Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2958-583/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-05-14
Bylos Nr.: I-2958-583/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00162-2018-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Remigijus Arminas
Pareiškėjas: R. B.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Kristina Pralgauskaitė

Administracinė byla Nr. I-2958-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00162-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos : 21.3.7; 22.4.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. B. ir jos atstovams advokatei Kristinai Pralgauskaitei, Arvydui Ekčiui,

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovėms Ingai Gelžinytei –Litinskienei ir Jolantai Jasutienei,

2018 m. balandžio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. P1-204 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. PI-204 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų” (toliau – ir skundžiamas įsakymas) ir grąžinti ją į darbą;

2) priteisti pareiškėjos negautą darbo užmokestį dėl priverstinės pravaikštos - 750,00 Eur per mėnesį nuo faktiškai negauto atlyginimo (po termino, kuriuo išmokėta išeitinė kompensacija pagal skundžiamą įsakymą) iki bus įvykdytas teismo sprendimas;

3) priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje ėjo Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigas. Teigia, kad skundžiamas įsakymas grįstas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T2-248 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Tarybos sprendimas). Tarybos sprendimu nuo 2018 metų kovo 1 d. naikinama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vadovo pareigybė, o likusios 2 pareigybės bus pavaldžios tiesiogiai Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjui, bus įsteigta savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė, kurio numatoma funkcija vidinė komunikacija.

Pareiškėja nurodo, kad pareigybės naikinimo priežastys yra dirbtinės ir tai aiškiai nurodyta pačiame aiškinamajame rašte, t. y. iš esmės niekas nesikeis - 2 pareigybės liks skyriuje, tam pačiam tikslui - viešųjų ryšių organizavimas, perskirstomas pavaldumas be aiškaus tikslo, kurio esmė yra panaikinti pareiškėjos pareigybę, nes kitais būdais tokio tikslo nebuvo pasiekta.

Pastebi, jog tikslas „sutrumpės vertikali hierarchijos grandis” galėtų įvykti panaikinant Informavimo ir e. paslaugų skyrių, paliekant poskyrius skyriais, nes skyrių sudaro 3 poskyriai, o visiems jiems vadovauja iš vieno asmens susidarantis struktūrinis padalinys - skyrius, kuriam vadovauja Vilija Venckutė - Palaitienė. Tokia struktūra buvo iki įkuriant minėtą skyrių. Taip pat pastebi, jog, atliekant struktūrinį pertvarkymą, nebuvo atsižvelgta į asmens teisėtus interesus, būtent – į pareiškėjos teisėtą interesą užimti iki šiol einamas pareigas. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamoje byloje be skundžiamo įsakymo pagrįstumo turi būti sprendžiamas tarybos sprendimo pagrįstumas bei iš to išplaukiantis teisėtumas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime teigia, jog Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu yra priskirtas prie išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba Tarybos sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrą. Administracijos struktūra buvo keičiama, nes esama struktūra nesudaro galimybės tinkamai organizuoti darbo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Tarybos sprendimu administracijos struktūroje padaryti šie pokyčiai: 1) pakeistas Urbanistinės plėtros departamento ir Socialinių reikalų departamento pavaldumas; 2) panaikinami Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje poskyriai; 3) įsteigta Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė; 4) panaikintas Informavimo ir e. paslaugų skyriaus sudėtyje esantis Viešųjų ryšių poskyris; 5) įsteigta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė; 6) pakeisti kai kurių skyrių ir pareigybių pavadinimai. Sprendimo aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad sprendimu bus sumažintos trys vadovaujančios pareigybės skyriuose, kuriuose tarpinė vadovaujama grandis tapo netikslinga.

Atsakovas nurodo, kad pagrindinis visų struktūros pokyčių tikslas yra galimybė efektyviau organizuoti darbą. Pažymi, kad Savivaldybės administracijos struktūros pakeitimai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra jokių prielaidų struktūros pakeitimus laikyti prieštaraujančiais teisės aktams.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė įsteigta tam pačiam tikslui, kokiam buvo skirta jos pareigybė. Argumentuoja, kad įsteigta nauja pareigybė pagrįsta ne valstybės tarnybos santykiais, o darbo sutarties pagrindu; šios pareigybės funkcijos nėra identiškos ar panašios. Be asmens duomenų apsaugos pareigūno funkcijų šiai pareigybei taip pat priskirtos funkcijos, kurios padėtų Savivaldybės administracijos direktoriui atstovauti Savivaldybės administraciją Lietuvos ir užsienio institucijose, padėtų užtikrinti vidaus administravimą, pavedimų kontrolę, duomenų rinkimą ir teikimą Savivaldybės administracijos direktoriui. Atkreipia dėmesį, kad Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės didžioji dalis funkcijų yra susijusi su darbo poskyryje organizavimu, poskyrio veiklos ir lėšų planavimu, užduočių paskirstymu. Kadangi poskyris buvo sudarytas tik iš poskyrio vedėjo ir dviejų specialistų, poskyrio vedėjo funkcijos, susijusios su vadovavimu poskyrio veiklai, iš esmės netikslingos ir vertintinos kaip perteklinės. Siekiant optimizuoti įstaigos veiklą, perteklinių funkcijų nuspręsta atsisakyti ir panaikinti vadovaujančio lygio pareigybę. Pažymi, kad dėl tos pačios priežasties buvo panaikinti poskyriai Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Viename iš poskyrių iki pertvarkos dirbo 3, o kitame 5 specialistai, todėl nuspręsta, kad tikslinga naikinti poskyrius ir kartu poskyrių vedėjų pareigybes. Atsisakius perteklinių funkcijų Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje buvo panaikinta viena pareigybė.

Atsakovas taip pat pažymi, kad Savivaldybės administracija laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl valstybės tarnautojo įspėjimo apie atleidimą, informavimo apie laisvas esamas pareigybes, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą bei tenkinti kitus skundo reikalavimus. Informuoja, kad atsiskaitymo su atleistu valstybės tarnautoju tvarka yra nustatyta skundžiamo įsakymo 2.1.2 punkte.

Šalies argumentai

Pareiškėja bei jos atstovai teismo posėdžio metu palaiko skundo reikalavimus ir prašo jį tenkinti. Mano, kad naujai įsteigta Savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybė įsteigta tam pačiam tikslui, kokiam buvo skirta jos pareigybė.

Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad naujoji pareigybė yra Savivaldybės administracijos direktoriaus prerogatyva ir ji įsteigta pirmiausia dėl asmens apsaugos duomenų tvarkymo, kaip reikalauja naujasis reglamentas. Naujoji pareigybė numato tik labai nedidelę dalį buvusių vedėjos funkcijų, susijusių su vidine komunikacija. Be to, pretenduojant į šias pareigas būtina tam tikru lygiu mokėti anglų kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos R. B., karjeros valstybės tarnautojos, atleidimo iš valstybės tarnybos, struktūrinių pertvarkymų pagrindu panaikinus jos pareigybę, teisėtumo ir pagrįstumo, grąžinimo į tarnybą ir negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, jog vertinant struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4784-492/2016, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1053-662/2017 ir kt.). Taigi nagrinėjant bylą toliau yra reikšminga įvertinti, ar nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, garantuojamos valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojų teises reglamentuojančių teisės normų.

Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjos iki ginčijamo atsakovo įsakymo užimta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos (lygis – A, kategorija – 13) pareigybė realiai buvo panaikinta ir, ar pareiškėjai, laikantis įstatymo reikalavimų, buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą bei jai pasiūlytos atitinkamos kategorijos pareigos.

Dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo” (toliau – ir sprendimas Nr. T2-387) patvirtinta savivaldybės administracijos struktūra (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tarybos sprendimu Nr. T2-387 patvirtintą administracijos struktūrą, be kita ko, sudarė Informavimo ir e. paslaugų skyrius, susidedantis iš trijų poskyrių – Informacinių technologijų, Vieno langelio ir e. paslaugų, ir Viešųjų ryšių (b. l. 9). Taryba 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T2-248 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-387 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” pakeitė Tarybos sprendimu Nr. T2-387 patvirtintą Administracijos struktūrą ir ją išdėstė nauja redakcija. Pagal naują Tarybos sprendimo Nr. T2-387 redakciją Informavimo ir e. paslaugų skyrius susideda iš dviejų poskyrių – Informacinių technologijų ir Vieno langelio ir e. paslaugų (b. l. 4). Viešųjų ryšių poskyris panaikintas.

Pareiškėja ėjo minėto Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigas, todėl atsakovo 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P1-204 (toliau – ir Įsakymas) nuo 2018 m. vasario 28 d. buvo atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

LVAT, pasisakydamas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies tarpusavio ryšio, yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (žr., pvz., 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-674/2011, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1053-662/2017 ir kt.). Sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1053-662/2017 ir kt.). Nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, teismai nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.) (žr., pvz. LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017, 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261–1074/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–670/2013; 2012 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–348/2012 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra reikšmingi tie Administracijos struktūriniai pakeitimai, kurie yra susiję su pareiškėjos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyryje eitos pareigybės panaikinimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. AD1-3196 (b. l. 18) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatus (b. l. 19 -23), pagal kurių 3 punktą skyrius sudarytas iš Informacinių technologijų ir Vieno langelio ir e. paslaugų poskyrių. Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PAD-43 patvirtinti Informavimo ir e. paslaugų skyriaus pareigybių aprašymai (b. l. 27 – 28, 29 – 30). Informavimo ir e. paslaugų skyrių sudarančiuose poskyriuose patvirtintos dvi pareigybės, iš jų 1 – valstybės tarnautojo (skyriaus vyriausiasis specialistas (A lygis, 10 kategorija)) ir 1 – pagal darbo sutartį (skyriaus viešųjų ryšių specialistas (A2 lygis)). Palyginus su ankstesne Informavimo ir e. paslaugų skyriaus struktūra, iš esmės buvo panaikintas Viešųjų ryšių poskyris bei jo vedėjo pareigybė.

Taigi, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T2-248 pakeista Administracijos struktūra lėmė tai, kad nuo 2018 m. vasario 28 d. vietoje buvusių trijų Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus poskyrių liko du, atitinkamai panaikinant vieną poskyrį, taip pat sumažinant ir pareigybių (darbo vietų) Administracijoje skaičių. Darytina išvada, kad Administracijos struktūra nuo 2018 m. vasario 28 d. buvo pertvarkyta, įvyko realūs pokyčiai, lėmę kai kurių iki tol veikusių Administracijos struktūrinių padalinių sujungimą ir pareigybių (darbo vietų) Administracijoje skaičiaus sumažėjimą.

Panaikinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. AD1-406, 7.3 punkte nurodytos Viešųjų ryšių poskyrio funkcijos, suteiktos vykdant skyriui priskirtas užduotis. Lyginant 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. AD1-3196 (b. l. 18) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatus (b. l. 19 - 23) su 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. AD1-406 patvirtintais Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatais, matyti, kad Informacinių technologijų poskyrio funkcijos pakeistos nebuvo, o Vieno langelio ir e. paslaugų poskyrio tam tikrų funkcijų (Nuostatų 7.2.6, 7.2.12, 7.2.15, 7.2.17 punktai) aprašymas pakeistas, tačiau tai nesudaro esminės reikšmės pačių funkcijų pobūdžiui. Taigi, pagal 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. AD1-3196 patvirtintus nuostatus Informacinių technologijų ir Vieno langelio ir e. paslaugų poskyrių funkcijos iš esmės nesikeitė.

Minėta, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PAD-43 patvirtinti šių pareigybių aprašymai: Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (b. l. 27 – 28) ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialisto pareigybės aprašymas (b. l. 29 – 30). Byloje nėra ginčo, kad minėtuose pareigybės aprašymuose nustatytos funkcijos yra analogiškos iki Administracijos struktūros pakeitimo buvusių šių poskyrių pareigybių funkcijoms.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad bylos duomenys patvirtina tai, jog iki pertvarkos Informavimo ir e. paslaugų skyrių sudarė trys poskyriai; skyriuje buvo 4 pareigybės. Po pertvarkos Informavimo ir e. paslaugų skyriuje liko du poskyriai ir 3 pareigybės. Viešųjų ryšių poskyris buvo panaikintas, todėl panaikinta ir šio poskyrio vedėjo pareigybė. Įsteigtos dvi naujos pareigybės - Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija)) ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialisto (A2 lygis). Sulyginus iki struktūrinių pertvarkymų Informavimo ir e. paslaugų skyriuje buvusių poskyrių funkcijas bei buvusias pareigybes su po struktūrinių pertvarkymų esamomis, darytina išvada, kad pareiškėjos atliktų funkcijų, patvirtinus naujas pareigybes ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatus, buvo atsisakyta, jos nebuvo pavestos kitai Informavimo ir e. paslaugų skyriaus (jo poskyrio) pareigybei.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kelia klausimą dėl to, kad pareiškėjos eitos pareigybės funkcijos yra tapačios Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybei numatytoms funkcijoms (A2 lygis), joms taip pat numatyta ta pati veiklos sritis. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant dėl realaus pareigybės panaikinimo, turi būti lyginama panaikinta pareigybė su naujai įsteigta Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybe (A2 lygis).

Iš atsakovo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P1-328 patvirtinto Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo (b. l. 34 – 35) matyti, kad pareigybės paskirtis – poskyrio veiklos ir darbo organizavimas, dalyvavimas formuojant bei įgyvendinant nuoseklią ir efektyvią ryšių su visuomene politiką, pagrįstą viešumu ir bendradarbiavimu, siekiant įtvirtinti teigiamą visuomenės požiūrį į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) humanitarinių mokslų studijų srities filologijos krypties arba socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą bei turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį ir 1 metų darbo patirtį viešųjų ryšių srityje (6.1 punktas); išmanyti ir mokėti taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, piliečių teises į informaciją (6.2 punktas); atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (6.3 punktas); išmanyti visuomenės informavimo būdus ir priemones, viešųjų ryšių veiklos principus (6.4 punktas); gebėti savarankiškai organizuoti ir planuoti savo ir poskyrio darbą (6.5 punktas); mokėti valdyti, kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti dokumentų valdymą, mokėti dirbti kompiuteriu (Word, Excel, gebėti naudotis internetu, teisinės bazės informacine sistema) (6.6 punktas); mokėti anglų, rusų arba vokiečių kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (6.7 punktas). Pareigybei jos aprašyme priskirtos 24 funkcijos: organizuoja poskyrio darbą, paskirsto užduotis valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už poskyriui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą; teikia tiesioginiam vadovui siūlymus dėl klausimų, susijusių su poskyrio veikla; teikia nustatyta tvarka duomenis Savivaldybės strateginiam plėtros planui ir savivaldybės biudžetui rengti; rengia ir nustatyta tvarka teikia kuruojamos srities programų ir (arba) priemonių projektus, organizuoja patvirtintų kuruojamos srities programų vykdymą arba vykdo, rengia skyriaus veiklos, kuruojamų programų (ar jų priemonių) vykdymo (įgyvendinimo) ir kt. ataskaitas; rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus; įgaliojus savo kompetencijos klausimais atstovauja Klaipėdos miesto savivaldybės interesams; analizuoja poskyrio darbo rezultatus, tendencijas, teikia Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjui pasiūlymus dėl darbo gerinimo; vertina pavaldžių valstybės tarnautojų veiklą, įstatymų nustatyta tvarka skyriaus vedėjui teikia išvadas bei pasiūlymus dėl darbuotojų skatinimo, priedų, priemokų, nuobaudų skyrimo; pavedus organizuoja visuomenės nuomonės tyrimus, gyventojų apklausas; dalyvauja savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centro darbe, organizuoja gyventojų informavimą ekstremalių situacijų atvejais; teisės aktų nustatyta tvarka teikia siūlymus dėl poskyrio darbuotojų tobulinimosi; užtikrina duomenų, tvarkomų informacinėje sistemoje naudojant taikomąsias programas, teisingumą ir slaptumą; užtikrina tinkamą vidinę ir išorinę komunikaciją; organizuoja informacijos apie savivaldybės priimtus sprendimus ir jų įgyvendinimo eigą viešinimą; informuoja apie savivaldybės organizuojamus renginius, akcijas; renka informaciją iš Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų, Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, ją apibendrina ir platina žiniasklaidoje; analizuoja publikacijas žiniasklaidoje apie savivaldybės administracijos veiklą, esant būtinybei, informuoja apie tai Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėją, departamentų vadovus; konsultuoja Savivaldybės administracijos direktorių, jo pavaduotoją, administracijos darbuotojus dėl viešų pasisakymų; formuoja teigiamą Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdį; teikia savivaldybės vadovams ir darbuotojams pasiūlymus ir konsultacijas viešųjų ryšių klausimais; pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje; pagal kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus ir kitų dokumentų (tvarkų aprašų, taisyklių) projektus; organizuoja pranešimų iš Savivaldybės administracijos direktoriaus organizuojamų pasitarimų parengimą ir viešinimą; vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir skyriaus vedėjo pavedimus, atitinkančius poskyrio tikslus ir funkcijas.

Iš atsakovo 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. PAD-35 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus padėjėjo pareigybės aprašymo (b. l. 31 – 32) 3.1 – 3.9 punktų matyti, kad darbuotojui nustatyti šie specialieji reikalavimai: ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas; ne mažesnė kaip 1 metų darbo patirtis; mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens Bl lygiu; atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, nacionalinę ir Europos duomenų apsaugą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, darbą su informacinėmis technologijomis, dokumentų rengimo ir kalbos kultūros taisykles, dokumentų valdymą, teisės aktų rengimą; išmanyti Savivaldybės administracijos administracines taisykles ir procedūras; gebėti dirbti „MS Office” programų paketu; gebėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas; gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.

Darytina išvada, kad sulyginus pareiškėjos pareigybės aprašymą su anksčiau aptartu pareigybės aprašymu, esminių skirtumų dėl specialiųjų reikalavimų asmeniui, užimančiam šias pareigas, nėra.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus padėjėjo pareigybės aprašymo 4.1 – 4.9 punktus šias pareigas einantis darbuotojas vykdo funkcijas duomenų apsaugos srityje (renka informaciją duomenų tvarkymo veiklai identifikuoti; nagrinėja ir tikrina, ar duomenų tvarkymo veikla atitinka reikalavimus; informuoja duomenų valdytoją, jį konsultuoja ir teikia jam rekomendacijas; dalyvauja atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimą; bendradarbiauja su priežiūros institucija ir atlieka kontaktinio asmens funkciją; užtikrina duomenų, tvarkomų informacinėse sistemose, teisingumą ir konfidencialumą); pavedus rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų dokumentų (aprašų, taisyklių ir kt.) projektus; atlieka Savivaldybės administracijos direktoriui pavaldžių padalinių ir darbuotojų tinkamo pavedimų (potvarkių, įsakymų, raštų, prašymų, paklausimų) įvykdymo kontrolę ir teikia informaciją atsakingiems vykdytojams ir Savivaldybės administracijos direktoriui apie neįvykdytus pavedimus; pagal kompetenciją renka, tvarko, analizuoja ir pagal įgaliojimus teikia informaciją, statistiką ir kitus duomenis Savivaldybės administracijos direktoriui; pavedus atstovauja Savivaldybės administracijai kitose Lietuvos ir užsienio valstybių institucijose; organizuoja konsultavimosi ir informacijos keitimosi Savivaldybės administracijos viduje (vertikali ir horizontali komunikacija) užtikrinimą; organizuoja Savivaldybės administracijos darbuotojų įsitraukimo į įstaigos veiklą projektus; pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje; vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimus.

Teismo vertinimu, lyginant pareiškėjos pareigybės aprašymą su direktoriaus padėjėjo pareigybės aprašymu, nepaisant pavienių funkcijų panašumo, akivaizdu, jog pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ir minėtame aprašyme nustatytos funkcijos yra kitokios. Be to, skiriasi ir pavaldumas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Informavimo ir e. paslaugų skyriaus pertvarkymas neturi aiškaus tikslo ir yra neefektyvus (teigia, kad tikslas „sutrumpės vertikali hierarchijos grandis” galėtų įvykti panaikinant Informavimo ir e. paslaugų skyrių, paliekant poskyrius skyriais).

Svarbu paminėti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1053-662/2017) yra pažymėjusi, jog pagal LVAT praktiką viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu yra priskirtas prie išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos. Tai, jog savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, be kita ko, numatyta ir Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai; jis yra įstaigos vadovas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika).Pagal Metodikos 3 punktą, pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vadovaudamiesi Metodikoje nustatytais reikalavimais, rengia valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotas asmuo, įstaigos struktūrinių padalinių vadovai. Pagal Metodikos 4 punkte, rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas, jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Vadovaujantis Metodikos 8 punktu, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas, atsižvelgiama į valstybės tarnautojo pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, taip pat į teisės aktuose nustatytas įstaigos, įstaigos struktūrinio padalinio ar valstybės tarnautojo funkcijas. Pagal Metodikos 20 punktu, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įstaigos struktūrinių padalinių vadovai, parengę jiems pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, pateikia juos įstaigos struktūriniam padaliniui arba valstybės tarnautojui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas (toliau – ir personalo administravimo tarnyba). Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, personalo administravimo tarnyba, nagrinėdama pateiktus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vertina, ar pareigybei priskirtos funkcijos atitinka pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, ar tinkamai nustatytas pareigybės pavaldumas, ar specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, atitinka pareigybei priskirtas funkcijas, ar tinkamai nustatyti valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas, lygis ir kategorija.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1053-662/2017) pažymėjo, jog administracijos direktorius, atlikdamas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas, turi diskrecijos teisę, neviršijant didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus, organizuoti administracijos darbą ir, tvirtinant pareigybes, atitinkamas funkcijas pavesti atlikti valstybės tarnautojams arba pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims. Kita vertus, negalima teigti, kad, įgyvendindamas minėtą funkciją (skirti į pareigas ir iš jų atleisti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus), administracijos direktorius yra visiškai nepriklausomas ir nevaržomas teisės aktų reikalavimų.

Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Ši nuostata yra aktuali ir administracinių bylų teisenai. LVAT yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012 ir kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017, 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008 ir kt.). Be to, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis), t. y. teismas privalo paisyti įstatymų leidėjo valios, nevertindamas įstatymų ekonominio naudingumo, tikslingumo ar efektyvumo požiūriu.

Anksčiau minėta, kad Taryba 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-387 patvirtino Administracijos struktūrą ir struktūros schemą. Vadovaujantis administracinės bylos medžiagoje esančiu Aiškinamuoju raštu (b. l. 5- 8) minėta struktūra nesudaro galimybės tinkamai organizuoti darbą Administracijoje, todėl siekiant optimalaus teisės aktų įgyvendinimo bei darbo rezultato, struktūra keistina. Aptariamame Aiškinamajame rašte pažymėta, kad panaikinus Viešųjų ryšių poskyrį, sumažės viena vadovavimo pozicija ir sutrumpės vertikali hierarchijos grandis.

Įstaigos vadovo kompetencijoje yra paskirstyti veiklos funkcijas, darbo krūvį, valdyti įstaigos efektyvumą. Įvertinus byloje esančius duomenis ir susiklosčiusią faktinę situaciją, šiuo atveju byloje nėra pagrindo teigti, kad atlikti Administracijos struktūriniai pokyčiai tiek, kiek jie susiję su Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio panaikinimu, atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nenustatyta Administracijos struktūroje atliktų pakeitimų neteisėtumo dėl Viešųjų ryšių poskyrio panaikinimo, nes Administracijoje atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LVAT praktiką Teismas neturi kompetencijos vertinti, ar vadovo parinkti pareigybių modeliai yra efektyvūs įstaigos skyriaus atžvilgiu (žr., 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad tų funkcijų, kurias anksčiau vykdė pareiškėja, nebuvo atsisakyta, kad jos išliko ir buvo visa apimtimi perkeltos į kitą pareigybę, ar kitaip papildant kitą pareigybę naujai priskiriamomis funkcijomis. Be to, įvertinus naujai įsteigtos Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės ir pareiškėjos pareigybės aprašymus, matyti, kad įvertinus byloje esančius duomenis ir susiklosčiusią faktinę situaciją, šiuo atveju byloje nėra pagrindo teigti, kad Administracijos struktūriniai pokyčiai atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir yra pažeidžiantys pareiškėjos teises. Byloje nėra ginčo, kad Administracijoje atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, kad Administracijoje skyriais poskyrių skaičius buvo sumažintas nuo 3 iki 2, nėra ginčo dėl to, jog buvo sumažinta pareigybių. Struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti administracijos darbą. Vadovaujantis LVAT praktika, valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas gali pasireikšti tiek visišku atsisakymu tų funkcijų, kurios buvo priskirtos buvusiai pareigybei, tiek jas perskirsčius kitoms pareigybėms, tačiau realiai sumažinus darbuotojų skaičių (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-884/2013, 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1453/2014 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, konstatuotina, kad, nustačius, jog Administracijos poskyrių bei darbuotojų skaičius sumažėjo, faktas, kad buvo naujai įsteigtos kelios pareigybės, esant sumažėjusiam darbuotojų skaičiui, pats savaime nepaneigia pareiškėjos eitos pareigybės panaikinimo realumo.

Darytina išvada, kad pareiškėjos eitos pareigybės funkcijoms atlikti po šios pareigybės panaikinimo nauja pareigybė nebuvo įsteigta, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, jog jos eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta.

Dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos teisėtumo

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Nurodytoje normoje įtvirtinta teisė karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, būti paskirtam į kitas pareigas, tačiau į lygiavertes, t. y. to paties lygio ir kategorijos, karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tik tuo atveju, jei tokios pareigos yra, jos nėra užimtos ir jei atitinka asmens kvalifikaciją, išsilavinimą ir specialybę, bei toms pareigoms keliamus reikalavimus. Jei tokių pareigų valstybės tarnyboje nėra, valstybės tarnautojas dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamas arba paties sutikimu gali būti skiriamas į žemesnės kategorijos pareigas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

LVAT yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016, 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009 ir kt.).

LVAT formuojamoje praktikoje VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. <...> Numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1040/2014, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017 ir kt.). LVAT yra išaiškinęs, kad kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3018/2011, 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT yra pažymėjęs, kad jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas, nes valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012, 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti paskiriami į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatą, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamo ginčo atveju, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga (1 punktas); kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (2 punktas); kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje (3 punktas); kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai (4 punktas); kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje (5 punktas); kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius (6 punktas). Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad 3 dalies punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Darbdavys, vertindamas darbuotojo kvalifikaciją, turi diskreciją parinkti kriterijus, kurie, darbdavio manymu, geriausiai atspindi darbuotojo tinkamumą pareigoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013, LVAT 2017 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja dėl pirmumo teisės pretenduoti į naujai įsteigtas pareigas galėjo konkuruoti tik su tais valstybės tarnautojais, kurių išsilavinimą ir kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai buvo tokie patys, kaip ir jos. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog pagal DK įvardytus pirmumo kriterijus, pareiškėja būtų atitikusi nors vieną reikalavimą, todėl vertina, kad pareiškėja kitų darbuotojų atžvilgiu pirmumo būti skiriama į kitas pareigas neturėjo. Atitinkamai, atsakovas siūlyti užimti aukštesnės kategorijos pareigas pareiškėjai, pareigos neturėjo, nes tai nėra įstatymo numatyta.

Pareiškėja 2017 m. gruodžio 29 d. buvo supažindinta su atsakovo 2017 m. gruodžio 29 d. įspėjimu „Apie pareigybės panaikinimą” Nr. P16-153 (b. l. 36 – 37), kuriame buvo nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d. bus panaikintas Viešųjų ryšių poskyris ir pareiškėjos užimta Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos (lygis – A, kategorija – 13) karjeros valstybės tarnautojos pareigybė. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo 2018 m. vasario 8 d. pranešimo „Apie laisvas valstybės tarnautojų pareigas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje” (b. l. 38) matyti, kad pareiškėjai buvo pateiktas laisvų valstybės tarnautojų pareigybių administracijoje sąrašas. Pagal Administracijos 2018 m. vasario 28 d. raštą „Dėl laisvų valstybės tarnautojų pareigų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje” (b. l. 40) pareiškėja informuojama apie tai, kad atsižvelgus į pareiškėjos asmens byloje esančius dokumentus, ji neatitinka 2018 m. vasario 8 d. pranešime pateiktų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Pareiškėjai pasiūlyta pateikti papildomus dokumentus, jei tokių yra.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad po struktūrinio pertvarkymo naujai įsteigtos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija)) ir Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialisto (A2 lygis) pareigybės. Šias pareigas užėmė iki struktūrinio pertvarkymo šias pareigas ėję asmenys. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų kad ji atitinka DK numatytus pirmumo skiriant į pareigas kriterijus, taip pat Administracijoje nesant laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja, pareiškėja iš einamų pareigų buvo atleista pagrįstai.

Dėl Administracijos direktoriaus vyriausiojo padėjėjo pareigybės pažymėtina, kad ši pareigybė įsteigta, jos pareigybės aprašymas patvirtintas jau po pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos, todėl objektyviai atsakovas neturėjo galimybės tokias pareigas siūlyti pareiškėjai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtos pareigos yra ne karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį atsakovas turėjo pareigą siūlyti to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Taigi, nustačius, kad Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybė buvo realiai panaikinta, pareiškėjai laikantis įstatymo reikalavimų buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą bei atitinkamai jai buvo suteikta informacija apie Administracijoje esančias laisvas atitinkamos kategorijos pareigas, konstatuotina, kad byloje ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. PI-204 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų” yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra. Atsižvelgiant į tai, likę pareiškėjos reikalavimai, susiję su grąžinimu į tarnybą bei darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimu už visą priverstinės pravaikštos laiką, yra atmestini kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. P1-204 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir negauto darbo užmokesčio priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas