Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-539-257/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Data: 2010-12-06
Bylos Nr.: I-539-257/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: S. J.
Atsakovas: Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės, Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Aistis Damulevičius

2010 m. gruodžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant pareiškėjai S. J., jos atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovams Arnoldui Matuzevičiui ir Vitoliui Januševičiui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. J. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. PA – 41 (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“ skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir 5000 litų neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010 m. birželio 7 d. gautas (išsiųstas 2010 m. birželio 4 d.) pareiškėjos S. J. skundas (b. l. 2-4) bei patikslinti skundai (b. l. 108-110, 176-178), kuriais prašoma panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-05 įsakymą Nr. PA - 41 - (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas bei priteisti 5000 litų neturtinę žalą. Byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja S. J. prašo jos skundą ir patikslintus skundus patenkinti, panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-05 įsakymą Nr. PA - 41 - (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas bei priteisti 5000 litų neturtinę žalą. Mano, kad tarnybinė nuobauda jai skirta nepagrįstai, o pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo pradėtas pažeidus taisykles. Nurodė, jog pačiame pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nėra datos, kada buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl akivaizdu, kad komisija jos veiklai tirti buvo sudaryta praėjus daugiau nei 5 dienoms po sužinojimo apie jos veiklos galimą netinkamumą ir tai yra pagrindas panaikinti Įsakymą. Taip pat nurodė, kad Įsakyme nėra išsamiai nurodyta tarnybinio pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, padarymo priežastys, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, kaip numato Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10 p., Įsakyme tėra deklaratyviai konstatuota, jog ji netinkamai organizavo darbą, pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, sprendžiant A. K., D. M. ir R. M. laikinojo globėjo skyrimą, neužtikrino vaikų teisių ir teisėtų interesų, bei pripažinta, jog savo veikloje nesilaikė Įsakyme nurodytų teisės aktų. Jos nuomone, reikia remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-678/2004, kurioje nustatyti įstatymo reikalavimai, į kuriuos darbdavys privalo atsižvelgti skirdamas tarnybinę nuobaudą. Ji, spręsdama klausimus, susijusius su pasirūpinimu vaikais ir jų globos nustatymu, pareigas vykdė tinkamai. Vaiko globos organizavimo nuostatų 8 p. nurodyta, kad pirma gaunamas fizinio asmens prašymas. Vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs prašymą, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą ir kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinį sutikimą pradeda piliečio, kuris būtų skiriamas globėju, patikrinimą, ar jis gali būti skiriamas globėju. Kai buvo priimtas 2010 m. kovo 22 d. administracijos direktoriaus įsakymas, buvo tik R. D. asmens tapatybės pažymėjimas, kortelės kopija ir gyvenimo aprašymas. Tarnyba, priimdama sprendimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeimos knygos komentaru, kur nurodyta, kad jeigu asmuo buvo teistas, jis negali būti skiriamas globėju pagal 3.269 str. 6 d. Jeigu asmuo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas yra išnykęs, šeimos komentare pabrėžiama, kad teistumo išnykimo faktas nėra toks svarbus, bet yra labai svarbus pats faktas, kad žmogus buvo teistas ir priimant sprendimą reikia į tai atsižvelgti. LR civilinio kodekso 3.250 str. 2 d. numatyta, kad vaikais privaloma pasirūpinti per 3 dienas. Šeimos komentaras kalba tik apie laikinosios globos nustatymą ir skubų nustatymą, o nuolatinės globos nustatymas yra sprendžiamas teisme. Ji laikėsi nuostatos, kad sprendžiant vaikų klausimą reikia išsiaiškinti ne imperatyviąją normą, numatančią nustatyti laikiną globą per 3 dienas, o atsižvelgti į visų aplinkybių visumą. Ji savo darbe vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010, kurioje pasisakyta, kad paskiriant globėją lemiamą reikšmę turi suinteresuotų asmenų bei jų šeimos narių asmeniniai bruožai, charakterio savybės, santykiai su jais, požiūriai į juos, moralinės charakteristikos bei aplinkos, kurioje augtų globotiniai, saugumas. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl skubaus pasirūpinimo vaikais, buvo siekta išsiaiškinti, kas galėtų būti vaikų globėjais, o R. D. į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi 2010 m. kovo 16 d. Be to, jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas sukėlė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pradėjo kankinti nemiga, tapo emociškai silpna, dažnai apima silpnumas, bijo dėl savo ateities, nes turi šeimą. Sužinojusi, kad jai skirtas griežtas papeikimas, jautėsi nepagrįstai apkaltinta. Mano, kad jai nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėtas vietos savivaldos pareigūnų veiksmas, ir tai yra priežastis iš atsakovo priteisti jai neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt.

Pareiškėjos S. J. atstovas advokatas Aistis Damulevičius nurodė, jog pareiškėja išsamiai aiškinosi dėl vaikų laikinojo globėjo skyrimo ir siekė nustatyti, ar nėra artimų giminaičių ir pan., todėl mano, jog teigti, kad pareiškėja nieko nedarė ir būtent tuo pagrindu skirti nuobaudą, yra nesąžininga. Taisyklės reikalauja, kad išvadoje turi būti nurodyta nusižengimo padarymo paaiškėjimo diena, nustatyta kaltės forma, atsiradusios pasekmės ar kitos svarbios aplinkybės. Analizuojant konkrečiai išvadą pareiškėjos kaltės forma nėra nustatyta, tik parašyta, kad „nekompetentingai atliko savo pareigas“, bet nekompetencija nėra kaltės forma. Neapibūdinta, nenurodyta, kokios atsirado pasekmės dėl nusižengimo. Dėl sužinojimo momento apie pažeidimo padarymą – Taisyklės dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo numato, kad tai turi būti oficialus informacijos gavimo momentas, o tai buvo 2010 m. kovo 20 d., tačiau komisija buvo sudaryta tik 2010 m. balandžio 12 d. Taigi, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda paskirta be teisinio pagrindo. Prašo panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. PA – 41 (10.1) bei priteisti 5000 litų neturtinę žalą iš atsakovo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai iš atsakovo, jei pareiškėjos skundas bus patenkintas.

Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovai Arnoldas Matuzevičius ir Vitolis Januševičius nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai S. J. paskirta teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjos skundą ir patikslintus skundus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Mano, kad pareiškėja ir jos atstovas neginčija paties padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes buvo pažeistas 3 dienų imperatyvus terminas ir paskirtas netinkamas globėjas. Pareiškėja, eidama VTAS vedėjos pareigas ir būdama atsakinga už skyriaus veiklą, tinkamą pareigų atlikimą ir jo kontrolę, be pateisinamų priežasčių per 3 dienas neužtikrinusi be tėvų globos likusiems vaikams laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, t. y. 28 dienas palikusi nepilnamečius vaikus be įstatyminio atstovo, kuris galėtų užtikrinti saugias ir sveikas vaikų gyvenimo sąlygas bei kreiptis į atitinkamas institucijas dėl vaikams priklausančių našlaičių pensijų, pažeidė vaikų teises bei teisėtus interesus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja ne tik nekompetentingai atliko savo tiesiogines funkcijas ir organizavo VTAS darbą, spręsdama R. D. paskyrimą vaikų A. K., D. M. ir R. M. globėju, bet ir sąmoningai, dėl nesuprantamų atsakovui priežasčių, pažeisdama teisės aktus, nepagristai organizavo A. K., D. M. ir R. M. globą (rūpybą) globos institucijoje – Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas", taip pažeidė be tėvų globos likusių vaikų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja priimdama minėtą sprendimą ignoravo vaikų išsakytą nuomonę, VTAS darbuotojų surinktą medžiagą, priimdama sprendimą neskirti R. D. globėju (rūpintoju) dėl jo tariamo teistumo ir taip suklaidindama administracijos direktorių, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais faktais, kuriuos raštu pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėja skundu ir patikslintais skundais ginčija formaliuosius tarnybinės nuobaudos pažeidimo elementus, procedūras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad tiek įsakymas, tiek išvada yra sudedamoji dalis, todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos teisėtumą reikia vertinti kartu. Įsakyme nurodytos teisės aktų nuostatos, už kurias buvo paskirta tarnybinė nuobauda, o pačioje išvadoje buvo išsamiai išdėstytos visos aplinkybės ( paaiškėjimas, kaltė) ir kilę padariniai.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsiliepime nurodė, jog palaiko pareiškėjos S. J. skundą. Teigė, jog išvados 2 punkte nurodyta, kad skyrius pažeidė LR CK 3.250 str., nes per tris dienas nenustatė vaikams globos (rūpybos). Pažymėjo, kad teisės aktai nustato trijų dienų terminą globai (rūpybai) nustatyti, tačiau tam tikrais išskirtiniais ir sudėtingais atvejais, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai šio termino nesilaiko, nes to neįmanoma padaryti dėl ypatingų aplinkybių arba tai pažeistų vaikų interesus. Vaiko interesų pirmumo principas turi prioritetą prieš visus kitus globos (rūpybos) įstatymo principus. Parenkant vaikui globėją (rūpintoją) svarbiausia – vaiko interesai. Tai savo praktikoje patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT). LAT civilinėje byloje 3K-3-198/2005 nurodo, kad „vaikui turi būti užtikrinama tokia auklėjimo ir priežiūros aplinka, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 str.). Vaiko interesų pirmumas yra pagrindinis ir svarbiausias globos nustatymo principas (CK 3.249 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas globą vaikui ir parinkdamas globėją turi vadovautis išimtinai vaiko interesais“. Vaiko (globos) rūpybos šeimoje principas reiškia, kad, parenkant vaikui globos formą, visų pirma siekiama vaiką globoti šeimoje. Vaiko globa šeimoje turi prioritetą prieš kitas globos formas. Skyrius, ieškodamas globėjo (rūpintojo), ieškojo galimybių A. K., D. M. ir R. M. nustatyti globą (rūpybą) šeimoje, tačiau tinkamo globėjo (fizinio asmens) neatsirado. Vaiko globėju (rūpintoju) paskyrus asmenį, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiamas pagrindinis vaiko globos (rūpybos) organizavimo principas – vaiko interesų pirmumas. Vaiko interesų pirmumo principas taip pat turi prioritetą prieš brolių ir seserų neišskyrimo principą. Brolių ir seserų neišskyrimo principas taikomas, jei tai nepažeidžia konkretaus vaiko interesų. Augimas aplinkoje, kurioje nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos vaikui augti bei vystytis, taip pat aplinkoje, kurioje vaiko atstovas neturi gebėjimo rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje, prieštarauja vaiko interesams. Tokiu atveju brolių ir seserų augimo kartu principas negali paneigti vaiko interesų pirmumo principo. Pažymėjo, jog išvados 5 punkte aptartas LR CK 3.249 str. 2 d., kad šis straipsnis turi būti taikomas sistemiškai su CK 3.164 str., kuris numato, kad į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Teigė, kad vaikų nuomonė nėra tapati vaikų interesams. Taip pat įvardijo išvados 7 punktą, kuriame nurodyta, kad skyriaus vedėja melagingai nurodė faktą apie R. D. teistumą. Pažymėjo, kad jo teistumas už tyčinį nusikaltimą yra patvirtintas Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštu. Globėju (rūpintoju) gali būti paskirtas tik nuostatų 7-17 punktuose numatyta tvarka teigiamai įvertintas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos S. J. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja ginčija Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. PA - 41 - (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2010 m. gegužės 5 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos tyrimo komisijos išvadoje „Dėl galimo S. J. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TNI – 9 – (10.33) (toliau – Išvada) nurodoma, jog „Netinkamai ir ne laiku organizavusi vaikų A. K., D. M. ir R. M. laikino globėjo skyrimą, S. J. padarė tarnybinį nusižengimą – nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, reglamentuojančių likusio be tėvų globos vaiko laikinosios globos (rūpybos) skubaus ir planuoto nustatymo reikalavimų, valstybės tarnautoja pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130;1999, Nr. 105;, 2002, Nr. 45 – 1708) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus.“ Komisija, atsižvelgdama į tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei padarinius, pasiūlė S. J. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tiek Išvadoje, tiek atsakovo atsiliepime bei pasisakymuose teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėja padarė du pažeidimus. Visų pirma, S. J. neatlikdama savo pareigų nepasirūpino A. K., D. M. ir R. M. laikinąja globa per teisės aktuose numatytą trijų dienų terminą bei netinkamai vykdydama savo pareigas paskyrė netinkamą globėją (rūpintoją).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Pagal bylos duomenis pareiškėja – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių ir apsaugos skyriaus vedėja – valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. VTĮ 28 straipsnis nustato darbdaviui (VTĮ 2 straipsnio 14 dalis) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti ir apibrėžia šiurkštų nusižengimą. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (tyrimo metu galiojusi redakcija). Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 punktas), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojo pareigos. 1, 3 bei 4 punktuose nurodoma, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) 3.249 straipsnis reglamentuoja Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principus: 1) vaiko interesų pirmumą; 2) vaiko artimųjų giminaičių, jeigu tai atitinka vaiko interesus, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais); 3) vaiko globą (rūpyba) šeimoje; 4) brolių ir seserų neišskyrimą, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus. Taip pat nurodoma, jog nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Kodekso 3.253 straipsnyje vaiko laikinoji globa (rūpyba) apibrėžiama kaip laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Kodekso 3.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 9 d. patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) (pervadinta į Vaiko teisių apsaugos skyrių) vedėjo pareigybės aprašymo 4 punkte nurodoma, jog Tarnybos vedėjo pareigybė reikalinga vykdyti vaiko teisių apsaugą savivaldybėje ir užtikrinti vaiko teisių apsaugą reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimą savivaldybėje. Viena iš pagrindinių vedėjo funkcijų – organizuoti tarnybos darbą, vadovaujantis tarnybos nuostatais. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) nuostatuose reglamentuojami Skyriaus uždaviniai, funkcijos, pareigos ir kt. Šiuose nuostatuose nurodoma, jog vienas iš skyriaus uždavinių – užtikrinti pagal kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kaip viena iš skyriaus pareigų įvardinama pareiga nedelsiant pasirūpinti vaiku, jo teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat pareiga per 3 dienas organizuoti vaiko, kuriam reikia globos (rūpybos), laikinosios globos (rūpybos) nustatymą ir globėjo (rūpintojo) jam paskyrimą bei organizuoti vaiko apgyvendinimą šeimoje arba šeimynoje, nesant tokios galimybės – apgyvendinti socialinės globos tarnyboje. Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracijoje įtvirtinamas principas, jog įstatymu ir kitokiomis priemonėmis vaikui turi būti garantuota ypatinga apsauga ir suteikiamos galimybės ir sąlygos sveikai ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai, doroviškai, dvasiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiuo tikslu leidžiant įstatymus, svarbiausias motyvas turi būti vaiko interesų užtikrinimas. Tokios imperatyvios teisės aktų nuostatos suponuoja pareigą paskirti laikiną globėją per tris dienas, netaikant jokių išimčių, bei visuomet atsižvelgti į vaikų nuomonę. Šis teisės normų imperatyvumas sietinas su ypatingai jautrios socialinės grupės – vaikų – teisių bei interesų apsauga. Kaip matyti tiek iš pačios pareiškėjos paaiškinimo dėl globėjo parinkimo, tiek iš atsakovo Išvados, S. J. nesilaikė įstatymų nustatyto trijų dienų termino ir per šį laikotarpį neišsprendė klausimo dėl A. K., D. M. ir R. M. laikinosios globos nustatymo. Pareiškėja, remiantis byloje turima medžiaga, neginčija nusižengimo padarymo fakto, pripažįsta jog praleido trijų dienų terminą skiriant laikinąją globą, tačiau mano, jog tinkamai buvo parinktas globėjas (rūpintojas). Taip pat mano, jog skiriant jai tarnybinę nuobaudą, buvo netinkamai taikytos bei pažeistos teisės normos, reglamentuojančios nuobaudų skyrimo procedūrą.

Visų prima, pareiškėja teigia, jog buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas, kuriame pažymima, jog tarnybinio pažeidimo tyrimui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, sudaroma komisija. Pareiškėja mano, jog terminas sudaryti komisijai buvo pažeistas, kadangi administracijos direktorius apie galimą nusižengimą turėjo sužinoti jau 2010 m. kovo 20 d., kuomet tai jam pranešė R. D. bei socialinė darbuotoja J. S.. Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės taryba savo atsiliepime teigia, jog 5 dienų termino nepraleido, kadangi tyrimas pradėtas po 5 dienų, 2010 m. balandžio 7 d., gavus oficialią informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jog 2010 m. kovo 22 d. rašte nurodyta, kad R. D. nėra teistas.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nesutinka su pareiškėjos nuomone ir mano, jog tyrimas pradėtas nepraleidus termino, kadangi Taisyklių 5 punkte numatyta, jog tyrimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Šiuo atveju oficialia informacija laikytinas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas, iš kurio vizos matosi, jog administracijos direktoriui jis buvo pateiktas tik 2010 m. balandžio 7 d. Be to, šis 5 dienų termino reikalavimas yra susijęs su institucijai, atliekančiai tarnybinį tyrimą, nustatytos veiklos pažeidimu, o ne su pareiškėjo subjektinių teisių šioje srityje pažeidimu, todėl ši Taisyklių nuostata nenumato pagrindo tarnybinės nuobaudos teisėtumui.

Pareiškėja skunde ginčija tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. PA - 41 - (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“, tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos tyrimo komisijos išvadą „Dėl galimo S. J. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TNI – 9 – (10.33), kadangi juose nėra išsamiai nurodyta tarnybinio pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, padarymo priežastys, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, kaip numato Taisyklių 10 punktas. Teismas pažymi, jog Išvada yra laikytina Įsakymo dalimi, tai pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. A143-771/2010. Pareiškėja skunde bei patikslintuose skunduose remiasi 2004 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, tačiau teismų praktika yra kintanti, todėl šiuo atveju turėtų būti remiamasi vėlesne teismo suformuluota praktika.

Teismas, išanalizavęs Išvadą, mano, jog Radviliškio rajono savivaldybės administracija nepažeidė Taisyklių 5 punkto nuostatų.

Visų pirma, priešingai nei teigia pareiškėja, išvadoje nurodyta tarnybinio nusižengimo įvykdymo data, aplinkybės bei priežastys. Išvadoje nurodyta, jog A. K., D. M. ir R. M. laikinoji globa nebuvo nustatyta nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d. Pažymėtina, jog išvadoje nenurodyta data, susijusi su pažeidimu dėl netinkamo globėjo paskyrimo, tačiau tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio Įsakymas turėtų būti panaikintas. Išvadoje nurodyta, jog S. J. vilkino priimti sprendimą dėl laikinosios globos nustatymo, nes siekė išrinkti tinkamą globėją. Taip pat nurodyta, jog laikinoji globa vaikų globos namuose „Nykštukas“ nustatyta netinkamai, kadangi R. D. atitiko visus reikalavimus, keliamus asmeniui, norinčiam tapti globėju, tačiau, S. J. nuomone, tai prieštaravo įstatymams, nes R. D. buvo teistas. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad norint patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti ir kitą nusižengimo sudėties elementą – valstybės tarnautojo kaltę. Kadangi 2010 m. gegužės 5 d. komisijos išvada surašyta iš esmės ištyrus visas svarbias aplinkybes, joje atsižvelgta į pareiškėjos paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, aptartos pažeidimo padarymo priežastys ir aplinkybės, dėl ginčo, kad pareiškėja laiku neatliko jai pavestos užduoties (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.) paskirti laikinąją globą per tris dienas bei netinkamai atliko savo pareigas, paskirdama netinkamą globėją, be to, pareiškėjai paskirta ne pati griežčiausia nuobauda – griežtas papeikimas, teismas nagrinėjamu atveju mano, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta iš esmės nepažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir Valstybės tarnybos įstatymo (29 str. 2 d.) reikalavimų. Pagal tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes paskirta nuobauda yra jiems adekvati, kadangi nebuvo užtikrintos ypač jautrios socialinės grupės teisės, todėl naikinti ginčijamą Įsakymą pareiškėjos išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Taigi teismas nelaiko kaltės formos neišreiškimo Išvadoje expressis verbis pažeidimu, kadangi sistemiškai vertinant Išvados nuostatas matyti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už dėl jos kaltės atsiradusius nusižengimus ir būtent dėl tų nusižengimų kilo Išvadoje nurodyti padariniai – vaikai liko be įstatyminio atstovo, bei dėl sprendimo neskirti R. D. vaikų globėju vaikai neteko galimybės augti natūralioje šeimos aplinkoje. Pareiškėja S. J., nesirūpinusi vaikų laikinosios globos skubiu nustatymu per tris dienas bei netinkamai paskyrusi globėją aplaidžiai atliko savo pareigas. Pareiškėja teigia, jog trijų dienų termino nesilaikė dėl to, kad buvo atliekmas tyrimas dėl globėjo tinkamumo, tačiau pačios pareiškėjos tiek paaiškinime, tiek skunde bei patikslintuose skunduose ir posėdžio metu nurodyta priežastis, dėl ko nebuvo laiku pasirūpinta vaikų laikinąją globa tinkamu laiku, patvirtina pareiškėjos neatsakingumą ir aplaidumą atliekant tarnybines funkcijas.

Taigi teismas mano, jog pareiškėjos atsakomybės nešalina jos nurodytos aplinkybės – siekimas išrinkti geriausiai įstatymus atitinkantį globėją. Teismas pažymi, jog Vaiko laikinosios globos nuostatų 14 punkte aiškiai nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo apie vaiką ir jo artimuosius giminaičius surenka šių nuostatų 15 punkte nurodytus dokumentus bei sudaro Vaiko globos (rūpybos) planą. Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog pareiškėja galimai netinkamai supranta jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes tik po laikinosios globos paskyrimo yra renkami duomenys. Taip pat teismas pažymi, jog trijų dienų terminas galėtų būti praleistas vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, tačiau mano, jog šiuo atveju praleistas 25 dienų terminas yra neproporcingas ir buvo galima anksčiau pasirūpinti vaikų laikinąja globa, nepaliekant jų tokį ilgą laiką be teisėto jų įstatyminio atstovo. Taip pat teismas mano, jog pareiškėja netinkamai vertino visus surinktus dokumentus dėl globėjo skyrimo. Pareiškėja savo paaiškinime teigė, jog R. D. nebuvo paskirtas vaikų globėju dėl jo gyvenimo būdo ir moralinių savybių, t.y. teistumo, kad jo buvusi šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kad R. D. nepateikė visų reikiamų dokumentų. Pareiškėjos teiginys, jog R. D. į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi tik 2010 m. kovo 16 d. vertintinas kritiškai, kadangi, remiantis vaikų globos (rūpybos) nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, nustatant laikinąją globą (rūpybą) būtent institucijai, atsakingai už skubų tokios globos (rūpybos) nustatymą, kyla pareiga pasirūpinti kuo greitesniu vaikų teisų bei interesų užtikrinimu. Kalbant apie teistumą, kai teistumas yra išnykęs, remiantis teistumo instituto paskirtimi, asmuo neturėtų būti laikomas teistu ir tai neturėtų varžyti jo teisių. Visais atvejais, skiriant globą (rūpybą) reikia atsižvelgti į asmens moralines savybes. Iš teismo turimos medžiagos matosi, jog pareiškėja nevertino visų turimų duomenų apie R. D., kadangi tiek iš teismui pateiktų įrodymų (rekomendacijos, socialinių darbuotojų vertinimai), tiek iš liudytojų parodymų, matosi, jog R. D. buvo vertinamas tik teigiamai. Vaiko teisių konvencijoje teigiama, jog vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.249 straipsnyje nurodoma, jog nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Todėl teismas mano, jog pareiškėja, paskirdama A. K., D. M. ir R. M. globą (rūpybą) vaikų globos namuose „Nykštukas“, netinkamai atliko savo pareigas ir nesivadovavo vaikų norais bei interesais, kadangi vaikai buvo išreiškę norą gyventi su R. D.. Teismas pažymi, jog pareiškėja suklaidino trečiąjį suinteresuotą asmenį Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teikdama jiems paklausimą dėl nuomonės ir išdėsčiusi savo poziciją dėl R. D. remdamasi surinkta vien neigiama informacija, kuri taip pat nebuvo tiksli. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo tinkamai išanalizuoti situacijos ir pateikti adekvačios nuomonės.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog ji nebuvo tiesioginis vykdytojas, tačiau remiantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu (t. 1, b. l. 52-53), nustatančiu jos pareigas, viena iš vedėjo pareigų būtent ir yra skyriaus darbo organizavimas, vadovaujantis skyriaus nuostatais, todėl jis yra atsakingas už skyriui pavestų užduočių ir funkcijų tinkamą vykdymą.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. PA-41-(10.1) nurodyta, kad S. J. skiriama ne tarnybinė, o drausminė nuobauda, tačiau tai laikytina tik technine rašymo klaida ir tai nėra savarankiškas pagrindas panaikinti Įsakymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog skundžiamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. PA - 41 - (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais (tai nepaneigia galimybės materialinę žalą atlyginti ir kitu turtu ar dar kitaip); taigi už materialius praradimus atlyginama materialiomis vertybėmis. Tuo tarpu moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

Remiantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala turi būti vertinama kaip materialinė kompensacija už patirtą moralinę žalą dėl neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal LR CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. LR CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad savivaldybės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta 2010 m. gegužės 5 d., o į psichikos sveikatos centrą ji kreipėsi praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po nuobaudos paskyrimo (t. 1, b. l. 150). Pas šeimos gydytoją pareiškėja lankosi nuo 2007 metų, iki ginčijamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo pas šeimos gydytoją S. J. lankėsi 2010 m. vasario 11 d., tačiau kad lankėsi po nuobaudos paskyrimo duomenų nėra (t. 1, b. l. 151).

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas ir patikslinti skundai netenkinami, todėl nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nusprend ė:

Pareiškėjos S. J. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. PA – 41 (10.1) „Dėl S. J. tarnybinio nusižengimo“ skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir 5000 litų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė