaltinamojo akto nuorašas). Su tokia teismo išvada aukštesnysis teismas negali sutikti, nes teismas klaidingai interpretavo BPK 234 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sampratą, be to, formaliai sprendė, jog kaltinamojo akto neįteikimas kaltinamajam iki bylos perdavimo teismui būtų sutrukdęs nagrinėti bylą.Aukštesnysis teismas pastebi, kad BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatų ir joje įtvirtintos esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sampratos aiškinimas teismo praktikoje nėra naujas. Antai, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-215-1020/2017 teismas pastebėjo, kad „BPK 234 straipsnio 2 dalyje minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sąvoka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sąvokai. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų, kaip kasacijos pagrindų, samprata siejama tik su tais baudžiamojo proceso teisės pažeidimais, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, t. y. neteisingo teismo nuosprendžio priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-942/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šiame straipsnyje įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu, kaip kasacinio skundo pagrindu. Ji turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme stadija, taigi ji apima ir ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme <...>“.Nagrinėjamoje situacijoje teismas aiškiai matė, jog kaltinamasis aktas iki bylos perdavimo teismui buvo išsiųstas kaltinamajam. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad „iš prie bylos pridėto 2017-11-22 lydraščio Nr. 1.23-502108 matyti, kad kaltinamajam kaltinamasis aktas išsiųstas tą pačią dieną, kai byla lydraščiu Nr. 1.33-502138 perduota teismui.“. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis kaltinamąjį aktą gavo praėjus vos kelioms dienoms nuo bylos jo išsiuntimo, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. Taigi, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą, ar byla gali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir priimant skundžiamą nutartį, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., kaltinamasis aktas jau buvo įteiktas ir dėlto jokios kliūties nagrinėti bylą teisme nebuvo. Teismas pastebi, kad tokio pobūdžio pažeidimas, net jei kaltinamasis aktas apskritai nebūtų įteiktas, neturėtų lemti bylos perdavimo prokurorui, nes šis pažeidimas lengvai ištaisomas ir niekaip netrukdo bylos nagrinėjimo. Teismas, nustatęs, kad kaltinamasis aktas nėra įteiktas, gali perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir ta pačia nutartimi nuspręsti įteikti kaltinamąjį aktą kaltinamajam ar įpareigoti tą padaryti prokurorą. Taigi, tokio pažeidimo ištaisymas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje nėra nei sudėtingas, nei kaip nors sutrukdantis bylos nagrinėjimą (esant būtinybei, teismas apie prokuroro padarytus pažeidimus gali informuoti aukštesnįjį prokurorą). Teismo argumentai, kad kaltinamojo akto neįteikimas pagal teismų praktiką gali būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nėra pagrįsti, nes toks ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytas pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei jis nebūtų pastebėtas viso teisminio nagrinėjimo metu ir teismo nuosprendis būtų priimtas kaltinamajam taip ir neįteikus kaltinamojo akto. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimą sutrukdė ne prokuroro veiksmai išsiunčiant kaltinamąjį aktą tą pačią dieną, kai byla buvo išsiųsta pirmosios instancijos teismui, o sprendimas perduoti bylą prokurorui, kas lėmė visiškai beprasmį ginčą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir ilgesnę viso proceso šioje byloje trukmę. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Stasio Kuprio skundą tenkinti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui panaikinti bei bylą grąžinti nagrinėti tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.