Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. N. 2025 m. sausio 9 d. apie 19⁴⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus sudavė delnu partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, K. D. į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) R. N. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. sausio 10 d. ir 2025 m. sausio 17 d. apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad su K. (D.) gyvena ir veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Vaikų neturi. Nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Kaltinamojo (įtariamojo) teigimu, (2025 m.) sausio 9 d. su K. nuėjo pas draugus S. ir I. Šie draugai gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Pas draugus nuėjo gal po 18⁰⁰ val. Svečiuose K., I. ir kaltinamasis (įtariamasis) gėrė alkoholį. S. alkoholio nevartojo ir buvo blaivus. Kai K. išgeria alkoholio, pradeda jam (kaltinamajam (įtariamajam)) prikaišioti draugę I., kelia pavydo scenas. Tą kartą K. buvo gerokai apgirtusi, kaltinamasis (įtariamasis) jautėsi normaliai. K. kalbėjo, kad jis vesis I. pas save ir darys meilės reikalus. Jis supyko ant K., nes nieko panašaus negalvojo ir neturi reikalų su I., ir pliaukštelėjo K. per veidą, antrą kartą lyg kliuvo per pakaušį. Galėjo suduoti ir trečią kartą. K. sudavė vyriškai, todėl galėjo sukelti fizinį skausmą. Nežino, ar S. su I. matė jo pliaukštelėjimus K. Viskas įvyko prie stalo. Nenorėjo K. sukelti fizinio skausmo. Jis tik norėjo apraminti K., kuri ne kartą anksčiau prašė, kad kai būna girta ir kalba bei daro nesąmones, jis ją apramintų. Neblaivi K. būna konfliktiška. Taigi jis ir sudavė jai, kad apsiramintų. Po to K. apsiverkė, lyg isterija prasidėjo. K. veide nematė sužalojimų, nes sudavė nestipriai. Jis liko prie stalo, o K. nuėjo į tualetą. Atėjusi I. pasakė, kad K. išėjo į lauką. Jis išbėgo į lauką ir K. rado kieme. Kvietė ją grįžti atgal, tačiau K. buvo pikta ir su juo nėjo. Mano, kad K. kieme iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jį sulaikė draugų bute. Gailisi dėl savo elgesio.

Nukentėjusiosios K. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad su R. N. gyvena ir veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Abu nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji įvykio dieną (2025 m. sausio 9 d.) su R. nuėjo pas draugus S. ir I., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Alkoholį svečiuose vartojo trise. S. alkoholio nevartojo. Nukentėjusioji apsižodžiavo su R., nes jis flirtavo su I. Pyko ant R. Jis delnu trenkė jai per veidą tris kartus. Jautė fizinį skausmą. R. smūgius matė S. su I., tačiau jie nesikišo. Nukentėjusiojo pakilo nuo stalo ir pabėgo, nes žino, kad būtų dar gavusi (nuo R.). Anksčiau R. ją jau buvo sumušęs.

Nukentėjusioji išbėgo iš draugų buto į kiemą be striukės. Paskambino 112. Stovėdama lauke matė išėjusį R. Išsigandusi įbėgo į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), trumpai pastovėjo. Pastebėjusi, kad R. nebėra, išėjo. Išėjusi iš (duomenys neskelbtini) stovėjo kieme (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pamatė neblaivią I. Ji kažką aiškino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė R. Į teismo medicinos ekspertus ar kitus medikus nesikreipė, nes veide nieko nesimatė. Civilinio ieškinio nereiškia. R. telefonu atsiprašė. Ji jam atleido, tačiau nežino, ar gyvens su juo toliau.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 10 d. apklausto liudytojo S. M. parodymais.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. sausio 10 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens apžiūros 2025 m. sausio 9 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios K. D. kūno apžiūra. Apžiūrint jos veidą ir galvos sritį, nematyti akivaizdžių sužalojimų. Nufotografuota.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. sausio 10 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai K. D. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. sausio 15 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra.

Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle; Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos T. J. 2025 m. sausio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, 2025 m. sausio 9 d. fiziškai smurtavus prieš partnerę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, ir sukėlus jai fizinį skausmą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 45 parų areštą sumažinti trečdaliu iki 30 parų. Į atliktą bausmę įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką (1 parą).

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. 2021 m. sausio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad Lietuvoje per karantiną artimai bendravo ir šventė šv. Kalėdas su daugiau nei vieno namų ūkio asmenimis. Baudą sumokėjo. 2021-2022 m. du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais; su savimi turėjo, gabeno akcizais apmokestinamą prekę – cigaretes, kurios teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintos specialiais ženklais (kontrabandines). Informacijos apie paskutinės baudos sumokėjimą nėra. 1998 m. teistas už vagystę; 2000 m. – už neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą; 2003 m. – už plėšimą; 2010 m. – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu; 2023 m. 2 kartus teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą prieš tą pačią nukentėjusiąją K. D.. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, taip pat kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (tęsiasi smurtas artimoje aplinkoje), pripažįsta jį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas mažesnį už vidurkį (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, areštas mažinamas vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėn. iki 1 m.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012 ir kt.).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (paskutiniu) 2023 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1548-409/2023 skyrė kaltinamajam (nuteistajam) subendrintą maksimalią 90 parų arešto bausmę ir atidėjo jos vykdymą. Nepaisant to, kaip minėta, per 1,5 metų tai jau trečias smurto artimoje aplinkoje atvejis, todėl teismas nemato perspektyvų koreguoti kaltinamojo elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą, ir netaiko arešto vykdymo atidėjimo instituto.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės, išskyrus arešto laiką, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2025 m. sausio 9 d. 20³⁰ val. iki 2025 m. sausio 10 d. 14⁰⁷ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atlikto arešto laiką ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 1 arešto parą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus ir policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 parų areštą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 45 parų areštą sumažinti trečdaliu iki 30 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą areštą santykiu 1:1 įskaityti R. N. laikino sulaikymo laiką (1 parą).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti R. N. recidyvistu.

Išaiškinti R. N., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. Nr. +370-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo R. N. atvykimo į arešto atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu to prireiktų.

Skirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, išskyrus arešto laiką, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

R. N. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopiją iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus ir policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti R. N., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.