Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo G. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163⁵ str. 1 d. 250 litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 1 d. G. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d., už tai, kad ji būdama UAB “duomenys neskelbtini” vadove, pažeidė LR DK 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, kadangi jos vadovaujamoje bendrovėje leido dirbti nelegalų darbą trims darbuotojams – I. G., V. T. ir K. G., o būtent: 2011 m. liepos 5 d., apie 10 val. Klaipėdos apskrities VMI pareigūnams patikrinus Palangos laikiname įrenginyje, schemoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatyta, jog K. G. dirba su elektroniniu kasos aparatu (toliau EKA), priklausančiu UAB “duomenys neskelbtini”, aptarnauja klientus ir klientams užsisakius už 33 Lt maisto patiekalų, išdavė EKA kvitą Nr. 36, 48 Lt sumai, o suskaičiavus grynuosius pinigus, laikomus EKA aptarnavimo vietoje, rasta 293, 30 Lt, pagal atspausdintą „X” ataskaitą parodymai – 213 Lt, rastas pinigų perteklius sudarė 80,30 Lt. Be to, G. G. kavinės virtuvės patalpose ir klientų aptarnavimo salėje leido dirbti V. T. – ruošti maistą ir tiekti jį klientams bei I. G. - valyti kavinės stalus, nesudariusi su jomis rašytinės darbo sutarties. Patikrinus EKA kasos operacijų žurnalą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 nesuklijuotos atspausdintos “Z” ataskaitos ir neįregistruotos kasos operacijų žurnale, nėra atsakingo asmens ir kasininko parašų. Tokiu būdu buvo pažeistos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintos “Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo” 18, 21 punktų nuostatos, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003-08-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų “Kasos aparatų naudojimo taisyklių” 23, 35.4 punktų nuostatos, ir taip G. G. padarė ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutarimu G. G. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ str. 1 d. ir jai paskyrė 250 Lt dydžio baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 41³ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. nutraukė nesant pažeidimų sudėties.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 41³ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. Nurodo, jog pareiga tinkamai sudaryti darbo sutartį tenka darbdaviui, todėl už pasekmes, atsiradusias, dėl to, jog darbo sutartis nebuvo tinkamai sudaryta ir įforminta, atsakomybė tenka būtent darbdaviui. Pasak Institucijos, LR Darbo kodekso 99 str. 3 d. įsakmiai nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Konkrečiu atveju, su darbuotoju K. G. buvo aptartas darbo pobūdis (barmenas), darbo sąlygos, tačiau jo tapatybę patvirtinantis dokumentas neišduotas, jam leista dirbti nepranešus Valstybinio socialialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Be to, Institucijos teigimu, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog V. T. bei I. G. realiai dirbo UAB “duomenys neskelbtini” naudai, t. y. V. T. atliko virtuvės darbuotojos darbus, I. G. - tvarkė stalus. Mano, kad G. G. teiginys, jog ji nežinojo apie kavinėje dirbančius K. G., I. G. bei V. T. yra nepagrįstas, kadangi iki Klaipėdos AVMI pareigūnų patikrinimo bendrovėje buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas, t. y. tik pati G. G. Patikrinimo metu kavinė veikė, tačiau nė vienas joje dirbantis asmuo nebuvo įdarbinti UAB “duomenys neskelbtini”. G. G. teigia, kad Klaipėdos AVMI pareigūnai nereikalavo pateikti rašytinės darbo sutarties su K. G., nors esą tokia buvo sudaryta, tačiau Institucija nurodo, jog darbo vietoje darbuotojas ir neprivalo turėti darbo sutarties. Anot Institucijos, K. G. dirbo neturėdamas darbo pažymėjimo, apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-07-29 raštu Nr. (8.29) 3-47102 pateikė informaciją, kad UAB “duomenys neskelbtini” pranešimą apie K. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2011-07-05, pateikė 2011-07-05 13.36 val. nepasirašytą saugiu elektroniniu parašu, siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninio draudėjų aptarnavimo sistemą. Minėto dokumento originalą pateikė tik 2011-07-11. Todėl Institucijos nuomone, darbo sutartis buvo pasirašyta, informuotas VSDFFV teritorinis skyrius, atlikti kiti privalomi veiksmai tik po to atlikto patikrinimo. Pažeidėja objektyviais įrodymais neįrodė kitokio fakto. Pažymi, jog ATPK 41³ str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDF teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų “Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų” (2008-05-07 nutarimo Nr. 444 redakcija) 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus atvejį, kai vadovaujantis LR DK 99 str. 5 d. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas nė vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Šiuo atveju, darbo sutartis tarp G. G. ir K. G. sudaryta 2011-07-04. 15 darbo sutarties punkte nurodyta, jog asmuo pradeda dirbti 2011-07-05, t. y. vėliau nei darbo sutarties sudarymo dieną. Vadinasi, pranešimas apie K. G. įdarbinimą VSD teritoriniam skyriui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, t. y. 2011-07-04.

Taip pat Instuticija nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 163⁷ str. 1 d. Nurodo, jog pagal Klaipėdos AVMI turimų duomenų bazių duomenis nustatyta, jog operatyvaus patikrinimo metu K. G. nebuvo įdarbintas, todėl nebuvo galima jo patraukti administracinėn atsakomybėn ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 163⁷ str. 1 d. Institucijos teigimu, G. G. įsakymą, kuriuo įgalioja K. G. atsakingą už darbą su kasos aparatu pateikė tik teismo posėdžio metu. Šis įsakymas Klaipėdos AVMI pareigūnams tolimesnio patikrinimo metu nebuvo pateiktas. Todėl Institucija daro išvadą, jog šis įsakymas buvo priimtas jau po patikrinimo. Remiantis tuo, Institucija mano, kad tinkamu subjektu buvo pasirinkta G. G. ir ji privalo atsakyti už šį administracinį pažeidimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009).

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-1233/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nelegalaus darbo buvimo faktą dėl K. G. paneigė tuo, jog darbines funkcijas K. G. iki pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą, atliko tik dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog yra įdarbintas, o G. G. tądien buvo išvykusi tvarkyti jo įdarbinimo reikalų ir buvo įsitikinusi, kad be jos leidimo K. G. nepradės dirbti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu.

Iš protokolo nustatyta, kad 2011 m. liepos 5 d., patikrinimo metu, apie 10 val. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, rastas aptarnavimo darbus (barmeno funkcijas) atliekantis K. G., kuris su savimi neturėjo darbuotojo pažymėjimo (b. l. 3-6). Pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie K. G. priėmimą į darbą pateiktas 2011 m. liepos 5 d. 13.36 val., nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Pranešimo originalas pateiktas tik 2011 m. liepos 11 d., t. y. jau po atlikto patikrinimo (b. l. 8-9). Teikdamas pirminį paaiškinimą K. G. nurodė, kad G. G. buvo išvykusi į Klaipėdą, o jis aptarnavo atėjusius į kavinę žmones priimdamas iš jų užsakymus. Dirbo, nes manė, kad yra jau įdarbintas (b. l. 16). Kaip jau minėta anksčiau, LR DK 99 str. 3 d. nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbuotojas darbines funkcijas gali pradėti atlikti tik tada, kai jis yra tinkamai įdarbinamas, priešingu atveju kyla atsakomybė už nelegalų darbą. Šiuo atveju, G. G. su K. G. buvo aptarę darbo pobūdį ir darbo sąlygas. Byloje nustatyti objektyvūs elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikas. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. leido dirbti K. G. savo vadovaujamos įmonės kavinėje, neįdarbinus K. G. norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent pareiga tinkamai sudaryti darbo sutartį tenka darbdaviui, todėl už pasekmes, atsiradusias, dėl to, kad darbo sutartis nebuvo tinkamai sudaryta ir įforminta, atsakomybė tenka darbdaviui – G. G.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina G. G. teiginį, jog ji nežinojo, kad K. G. pradės dirbti be jos leidimo. Institucija visiškai pagrįstai skunde pažymėjo, jog iki patikrinimo bendrovėje buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas, t. y. pati G. G., nustatyta, kad patikrinimo metu kavinė dirbo, nors nei vienas joje dirbantis asmuo nebuvo įdarbinti UAB „duomenys neskelbtini“. Todėl visiškai nelogiškas G. G. argumentas, kad ji nežinojo, kad jos vadovaujamoje kavinėje pradėjo dirbti K. G. Akivaizdu, jog G. G. neužtikrino, jog jos vadovaujamoje kavinėje - barmenui - K. G., būtų leista pradėti dirbti įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad G. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pradėjo teigti, jog tarp jos ir K. G. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau anot pažeidėjos, Klaipėdos AVMI pareigūnai patikrinimo metu nereikalavo jos pateikti. Tokie G. G. teiginiai nepaneigia fakto, jog K. G. dirbo nelegaliai. Institucija pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, jog K. G. dirbo neturėdamas darbo pažymėjimo, apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pateikta rašytinė darbo sutartis buvo sudaryta jau po atlikto patikrinimo, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl K. G. nelegalaus darbo.

Remiantis šiais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad G. G. veikoje (dėl K. G.) nėra ATPK 41³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. nelegalaus darbo fakto, ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, jog G. G. veiksmuose nėra pažeidimo numatyto ATPK 163⁷ str. 1 d. sudėties. Apylinkės teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje padarė išvadą, kad G. G. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 163⁷ str. 1 d., kadangi atsakingas už šį pažeidimą yra K. G., kuris buvo paskirtas dirbti su kasos aparatu.

Pažymėtina, jog nors ir atsakomybė pagal ATPK 163⁷ str. 1 d. kyla asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, tačiau byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog 2011 m. liepos 5 d. atlikto patikrinimo metu kavinėje priklausančioje UAB “duomenys neskelbtini“ barmeno pareigose K. G. dirbo nelegaliai. Institucija visiškai pagrįstai skunde teigia, kad operatyvinio patikrinimo metu K. G. UAB “duomenys neskelbtini” nebuvo įdarbintas, todėl jam ir atsakomybė pagal ATPK 163⁷ str. 1 d. negali kilti. G. G. būdama atsakinga už kasos aparatų naudojimo tvarką, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad kavinėje dirbtų įstatymų nustatyta tvarka tik apmokyti kasininkai, kurie būtų supažindinti su kasos aparato naudojimo instrukcija ir taisyklėmis. LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23 punkte nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis. Tačiau pažymėtina, jog G. G. nebuvo įdarbinusi K. G. įstatymų nustatyta tvarka, todėl būtent ji laikoma tinkamu subjektu atsakyti pagal ATPK 163⁷ str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, jog įsakymas, kuriuo G. G. įgalioja K. G. dirbti su kasos aparatu buvo priimtas jau po patikrinimo, nes šį įsakymą pažeidėja pateikė ne patikrinimo ar vėlesnio tyrimo metu, o tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Tačiau apygardos teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog tarp I. G., V. T. ir G. G., būtų buvęs sudarytas, tačiau raštu neįformintas, susitarimas dėl darbo, turintis Darbo sutarties kodekso 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius. Neįrodyta, kad tarp šių asmenų buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo paklūstant kavinėje nustatytai tvarkai. Priešingai, abi teismo posėdyje apklaustos liudytojos nurodė, jog kavinėje nedirbo. Liudytoja I. G. tiek pirminiame savo paaiškinime, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ji yra G. G. pusseserė ir vasarą svečiavosi pas ją. Patikrinimo dieną G. G. vadovaujamoje kavinėje ji tik leido laiką, kavinėje ji nedirbo ir dėl darbo bei atlyginimo nesitarė. Pinigų taip pat nėra gavusi. Nurodė, kad kartais padėdavo G. G. ir nunešdavo indus ar nuvalydavo stalus tik iš draugiškumo (b. l. 17).

Liudytoja V. T. paaiškinime nurodė, kad pas draugę G. G. ji užėjo jos paprašyta prižiūrėti patalpas, kadangi G. G. skubėjo į oro uostą. Nurodė, jog atvyko atostogauti liepos 5 d. ir tik šią dieną atėjo aplankyti G. G., dėl darbo su ja nesitarė (b. l. 18). Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje nėra surinkta jokių patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų abejoti liudytojų V. T. bei I. G. parodymais bei paaiškinimuose nurodytomis aplinkybės. Tai, kad patikrinimo metu V. T. ir I. G. buvo kavinės patalpose neleidžia teigti, jog buvo atsiradę darbo sutartiniai santykiai ir jos kavinėje dirbo nelegaliai. Nenustačius būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nelegalaus darbo požymių asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad nelegalaus darbo faktas nenustatytas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl išdėstytų argumentų Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimas dalyse dėl ATPK 41³ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. numatytų pažeidimų nutraukimo panaikinamas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus G. G. kalta padarius ATPK 41³ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, sprendžiamas nuobaudos G. G. paskyrimo klausimas. G. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie G. G. baustumą nėra. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes G. G. skiriamos sankcijose numatytos minimalios nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo dalį, kuria G. G. administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 41³ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. nutraukta.

Pripažinti G. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. (dėl K. G.) ir paskirti jai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁷ str. 1 d. ir paskirti jai 50 Lt (penkiasdešimt litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti su nuobauda paskirta pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. ir galutinę nuobaudą G. G. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.