Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-01 · Administracinė byla Nr. I-6149-739/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
I-6149-739/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01412-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
P. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6149-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01412-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus pataisos namai), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad jis atliko bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio 1 d., o atsikirtime (b. l. 37–38) į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą patikslino, kad bausmę Alytaus pataisos namuose jis atliko nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, jam nebuvo išduodamos higienai palaikyti būtinos priemonės(toliau - higienos priemonės): dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai ir skalbimo milteliai. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ne kartą žodžiu kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl šių higienos priemonių išdavimo, bet jam būdavo atsakoma neigiamai. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nurodytas higienos priemones jis gaudavo Kauno tardymo izoliatoriuje, kai tam tikrais laikotarpiais būdavo išvykęs iš Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, todėl grįžęs dar galėdavo naudotis Kauno tardymo izoliatoriuje išduotomis higienos priemonėmis, kol jos susidėvėdavo. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl tos priežasties, jog negaudavo Alytaus pataisos namuose higienos priemonių, jis negalėjo laikytis asmens higienos ir buvo psichologiškai gniuždomas, patyrė pažeminimą, diskomfortą, stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų – higienos priemonių neišdavimo jam teko kreiptis į odontologą, kadangi jis negalėjo tinkamai prižiūrėti dantų ir jie pradėjo gesti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad kiek prisimena, 2015 ir 2016 metais dėl dantų gydymo jis pas odontologą nesikreipė, bet dėl dantų gedimo į odontologą jis kreipėsi 2017 metais ir tada reikėjo dantis traukti. Neturtinę žalą pareiškėjas skunde įvertino 2000 Eur. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą. Atsikirtime į atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų atsiliepimą (b. l. 37–38) ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo skundo esmė yra dėl diskriminacija, nes jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, jam nebuvo išduodamos higienos priemonės ir teisės aktuose nebuvo numatytas jų išdavimas nuteistiesiems.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Alytaus pataisos namams pranešta tinkamai (b. l. 47). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Alytaus pataisos namų atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę Alytaus pataisos namuose atliko nuo 2015 m. spalio 7 d., o ne nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. Alytaus pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistųjų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šiame teisės akte nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo 1227,15 Eur pajamų, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats. Jis ginčo laikotarpiu taip pat gavo pinigines išmokas iš valstybės biudžeto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes rašytinių prašymų neteikė. Nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems yra išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt. vienam mėnesiui.), dantų pasta (75 ml. kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt. vienam mėnesiui.). Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teigė, kad nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra nuteistas asmuo, atliko laisvės atėmimo bausmę ir buvo laikomas Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. su pertraukomis: nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Pareiškėjas atvykdavo į Alytaus pataisos namus iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir išvykdavo į jį, o paskutinę nurodytą datą (2017 m. balandžio 28 d.) buvo paleistas (b. l. 16–18). Byloje esant duomenims, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d., sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, kurią jis patyrė nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 (toliau – CK) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu jam neišdavė higienos priemonių – dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų ir skalbimo miltelių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems (b. l. 11–12), taigi ir pareiškėjui.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurios numatė, kad nuteistiesiems vyrams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodamos šios higienos priemonės: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teismas pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu galiojusios, patvirtintos tuo pačiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), jų 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems šios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Minėti teisės aktai ginčo laikotarpiu nenumatė skalbimo miltelių išdavimo nei nuteistiesiems, nei nuteistiesiems. Skalbimo miltelių išdavimas nuteistiesiems ir suimtiesiems (jei jie yra nemokūs ir pateikė rašytinį prašymą) numatytas tik nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 naujai redakcijai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (išdėstytas nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. d. įsakymu Nr. 1R-132), jo 4 ir 5 punktai numato, kad higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės normų (galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai), į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti neteisėtą Alytaus pataisos namų neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

Jau minėta, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė skalbimo miltelių išdavimo nei nuteistiesiems, nei nuteistiesiems. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą valstybės valdžios institucijos neveikimą dėl to, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas skalbimo milteliais. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo aspektu (dėl pareiškėjo neaprūpinimo skalbimo milteliais) valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Nors pareiškėjas nurodo, kad į pareigūnus kreipdavosi, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti apie pareiškėjo patiriamą diskomfortą bei tam tikrų higienos priemonių trūkumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Melnitis prieš Latviją pabrėžė, kad įvertinus valstybės pareigą užtikrinti, jog asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu, nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai pažeminimą (2012 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Melnitis prieš Latvija, § 76, pareiškimo Nr. 30779/05). Tuo tarpu nagrinėjamoje pareiškėjo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tokį prašymą būtų pateikęs atsakovo atstovui, o šis būtų atsisakęs jį patenkinti. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu rašytinių prašymų dėl minėtų higienos priemonių neteikė (b. l. 12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas buvo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas tokį prašymą būtų pateikęs Alytaus pataisos namų administracijai ar pareigūnams, nagrinėjamos bylos faktinė situacija nelaikytina analogiška nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neišduotų higienos priemonių) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų aprūpinęs šiomis priemonėmis.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gaudavo pajamų (b. l. 19–22), iš viso gavo 1227,15 Eur, pajamų negavo tik tris mėnesius: 2016 m. balandžio mėn. gavo 0,02 Eur pajamų, tačiau beveik visą šį mėnesį pareiškėjas buvo ne Alytaus pataisos namuose, o Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 16, 17), 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. negavo pajamų. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu beveik visada gaudavo pajamų, pareiškėjo argumentai, jog jis visą ginčo laikotarpį negalėjo valytis dantų ir nusiskusti, kelia pagrįstas abejones.

Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu, tai yra 2016 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. būdavo išvykęs iš Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 16–18), o Kauno tardymo izoliatoriuje, jo paaiškinimu, jis gaudavo dantų šepetėlius, dantų pastą. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio gaudavo dantų šepetėlius ir turėjo galimybę valyti dantis.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į odontologą kreipėsi tik 2017 m. spalio 12 d. (b. l. 44–45), t. y. praėjus dešimčiai mėnesių po ginčo laikotarpio pabaigos. Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones, jog pareiškėjui, kaip nurodoma jo skunde, ginčo laikotarpiu dėl dantų neprižiūrėjimo pradėjo skaudėti dantis. Be to, pats pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad ginčo laikotarpiu į odontologą jis nesikreipė ir dantų negydė.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus pusantrų metų nuo paskutinio atsakovės atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos bei praėjus beveik trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 2, 11, 16, 38). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, jo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista P. D. teisė į jo aprūpinimą dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais Alytaus pataisos namuose.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė