Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2-34-370/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-11Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-01-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2-34-370/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00347-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00347-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.7; 3.1.7.6; 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-649-254/2021 pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ieškinį atsakovei K. K. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo ir dėl ginčo išsprendimo iš esmės bei pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (toliau – ir ieškovė) ieškinyje atsakovei K. K. (toliau – ir atsakovė) prašė panaikinti 2020 m. gegužės 15 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) sprendimą dėl atsakovės pareiškimo ir išspręsti ginčą iš esmės – atsakovės skundą atmesti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 352,48 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu: 1) ieškinį patenkino – panaikino 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimą dėl atsakovės pareiškimo ir ginčą dėl šio pareiškimo išsprendė iš esmės – atsakovės pareiškimą atlyginti sveikatai padarytą žalą atmetė; 2) priešieškinį atmetė; 3) priteisė iš atsakovės ieškovei 898,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą byloje būtina nustatyti, ar ieškovė teisingai nustatė atsakovei diagnozę, įvertinti jos pasirinktą gydymo taktiką, o tam yra reikalingos specialios medicinos eksperto žinios, todėl teismas paskyrė teismo deontologinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Už ekspertizės atlikimą apmokėti įpareigota ieškovė. Teismas gavo ekspertizės aktą, kuris pagrindė ieškovės argumentus, kad neteisėtų veiksmų ieškovė neatliko.

5. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 14 straipsnio 11 dalį į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas. Teismas nustatė, kad ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 900 Eur užstatą ekspertizės išlaidoms atlyginti. Kauno apygardos teismas Valstybinei teismo medicinos tarnybai išmokėjo 898,60 Eur sumą už atliktą ekspertizę. Ieškovei grąžintas nepanaudotas 1,40 Eur likutis. Ieškovės ieškinį tenkinus, o atsakovės pareiškimą ir priešieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė K. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovei 898,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš atsakovės 898,60 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisti; 2) priteisti iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant atsakovei antrinę valstybinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Sprendimu panaikintas nuo atsakovės valios ar įtakos nepriklausantis Komisijos sprendimas, už šios Komisijos klaidingą sprendimą atsakovė negali atsakyti. Atsakovė neturėtų atsakyti už tai pačiai ministerijai pavaldžių institucijų (Komisijos, ieškovės ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos) nesusikalbėjimą, nuomonių skirtumą.

6.2. Teismas, įvertinęs atsakovės sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jai suteikta 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba, ir atsakovės fizinės bei psichinės sveikatos būklę, turėjo teisę savo sprendime atsakovei nepriteisti sumokėti atliktos ekspertizės išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) visuomet apmoka teismo paskirtos bet kokios ekspertizės išlaidas, jei tokia ekspertizė skiriama valstybinę teisinę pagalbą gavusio asmens prašymu. Todėl, vadovaujantis teisingumo principu, neturėtų būti skirtumo, kurios šalies iniciatyva byloje paskirta ekspertizė, tokios ekspertizės išlaidos iš 100 proc. kompensuojamą valstybinę teisinę pagalbą gavusio asmens neturėtų būti priteisiamos. Galbūt šios išlaidos priteistinos iš VGTPT.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Nors ieškinį pareiškė ieškovė, tačiau byloje nagrinėtinas materialinis teisinis reikalavimas yra atsakovės prašymas taikyti civilinę atsakomybę ieškovei dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas iš esmės pagal atsakovės pareiškimą, kurį ji pateikė Komisijai, taip pat tiriamos ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio aplinkybės. Pradinį materialinį teisinį reikalavimą Komisijai pateikė būtent atsakovė, todėl, nustačius, kad šis reikalavimas buvo nepagrįstas, ji ir turi atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.2. Sprendimu patenkintas ieškovės reikalavimas, todėl patenkinus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą (iš atsakovės nepriteisti 898,60 Eur), šios išlaidos nepagrįstai tektų ieškovei, kuri neatliko neteisėtų veiksmų ir turi lūkestį susigrąžinti dėl nepagrįsto atsakovės skundo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei pareiškus nepagrįstą apeliacinį skundą, iš ieškovės nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos tokį skundą teikiant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 898,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ekspertizei apmokėti priteisimo iš atsakovės

9. Atsakovė atskirajame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir teigia, kad išlaidos ekspertizei apmokėti iš atsakovės neturėjo būti priteistos.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. liepos 23 d. sprendimu buvo teikiama 100 proc. valstybės kompensuojama antrinė teisinė pagalba. Taip pat nustatyta, kad byloje ekspertizė paskirta ieškovės prašymu ir buvo apmokėta ieškovės (CPK 90 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, atsakovės priešieškinį atmetė, o atsakovė sprendimo dalies dėl ginčo esmės neskundžia. Taigi, šioje byloje ginčą pralaimėjusi šalis yra atsakovė.

11. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Taigi, sumos, išmokėtos ekspertams, taip pat yra bylinėjimosi išlaidos (jų dalis).

12. CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama VGTPĮ nustatytais atvejais ir tvarka. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas; antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą (VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalis).

13. VGTPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, išlaidos išnagrinėtose konstitucinės justicijos bylose, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos VGTPĮ 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime.

14. VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis. Pagal VGTPĮ 14 straipsnio 11 dalį, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybė, suteikdama antrinę teisinę asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą, tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022).

16. Šiuo atveju ekspertizės atlikimo prašymą pateikė ir ją apmokėjo ieškovė, gindamasi nuo atsakovės reikalavimų, kuriuos atsakovė pareiškė Komisijoje, ir kurie buvo patenkinti, taip gindamasi nuo atsakovės priešieškinio. Taigi, ekspertizės atlikimo išlaidos yra ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, skirtos pagrįsti savo poziciją byloje, gintis nuo atsakovės reikalavimų, o nuo tokių priešingos bylos šalies išlaidų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gaunantys asmenys, pralaimėję bylą, neatleidžiami (VGTPĮ 14 straipsnio 11 dalis).

17. Šioje byloje nagrinėtas materialinis teisinis reikalavimas iš esmės yra atsakovės prašymas taikyti civilinę atsakomybę ieškovei dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas pagal atsakovės pareiškimą, kurį ji pateikė Komisijai, tiriamos ieškinio ir priešieškinio aplinkybės. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad Komisijos sprendimas nepriklausė nuo jos valios ar įtakos. Kaip teisingai nurodo ieškovė, pradinį materialinį teisinį reikalavimą Komisijai pateikė būtent atsakovė, todėl, nustačius, kad šis reikalavimas nepagrįstas, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad ekspertizės išlaidos galbūt priteistinos iš VGTPT. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Taigi, realizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo principus ir įgyvendinant VGTPĮ įtvirtintus tikslus, VGTPT turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas, kurias patiria antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo, tačiau VGTPT neturi teisinio pagrindo apmokėti išlaidas, kurias patiria ne antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo (VGTPĮ 14, 20 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas dėl ekspertizės byloje atlikimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. VGTPT Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei. Kadangi atsakovės atskirasis skundas netenkintinas, šios išlaidos nepriteistinos. Ieškovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė