- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2-649-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00347-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ieškinį atsakovei K. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“, AB „Lietuvos draudimas“, dėl ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išsprendimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė pateikė ieškinį atsakovei K. K., kuriame prašo panaikinti SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl K. K. pareiškimo Nr. 56-80 ir išspręsti ginčą iš esmės – pacientės skundą atmesti.
2. Ieškovė nesutinka su LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) 2020-05-15 sprendimu dėl K. K. (toliau – Pacientė) pareiškimo Nr. 56-80 išnagrinėjimo, kuriuo nusprendė, kad buvo padaryta žala jos sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (toliau - Ligoninė), taip pat nuspręsta pacientės prašymą atlyginti žalą tenkinti iš dalies, įpareigojant Ligoninę atlyginti jai 5000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė Komisijos 2020-05-15 sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu dėl šių priežasčių:
2.2. Ieškovės vertinimu, D-dimerų tyrimas stacionaro sąlygomis nebuvo indikuotinas, nes tokiu atveju atliekamas tikslesnis tyrimas, kaip ir buvo šiuo atveju – pacientė buvo konsultuota angiochirurgo ir buvo iškart atlikta kojų venų echoskopija, kurioje trombozės požymių nebuvo. Giliųjų venų trombozę patvirtina arba paneigia ultragarsinis tyrimas, ir jeigu nėra jokios klinikos, D-dimerų tyrimo kraujyje daryti nereikia. Ieškovė paaiškino, kad D-dimerų tyrimas kraujyje atliekamas, kai norima paneigti įtariamą plaučių emboliją, siekiant išsiaiškinti, ar tikslinga pacientą nukreipti kitiems tyrimams. Šios pacientės atveju buvo atliktas kojų venų ultragarsinis tyrimas ir atmesta giliųjų venų trombozė, todėl D-dimerų tyrimas nebuvo tikslingas. Svarbu pažymėti, jog D-dimerų kiekio padidėjimas nėra būdingas tik trombozėms. Su D-dimerų padidėjimu yra siejamos ne tik patologinės, bet ir fiziologinės būklės: amžius, nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis, fizinis krūvis. Mokslinėje literatūroje aptinkami aiškūs įrodymai, kad tyrimo specifiškumas nėra didelis ir padidėję D-dimerai yra siejami su daugeliu būklių (Ghys T, Achtergael W, Verschraegen I, Leus B, Jochmans K. D. accuracy of the Triage D-dimer test for exclusion of venous thromboembolism in outpatients. Throm b Res. 2008; 121:735-41. ir kt.). Ieškovė mano, kad trombozė galėjo įvykti vėliau – ją galimai sąlygojo sąnarių nejudra, be to, trombozės riziką didina ir hormonai, kuriuos pacientė vartojo ilgėliau.
3. Ieškovės įsitikinimu, Ligoninė proceso aspektu veikė tinkamai, sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos laiku ir kvalifikuotai, jokio nerūpestingumo, neprofesionalumo ar aplaidumo medicinos personalo veiksmuose nebuvo, tą patvirtina ir atitinkamos srities specialistų, į kuriuos kreipėsi Komisija, paaiškinimai. Ligoninės gydytojai veikė kaip sąžiningi, atidūs, atsargūs, rūpestingi, kvalifikuoti savo srities specialistai. Tą patvirtina ir gydytojo specialisto – kraujagyslių chirurgo – išvada, jog Ligoninė vadovavosi vadinamuoju “auksiniu” giliųjų ir poodinių venų pakitimų diagnostikos standartu (iškart atliko kojų venų echoskopiją). Vadinasi, Ligoninės gydytojų veiksmai visiškai atitiko geriausią veiksmų standartą, buvo visiškai adekvatūs pacientės būklei.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti jos priešieškinį.
Šalies argumentai
5. Atsakovė laiko, kad SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi jos pareiškimą, 2020 m. gegužės 15 d. priėmė teisingą sprendimą, įpareigojusi ieškovę sumokėti jai 5000 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė priešieškiniu prašo papildomai priteisti iš ieškovės 352,48 Eur turtinę žalą: už specialią avalynę – 23,- Eur (UAB Pirmas žingsnis 2019-08-09 kvitas), už tepalą „Leoton 1000“ 11,32 Eur (2020-02-14 kvitas Nr.224361/35), už transporto išlaidas 2019-11-19 vykstant į Kauno klinikas 8,26 Eur, už vaistą Xarelto – 177,80 Eur (2020-02-05 kvitas Nr.250148/93 ir Nr.562987) pagal pateiktus kvitus prie atsiliepimo į ieškinį ir prie priešieškinio teikiamus dviejų vaisto Xarelto pirkimų kvitus – 2020-05-05 Nr. IN302544 ir 2020-09-04 Nr.264996/1, viso 115,65 Eur sumai, taip pat už elektrostimuliavimo procedūras pagal jų išlaidų apmokėjimo kvitą 16,45 Eur sumai (2020-08-07 Nr.53933/4).
Atsiliepimas
6. Atsakovė pažymėjo, nors ieškovė nurodo, kad buvo atliktas tyrimas Duplex UG (t. y. instrumentinis giliųjų kojų venų ištyrimas, arba kitaip – kojų giliųjų venų echoskopija), tačiau jis buvo atliktas netinkamai. Ieškovė neatliko D-dimerų tyrimo, kuris būtų parodęs tuos požymius, kurių Ligoninė vėliau negalėjo nustatyti. Atsakovė nurodė, kad simptomai ir skausmai viso gydymosi metu buvo tokie patys. Todėl 2018 m. gruodžio 28 d. gydytojo A. B. suteikta konsultacija buvo netinkama, nes buvo būtina atlikti D-dimerų tyrimą kraujuje ir tuomet būtų nustatyta tinkama diagnozė.
7. Triplike atsakovė nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos oficialiame puslapyje yra pateikta „Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos dioagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodika“(https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/Diagnostikos_metodikos_ir_rekomendacijos/Metodikos/VTEmetodika20150112galutine.pdf). Šios metodikos 9-10 psl., VII skyriuje (Venų tromboembolijos diagnostika) parašyta, kad giliųjų venų trombozės (toliau – GVT) diagnostikai naudojami Velso (Wells) kriterijai ir, jei pagal juos GVT yra net mažai tikėtina, turėtų būti atlikti D-dimerų tyrimas. D-dimerų tyrimas dažniausiai atliekamas diagnozei paneigti. Tai atliekama, nes blauzdų GVT (ypač besimptomei) ultragarsinis tyrimas nustato tik 73 proc. atvejų. T. y., esant įtarimui, kad galima GVT, atliekamas ultragarsinis tyrimas ir, jei jis neigiamas, atliekamas D-dimerų tyrimas. Jei abu tyrimai neigiami – tik tuomet galima paneigti GVT diagnozę. Atsakovė šia metodika nesivadovavo, todėl jos teiginiai, kad D-dimerų tyrimas nebuvo reikalingas ir atsakovės ligos diagnozei nustatyti užteko ieškovės „auksiniu“ vadinamo ultragarsinio kojų venų tyrimo, ne tik neturi juridinio pagrindo, bet, kaip parodė atsakovės ligos eiga, akivaizdžiai klaidingi: dėl nepilno ištyrimo, netaikant minėtos metodikos, nebuvo teisingai diagnozuota ieškovės liga, išsivystė sunki komplikacija (plaučių embolija), atsakovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovei akivaizdu, kad D-dimerų tyrimas privalėjo būti atliktas jau vien dėl tos priežasties, kad ištyrus ultragarsu, kojų tynimo ir skausmo priežastis nebuvo nustatyta. Todėl ieškovo darbuotojų netinkamas medicininių paslaugų teikimas, netgi jei nebūtų metodinių nurodymų, akivaizdus. Neatlikus D-dimerų tyrimo, ieškovė neturi pagrindo teigti, kad giliųjų venų trombozė atsakovei išsivystė vėliau, juo labiau, kad kojų patinimu ir skausmais atsakovė skundėsi ne vėliau, o būtent ieškovės atliekamų tyrimų metu. Jei laikytis ieškovės pozicijos, kad atsakovės tyrimo metu jokios venų trombozės nebuvo, lieka neatsakytas klausimas, kodėl atsakovės kojos buvo sutinusios ir jas skaudėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos K. K. sveikatai atlyginimo, teikiant jos skundžiamas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (toliau – ir Ligoninė).
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą, padarė išvadą, kad teismas tokio pobūdžio ginčuose nevykdo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo (peržiūrėjimo) procedūros, nes tokia procedūra įstatyme nenustatyta, o CPK nustatyta tvarka iš naujo ir iš esmės nagrinėja ginčą, nustato ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas. Išspręsdamas ginčą iš esmės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėsto ne tik išvadą tenkinti (atmesti) ieškinį, bet ir ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-166-1120/2021).
10. Įvertinus aptartą PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalies reguliavimą, teismas pažymi, kad šiuo atveju, nors ieškinį pareiškė ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, tačiau byloje nagrinėtinas materialinis teisinis reikalavimas yra atsakovės K. K. prašymas taikyti civilinę atsakomybę ieškovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. byloje bus sprendžiamas šalių ginčas iš esmės pagal atsakovės pareiškimą, kurį ji pateikė SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, taip pat tiriamos ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio aplinkybės.
11. Byloje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. posėdyje svarstė 2020 m. sausio 7 d. atsakovės K. K. pareiškimą. Jame buvo nurodyta ir Komisija savo sprendime apibendrino, kad pacientė skundžiasi, jog VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) bei VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – ir Pakaunės PSPC) jai netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. ji pajuto nežymų kairės blauzdos skausmą (lyg patempimo ar fizinio pervargimo jausmas), kuris sustiprėjo ir po savaitės laiko tapo ūmus, kairė koja labai ištino, buvo sunku judėti, valdyti koją ir buvo jaučiamas bendras silpnumas, todėl 2018 m. gruodžio 28 d. ji kreipėsi į Ligoninės priimamąjį. Priimamajame gydytojas A. B. nustatė diagnozę R52.9 (skausmas, nepatikslintas), skausmą įvertino 7-8 balais, taikė medikamentinį gydymą (Analgini, Naclofeni). Būklei pagerėjus išrašė, rekomendavo planines traumatologo, neurologo konsultacijas, NVNU pagal reikalą, tausojantį režimą. Kadangi sveikatos būklė blogėjo, skausmas intensyvėjo, tinimas dar labiau padidėjo, ji 2018 m. gruodžio 31d. kreipėsi į Ligoninės priimamąjį ir buvo paguldyta į Ligoninės suaugusiųjų reumatologijos skyrių, kur buvo gydyta iki 2019 m. sausio 8 d. Pareiškėjai buvo nustatyta diagnozė Arthopathia articuiacio talocruralis sin. Syndromum algicum. Buvo įvertinta objektyvi būklė: kelių sąnarių judesiai riboti, skausmingi, kairioji čiurna patinusi, judesiai riboti, skausmingi, patinusi kairė koja ir kairė pėda, sąnarys neparaudęs, kiek skausminga palpuojant blauzdų srityse. Taip pat buvo atlikti radiologiniai tyrimai, paskirtos gydytojų specialistų konsultacijos. 2018 m. gruodžio 31 d. angiochirurgo konsultacijoje nurodyta – ūmios patologijos nerasta. Išrašant būklė pagerėjo: atslūgo kairės čiurnos patinimas, judesiai laisvi, kairė pėda nepatinusi. Jai ligoninėje buvo skiriami medikamentai: Medroli. MeIoxicami, Prednisoloni, Dexamethasoni, Analgini, Detralexi. Pareiškėja nurodė, kad Medroli ir Detralexi vartojo ir iki hospitalizacijos į LSMU Klinikas (toliau – ir Klinikos). Taip pat nurodė, kad Ligoninėje ne kartą skundėsi dėl skausmų krūtinėje, tačiau į tai nebuvo sureaguota ir tokių duomenų nėra užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Toliau nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d. pareiškėja gydėsi Pakaunės PSPC (pirmus 4 kartus pas gydytoją M. P., kitus 2 kartus pas gydytoją M. K.). Lankantis pas gydytoją M. P. (iki 2019 m. vasario 8 d.) jos būklė buvo prasta, ji gydytojui sakė apie intensyvesnį skausmą, kojos tinimą, tačiau gydytojas jokių papildomų tyrimų neskyrė, tęsė gydymą pagal Ligoninėje nustatytą diagnozę. Skyrė medikamentinį gydymą Medroli ir Mydocalmi ir nereagavo į pareiškėjos nurodymą apie didėjantį skausmą ir prašymus siųsti pas kitus specialistus. Tik gydytoja M. K. antrą kartą apžiūrėjusi pareiškėją ją nusiuntė į Klinikas, į kur ji nuvyko 2019 m. vasario 13 d. ir buvo hospitalizuota į reumatologijos skyrių, jai buvo nustatyta kairės kojos giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos diagnozė. Klinikose ji buvo gydoma nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019m. vasario 28 d., po to gydymą tęsė Pakaunės PSPC, kur jai buvo patikslinta diagnozė: šlaunies venos flebitas ir tromboflebitas, plaučių embolija. Pareiškėja mano, kad iki 2019 m. vasario jai Ligoninėje ir Pakaunės PSPC nebuvo atlikti tinkami tyrimai ir nebuvo skirtas reikiamas gydymas, dėl ko ji iki patekimo į Klinikas buvo gydoma nuo artrito. Pareiškėjos nuomone toks pavėluotas diagnozės nustatymas ir lėmė, kad iki šiol turi tęsti gydymą, lankyti procedūras ir šiuo metu dar nėra žinoma, kada bus baigtas gydymas ir ar pacientė pasveiks. Išliekantys liekamieji reiškiniai: koja greitai pavargsta, sunku judėti, jaučiamas kūno silpnumas, koja dar yra patinusi, suprastėjo emocinė būklė teko lankytis pas psichologus. Taip pat pareiškėja pažymi, kad iki šiol turi vartoti vaistus, jai yra atliekamos reabilitacijos procedūros ir ji toliau gydosi Pakaunės PSPC. Pareiškėja pareiškimu prašė atlyginti 626,43 euro turtinę žalą ir 20000 eurų neturtinę žalą (15000 eurų iš Ligoninės ir 5000 eurų iš Pakaunės PSPC). Taigi, atsakovė nurodė, kad dėl Ligoninės jai suteiktų nekvalifikuotų paslaugų – netinkamai ištyrus jos sveikatos būklė, taip pat neatlikus D-dimerų tyrimo kraujuje, jai išsivystė sunki komplikacija (plaučių embolija), atsakovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, vadovaudamasi PTŽSAĮ (redakcija galiojusi iki 2020-01-01) 24 straipsnio 5 dalimi, visą pareiškėjos medicininę dokumentaciją dėl jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje bei VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“ pateikė vertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms. Į Komisijos klausimus atsakymus pateikė gydytoja reumatologė J. D., kraujagyslių chirurgas V. Z., šeimos gydytojas V. M..
13. Reumatologė atsakė į Komisijos užduotą klausimą (2), ar hospitalizacijos VšĮ Respublikinė je Kauno ligoninėje 2018 m. gruodžio 31 d. - 2019 m. sausio 8 d. metu anamnezė buvo surinkta teisingai? Ar pacientė buvo apžiūrėta tinkamai ir ar paskirti visi susirgimui diferencijuoti tinkami tyrimai? Jei ne, kas buvo atlikta netinkamai? Ar šiame etape galėjo būti nustatyta teisinga diagnozė? Jei taip – kodėl tai nebuvo padaryta? Reumatologė davė išvadą, kad anamnezė surinkta teisingai, galima susidaryti pilną vaizdą dėl ligos progresavimo. Dėl blauzdų skausmų buvo pagalvota apie galimą trombozę, užsakyta angiochirurgo konsultacija, tačiau papildomai buvo galima atlikti D-dimerų tyrimą kraujyje. Šiame etape galimai galėjo būti nustatyta teisinga diagnozė, jei būtų atliktas instrumentinis giliųjų kojų venų ištyrimas. Galima nuspėti, kad kliniškai angiochirurgui nepakako duomenų įpareigojančių atlikti minėtą instrumentinį tyrimą.
14. Atsakydama į Komisijos klausimą, ar VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro“ Domeikavos ambulatorijos gydytojas M. P. turėjo ir galėjo įtarti neteisingai nustatytą diagnozę ir siųsti pacientę pas specialistus, reumatologė davė išvadą, kad pagal paskutinįjį įrašą 2019-01-28, esant kairės blauzdos apatinės dalies patinimui, galima buvo įtarti, kad tai nėra tik dėl artropatijos, o galimai yra ir kitos blauzdos skausmo ir patinimo priežastys. Buvo indikuotina pakartotinė specialisto reumatologo arba angiochirurgo konsultacija.Tuo tarpu šeimos gydytojas, atsakydamas į šį klausimą nurodė, kad negalima teigti, kad tuo metu buvo išsivysčiusi giliųjų venų trombozė. Todėl negalima teigti, kad buvo nustatyta klaidinga diagnozė ir jai reikėjo kitokio gydymo ir/ar ištyrimo. Giliųjų venų trombozė galėjo būti pasekmė/komplikacija dėl mažo judrumo ir dėl to sulėtėjusios kraujo tėkmės ir atsirasti bet kada. Šeimos gydytojas taip pat davė išvadą, kad diagnostikai, gydymui, diagnozės patikslinimui nėra reikalingi papildomi tyrimai ir/ar manipuliacijos, negu tie, kurie buvo paskirti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad 2018-12-28 jau buvo išsivysčiusi giliųjų venų trombozė (atsakymas į 4, 5 klausimus).
15. Komisija, susipažinus su pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo medžiaga, specialistų išvadomis, nenustačiusi trečiojo asmens Pakaunės PSPC medicinos personalo neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad Ligoninėje pacientei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo užtikrintas maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio principas, o būtent – nebuvo atliktas D-dimerų tyrimas kraujyje ir kojų venų ultragarsinis tyrimas, kuris galėjo eksliuduoti arba patvirtinti esant giliųjų kojų venų trombozę. Komisija konstatavo, kad toks principo nepaisymas yra laikytinas neteisėtais veiksmais, todėl ir atsiradusi žala sveikatai – plaučių arterijų trombembolija – yra atlygintina, nes yra priežastiniu ryšiu susijusi būtent su neteisėtais veiksmais. Komisija neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė atsižvelgdama į tai, kad plaučių arterijos trombembolija yra išgydyta ir visas epizodas, nors ir buvo pacientei nemalonus, praėjo be reikšmingų komplikacijų, todėl įpareigojo Ligoninę atlyginti pacientei 5000 Eur neturtinę žalą. Komisija nusprendė, kad turtinė žala neatlygintina. Taigi, Komisija pritarė atsakovės argumentams, kad Ligoninės gydytojai, teikdami paslaugas atsakovei, buvo nepakankamai atidūs, rūpestingi ir kvalifikuoti, todėl jos sveikatai padarė žalą, kuri atlygintina.
16. Ieškovė, kuri ginčą dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perkėlė į teismą, kad jis būtų išspręstas iš esmės, nesutiko su tuo, kad Ligoninėje pacientei nebuvo atliktas kojų venų ultragarsinis tyrimas bei, kad buvo būtina atlikti D-dimerų tyrimą kraujyje. Ieškovė laikė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo Ligoninės neteisėtus veiksmus, teikiant atsakovei jos skundžiamas paslaugas, nes tokį sprendimą grindė klaidinga reumatologės išvada, kad pacientei Ligoninėje nebuvo atliktas instrumentinis giliųjų kojų venų ištyrimas bei nepagrįstai buvo konstatuota, kad šiuo atveju buvo būtina atlikti D-dimerų tyrimą kraujyje. Teisėja, vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, su šiais ieškovės argumentai turi pagrindo sutikti.
17. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu jau nekilo ginčas, kad Ligoninėje atsakovei buvo atliktas ultragarsinis kojų venų tyrimas (instrumentinis gilųjų kojų venų ištyrimas –Duplex UG). Tai akivaizdu iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A18-16492, esančio 2018-12-31 gydytojo G. G. įrašo apie tai, kad 2018-12-31 buvo atliktas tyrimas Duplex UG ir nustatyta, kad venos (neįsk.). G.V. praeinamos. Poodėje gausios skysčio sankaupos. Arterinė kraujotaka fiksuojama Pl- P2-P3. Išvada: duomenų už ūmią kraujagyslių patologiją nėra.
18. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą byloje būtina nustatyti, ar ieškovė teisingai nustatė atsakovei diagnozę, įvertinti jos pasirinktą gydymo taktiką, yra reikalingos specialios medicinos eksperto žinios, todėl paskyrė teismo deontologinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybai. Teismas gavo Ekspertizės aktą Nr. EDG 32/2021 (01), kuris taip pat pagrindžia ieškovės argumentus, kad Ligoninėje buvo atliktas instrumentinis giliųjų kojų venų ištyrimas, todėl Komisiją konsultavusios reumatologės išvada apie Duplex UG tyrimo neatlikimą yra neteisinga, nes šis tyrimas buvo atliktas pacientės paguldymo į Ligoninę dieną (2018-12-31).
19. Sprendžiant dėl D-dimerų tyrimo kraujyje atlikimo/neatlikimo tikslingumo, teismas remiasi ekspertų išvada į teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje užduotą 2 klausimą: Ar Ligoninėje iškart atlikus ultragarsinį kojų venų tyrimą pacientei ir jo rezultatui esant neigiamam, ar po jo dar būtų buvę tikslinga atlikinėti D-dimerų tyrimą (giliųjų venų trombozei nustatyti/atmesti) ? Jei taip – kodėl, kokius tikslesnius duomenis nei ultragarsinio tyrimo rezultatai jis suteiktų ? Ar ultragarsinio tyrimo rezultatų pakanka GVT (giliųjų venų trombozės) diagnozei atmesti ? Ekspertai davė išvadą, kad buvus neigiamam ultragarsiniam dvigubo skenavimo kojų venų tyrimo su kompresija rezultatui nereikėjo papildomai atlikinėti D-dimerų tyrimą. Neigiamo ultragarsinio tyrimo rezultato pakanka giliųjų venų trombozės diagnozei atmesti. Ekspertai, atsakydami į jiems užduotą 6 klausimą, ar D-dimerų tyrimas gali suteikti papildomos informacijos giliųjų venų trombozės diagnozės patvirtinimui ar atmetimui, paaiškino, kad esant klinikiniams kojų GVT požymiams (Welso skalė) gali būti atliekamas D-dimerų tyrimas, tačiau kojų GVT diagnozę patvirtina arba paneigia dvigubo skenavimo ultragarsinis tyrimas su kompresijos mėginiu. Nustatant GVT pagrindiniu diagnostikos metodu laikoma kojų venų echoskopija (dvigubas skenavimas su kompresija), kurios specifiškumas yra 95-100 proc. D-dimerų kiekis kraujyje – nespecifinis tyrimas (specifiškumas tik 20 proc., t. y. šis rodiklis gali būti padidintas ir prie kitų patologinių būklių, tarp jų ir uždegimų). D-dimerų tyrimas nesuteikia daugiau informacijos, nei dvigubo skenavimo ultragarsinis tyrimas su kompresija. Komisija šias išvadas pagrindė pacituodama Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto algoritmo „Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodika“ 20.1.4.1.2 punktą: „jeigu D-dimerų kiekis nepadidėjęs arba D-dimerų padaugėja, bet venų ultragarsinio tyrimo rezultatas neigiamas, GVT diagnozė paneigtina“.
20. Deontologinę ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai pateikia išvadą, grindžiamą objektyviais duomenimis, ir tokia išvada yra konstatuojamas sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumas (kaltė) medicinine prasme. Teisinį šių išvadų vertinimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021,48 punktas). Teismas pažymi, kad ekspertų išvados išplaukia iš tyrimo eigos, kuris atliktas išsamiai, ekspertizės duomenys neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų pastabų nepateikė ir atsakovės atstovė. Ekspertai išvadoje nurodė, kad K. K. hospitalizacijos metu 2018-12-31 objektyviai nėra minimas visos kojos patinimas. Nustatytas patinimas pagrinde tik apie kairės kojos čiurnos sąnarį. Vėliau echoskopiškai nustatyti patologiniai pokyčiai kairiajame čiurnos sąnaryje bei atmesta GVT diagnozė, todėl pagrįstai nustatyta galutinė diagnozė – kairio čiurnos sąnario nepatikslinta uždegiminė patologija.
21. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas).
22. Teismas, vertindamas gydytojų veiksmus proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013) neturi pagrindo nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai buvo nerūpestingi ir neapdairūs, kad neatliko D-dimerų tyrimo, nes bylos duomenys objektyviai patvirtina, kad šis tyrimas nagrinėjamu atveju nustatyti teisingai diagnozei nebuvo būtinas. Atsakovei buvo atliktas Duplex UG (dvigubas skenavimas su kompresija) tyrimas, kurios specifiškumas yra 95-100 proc., o nespecifinis D-dimerų kiekio kraujyje tyrimas nebūtų suteikęs daugiau informacijos. Ekspertai teikė išvadą, kad atsakovei galutinė diagnozė – kairio čiurnos sąnario nepatikslinta uždegiminė patologija – buvo nustatyta teisingai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Ligoninė pažeidė atsakovės teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, įtvirtintą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ, 3 straipsnis). Vien tai, kad atsakovė nurodo į vėliau įvykusią , teikiant atsakovei jos skundžiamas paslaugas. GVT, kaip nurodė ieškovė, ir kaip pažymėjo ekspertai savo išvadoje, galimai sąlygojo sąnarių nejudra, be to, trombozės riziką didina ir hormonai, kuriuos pacientė vartojo.
23. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės neteisėti veiksmai teikiant atsakovei sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodyti. Byloje nenustatyta, kad Ligoninės gydytojai nesuteikė kokybiškų ir profesionalių sveikatos priežiūros paslaugų ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję sukelti žalą pacientei. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas, todėl teismas nebepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip teisiškai nereikšmingų. Teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės, ieškinį tenkina ir atmeta atsakovės pareiškimą ir priešieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalį į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas.
25. Ieškovė 2021 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VTMT VS 0017 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 900 Eur užstatą ekspertizės išlaidoms atlyginti. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Valstybinei teismo medicinos tarnybai išmokėjo 898,60 Eur sumą už atliktą ekspertizę. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei buvo grąžintas nepanaudotas 1,40 Eur likutis. Ieškovės ieškinį tenkinus, o atsakovės pareiškimą ir priešieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl K. K. pareiškimo Nr. 56-80 ir ginčą dėl šio pareiškimo išspręsti iš esmės – atsakovės K. K. pareiškimą atlyginti sveikatai padarytą žalą atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei, juridinio asmens kodas 135042056, 898,60 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.