Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo G. G. paskirta 3000 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-01 G. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, 2011-07-05 10 val. (duomenys neskelbtini), laikiname įrenginyje įrengtoje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinės darbo sutarties leido dirbti K. G., V. T. ir I. G.. K. G. kavinėje aptarnavo klientus, dirbo su elektroniniu kasos aparatu, priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), V. T. kavinės virtuvėje ruošė maistą ir jį tiekė klientams, o I. G. tvarkė stalus. K. G., klientams pateikus užsakymą už 33 litus, išdavė elektroninio kasos aparato kvitą Nr. 36 48 litų sumai. Patikrinus elektroniniu kasos aparatu EURO 1000T, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdinto dienos „X“ ataskaitos parodymus ir suskaičiavus kasos aparate buvusius pinigus, buvo surasta 80,30 Lt neapskaitytų pinigų, patikrinus minėto kasos aparato operacijų žurnalą nustatyta, kad nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 nesuklijuotos atspausdintos „Z“ ataskaitos ir neįregistruotos kasos operacijų žurnale, taip pat nebuvo atsakingo asmens ir kasinininko parašų, tokiu būdu buvo pažeistos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintos „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 18, 21 punktų nuostatos, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ 23, 35.4 punktų nuostatos, ir G. G. padarė ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-08-30 nutarimo nustatomojoje dalyje nurodė, kad 2011-08-01 G. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 leido dirbti K. G., V. T., I. G.. K. G. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2011-07-05 aptarnavo klientus, dirbo su elektroniniu kasos aparatu, priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), laikė 80,30 litų neapskaitytų pinigų. V. T. kavinės virtuvėje ruošė maistą ir jį tiekė klientams, I. G. tvarkė stalus. Tuo G. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163⁷ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu G. G. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-30 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, pažeidžiant jos teises į gynybą, neįvertinus visų bylos aplinkybių ir neapklausus liudytojų, todėl primtas nutarimas yra neteisėtas. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Apeliantė nurodo, kad jos byla buvo išnagrinėta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai nepranešus, ji jokių prašymų nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, byloje objektyvių duomenų, kad jai buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą, nėra. Todėl nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 272 str. nustatytą administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką.

Nurodo, jog teismas konstatavo, kad jai 2011-08-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 leido dirbti K. G., V. T., I. G.. K. G. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2011-07-05 aptarnavo klientus, dirbo su elektroniniu kasos aparatu, priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), laikė 80,30 Lt neapskaitytų pinigų. V. T. kavinės virtuvėje ruošė maistą ir jį tiekė klientams. I. G. tvarkė stalus. Apeliantė pažymi, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės turėdama atlikti procedūras ir planuodama perduoti informaciją apie įdarbintą asmenį K. G., 2011-07-05 buvo išvykusi, tuo metu į paplūdimio palapinę buvo atėjusios V. T. ir I. G., su kuriomis ji dėl jokių darbų nesitarė, ir jokių pareigų atlikti neprašė. V. T. ir I. G. jos nebuvimo laikotarpiu tiesiog norėjo pabūti paplūdimyje, palapinėje.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LVAT 2007-06-07 nutartis byloje Nr. N-9-1150/07). Pagal ATPK 256 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama nagrinėti byla ir jo pagrindu priimamas nutarimas. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi, todėl protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai, leidžiantys teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų įrodymo funkcijos, įrodymais administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo yra kaltas dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Taigi protokole, be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai (LVAT 2007-04-12 nutartis byloje Nr. ⁹(62)-753/2007).

Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad neva ji, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 leido dirbti trims asmenims, tačiau kokiais įrodymais teismas rėmėsi, neaišku, nes nei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2011-07-05 faktų fiksavimo pažymoje, nei Inspekcijos tarnautojų surašytame 2011-08-01 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 005748 apie tai, jog ji nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 būtų leidusi dirbti trims asmenims, nesudarius su jais darbo sutarties, nenurodyta. Aplinkybę, jog teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs visų įrodymų patvirtina ir tai, kad teismas, nesant byloje jokių objektyvių duomenų, nutarime konstatavo, jog V. T. kavinės virtuvėje ruošė maistą ir jį tiekė klientams, nors Inspekcijos 2011-07-05 faktų fiksavimo pažymoje užfiksuota, kad kontrolinio pirkimo metu maistą Inspekcijos tarnautojams patiekė K. G.. Teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino Inspekcijos 2011-07-05 faktų fiksavimo pažymoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole esančių prieštaravimų. Inspekcijos 2011-07-05 faktų fiksavimo pažymoje konstatuojama, kad maistą klientams patiekė K. G., o administracinio teisės pažeidimo protokole, nepagrindžiant jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nurodyta, kad neva ji leido V. T. ruošti maistą ir tiekti jį klientams. Inspekcijos tarnautojai nenurodė, iš ko jie nustatė tokias aplinkybes. Nepagrįstas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo kaltinimas, jog ji leido dirbti – valyti stalus – I. G., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, nes pati I. G. nurodė, kad ji kavinėje tiesiog leido laiką, atostogavo. Kokiais faktiniais duomenimis remiantis Inspekcijos tarnautojai konstatavo šias aplinkybes, nenurodyta, teismas šių aplinkybių neištyrė. Apeliantės manymu, byla turi būti nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Teismas nepagrįstai, išeidamas už administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų, neturėdamas tam jokių įrodymų ar faktinių duomenų konstatavo, kad G. G., nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 leido dirbti trims asmenims – V. T. ruošti maistą ir tiekti jį klientams, I. G. valyti stalus.

LVAT teisėjų 2005-07-15 pasitarime aprobuotų „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų“ nustatyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1. Dirbamas darbas; 2. Darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 str.), t. y. 2.1. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2.2. asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2.3. asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; 2.4. asmuo dirba atlygintinai. 2011-07-05 faktų fiksavimo pažymoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nustatytas G. G., kaip darbdavio susitarimas su V. T. ir I. G. dėl darbo vietos, darbo sąlygų, profesijos ir atlygio už darbą. G. G. nurodo, kad ji, būdama darbdaviu, su V. T. ir I. G. dėl darbo, darbo sąlygų ar darbo užmokesčio nesitarė, šių aplinkybių nenustatė ir patikrinimą atlikę bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Inspekcijos tarnautojai. Tai, kad nebuvo susitarimo, patvirtina ir V. T. bei I. G. savo paaiškinimuose, kuriuos teismas vertino neobjektyviai. Pažymi, kad LVAT rekomendacijose nurodoma, kad „atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Nustatydami šį požymį, teismai turėtų tirti, koks yra atlygintinumo pobūdis – periodinės išmokos, kas mėnesį už atliktą darbą mokamos išmokos“. Teismas nutarime nenurodė, kokiais įrodymais buvo patvirtinti nelegalaus darbo požymiai: susitarimas dėl pareigų, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, bei pats nelegalaus darbo faktas. Teismas nesiaiškino šių požymių. Teismas apsiribojo vien konstatavimu, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad pažeidimo faktas įrodytas, ir kad G. G. veiksmai atitinka ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d. ir 163⁷ str. 1 d. dispoziciją. Taigi teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, nenustatęs jos veikoje nelegalaus darbo požymių, neteisėtai paskyrė jai administracinę nuobaudą.

Inspekcijos tarnautojai nepagrįstai apkaltino ją, kad ji leido dirbti K. G., nesudariusi su juo darbo sutarties, nes darbo sutartis su minėtu asmeniu buvo sudaryta 2011-07-04 vakare, o dirbti, vadovaujantis šios darbo sutarties nuostatomis, jis turėjo pradėti nuo 2011-07-05. Inspekcijos tarnautojai atvyko 10 val. ryto, kai ji jau buvo išvykusi pateikti informaciją apie įdarbintą asmenį Valstybiniam socialiniam draudimui, o K. G. dėl išprusimo stokos ir darbo santykius reglamentuojančių įstatymų nežinojimo negalėjo susiorientuoti, ko iš jo prašoma. Inspekcijos 2011-07-05 faktų fiksavimo pažymoje yra aiškiai nurodyta, kad K. G. raštu paaiškino, kad nežinojo, jog nėra įdarbintas bendrovei priklausančioje (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad jis žinojo ir sakė, kad yra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tiesiog Inspekcijos tarnautojai jį supainiojo teisinėmis sąvokomis ir reikalavimais. Inspekcijos tarnautojai apie tai, kad darbo sutartys nėra sudarytos, konstatavo vien iš reikalavimo pateikti darbuotojo darbo pažymėjimą, o įrodymu šioje byloje gali būti tik rašytinė darbo sutartis. G. G. nurodo, kad Inspekcijos tarnautojai nei iš jos, nei iš K. G. pateikti pasirašytų darbo sutarčių egzempliorių, papildomų dokumentų, tokių kaip darbo sutarčių registracijos žurnalas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurie galėtų įrodyti, kad K. G. jau yra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir su juo nustatyta tvarka sudaryta darbo sutartis, nereikalavo. Galima tvirtinti, kad Inspekcijos tarnautojai savo priedermės tinkamai neatliko. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (ATP protokolas, Inspekcijos 2011-07-05 faktų fiksavimo pažyma), kurių duomenys prieštaringi ir kuriuose nėra būtiniausių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti aiškią išvadą, kad G. G. veikoje yra inkriminuoto nusižengimo sudėtis. Teismas, priimdamas nutarimą, neįvertino tos aplinkybės, kad Inspekcijos tarnautojai, nesurinkę įrodymų dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, pažeisdami konstitucinę nuostatą dėl nekaltumo prezumpcijos, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nekaltam asmeniui.

Inspekcijos tarnautojai konstatavo, jog nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 kasos aparato kasos operacijų atlikimo žurnale nesuklijuotos atspausdintos „Z“ ataskaitos ir neįregistruotos kasos operacijų žurnale, nėra atsakingo asmens ir kasininko parašų. Apeliantės tvirtinimu, iki 2011-07-04 ji buvo vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir tiesiog fiziškai nesuspėjo laikytis kasos aparatų veiklą reglamentuojančios tvarkos bei manydama, kad pakanka vien atspausdinti nustatytos formos „Z“ ataskaitas, jas spausdindavo ir dėdavo į kasos aparato kasos operacijų žurnalą. Atvykus Inspekcijos tarnautojams ir išsiaiškinus nustatytą tvarką, pažeidimas nedelsiant buvo pašalintas, kasos operacijų žurnalas buvo sutvarkytas. Todėl, nors jos veika ir turi ATPK 163⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo požymių, tačiau yra tik formali, nes „Z“ ataskaitos buvo spausdinamos ir dedamos į kasos aparato kasos operacijų žurnalą, tik formaliai nesutvarkant jų iki galo.

Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163⁷ straipsnis nustato atsakomybę už asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimą įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose privaloma naudoti kasos aparatus atsiskaitant su gyventojais už prekes ir paslaugas grynais pinigais, kai šis neatitikimas sudaro daugiau nei dvidešimt litų, – baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų mano, kad teismas jai baudą skyrė nepagrįstai. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Kadangi su kasos aparatu 2011-07-05 dirbo K. G., jis pardavė prekes, taigi jam buvo atsiradusi prievolė išduoti kasos kvitą. Šią prievolę K. G. realizavo ir kasos aparato kasos kvitą išdavė. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. yra netinkamas šio pažeidimo subjektas, nuobauda jai pagal ATPK 163⁷ straipsnį negalėjo būti paskirta. Teismas, pažeisdamas ATPK 286 straipsnio nuostatas, visiškai nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodytų ATPK 163⁵ ir 163⁷ straipsniuose nustatytų pažeidimų, nepateikė jokių motyvų, koks sprendimas dėl šių straipsnių priimtas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: (...) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į aukščiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų net neišvardino ir jų nevertino, nenurodė jokių motyvų, kuriais rėmėsi pripažindamas G. G. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje teismas nurodė, jog G. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04 leido dirbti K. G., V. T., I. G.. Tokios teismo nurodytos aplinkybės yra iškraipytos, visiškai prieštarauja aplinkybėms, užfiksuotoms administracinio teisės pažeidimo protokole bei nesutampa tarpusavyje (ATP protokole fiksuota, jog K. G. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), klientus aptarnavo 2011-07-05, ir nėra jokių nuorodų, kad minimi asmenys ten būtų dirbę laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-07-04). Teismas nutarime apskritai nenurodė, kokius ATPK 43³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d. ir 163⁷ str. 1 d. numatytus administracinių teisės pažeidimų požymius jis nustatė G. G. veiksmuose.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė „G. G. paskirti 3000 litų baudą“, tačiau paskirdamas nuobaudą, apylinkės teismas nesilaikė administracinių nuobaudų skyrimo, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, taisyklių. ATPK 33 str. 1 d. numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Taikant paminėtą nuostatą, vienu nutarimu turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.). Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą už tris administracinius teisės pažeidimus, nei vieno šių pažeidimo atskirai nekvalifikavo, neišdėstė įrodymų, patvirtinančių traukiamo atsakomybėn asmens kaltę dėl kiekvieno pažeidimo, ir nepaskyrė nuobaudos už kiekvieną pažeidimą, tinkamai nemotyvavo ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas

nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis yra be motyvų, teismas visiškai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, o byloje esančių įrodymų net neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, kas laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama G. G. kaltė jai inkriminuotų pažeidimų padaryme, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje detaliau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.