Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimų panaikinimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra), J. M. R., S. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai prašymą (pareiškimo bylos lapai (toliau – p.b.l.) 1-2), kuriuo prašė atlikti tyrimą, kad pripažinti J. M. R. neveiksnia, o jos globėju paskirti pareiškėją. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad J. M. R., kuri yra jo senelė, yra garbingo amžiaus, neadekvačiai reaguoja į aplinką, ji ne kartą buvo gydyta stacionare, vėliau ambulatoriškai gydoma ir stebima VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre. Ji dėl fizinio ir protinio neįgalumo nesugeba savimi pasirūpinti, nesugeba tvarkytis buityje, negali savęs aptarnauti, savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, rūpintis savo sveikata, todėl jai reikalinga kito asmens priežiūra ir globa. Pažymėjo, kad ją globoti joks kitas asmuo negali, nes sūnus A. R., kuris yra pareiškėjo tėvas, 2018 m. birželio 19 d. žuvo, pareiškėjo sesuo gyvena Norvegijoje, o A. R. sutuoktinė S. R. siekia atimti iš jos turimą turtą. Gavusi šį prašymą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė išreikalavo Gyventojų registro duomenis apie žuvusįjį A. R., pareiškėją, jo seserį, taip pat J. M. R., informaciją apie J. M. R. sveikatą ir/ar gydymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo, viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo, Klaipėdos psichikos sveikatos centro, viešosios įstaigos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, apklausė pačią J. M. R., gavo asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadą iš VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro (p.b.l. 9-15, 16, 20-22, 39, 40, 41-45, 46-47, 48, 50-55, 67-72). Išnagrinėjusi šiuos surinktuose įrodymuose esančius duomenis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (p.b.l. 79-81). Nutarimą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, kaip ir nurodyta atsiliepime, motyvavo tuo, kad iš surinktų duomenų nustatyta, kad J. M. R. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre nesigydė, nebuvo konsultuota ir šių centrų įskaitoje nėra įrašyta. Pagal VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pateiktą informaciją J. M. R. centre nėra gydyta dėl psichikos sutrikimų. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2018 m. liepos 18 d. pateiktoje asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadoje nurodyta, kad J. M. R. į daugumą klausimų atsako, pilnai orientuojasi savyje, vietoje, laike, neatsimena tik kai kurių gyvenimo įvykių chronologijos ir datų. Šias, taip pat kitas aplinkybes – J. M. R. aiškiai ir nuosekliai dėsto mintis, net ir turėdama klausos aparatą – gerai ir aiškiai supranta, ko jos yra klausiama, bendrauja noriai, mintis dėsto logiškai, yra komunikabili, puikiai orientuojasi laike, nors ir pergyvena dėl šeimoje kilusių nesutarimų dėl sūnaus turto padalijimo po jo mirties, tačiau puikiai supranta savo atliktus ir atliekamus veiksmus dėl šeimos turto padalijimo ir tuo pagrindu sudarytų sandorių, nustatė ir į J. M. R. gyvenamąją vietą nuvykusi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėja 2018 m. rugsėjo 20 d., tikslu nustatyti jos gyvenimo sąlygas ir paimti paaiškinimus, patikrinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2018 m. liepos 18 d. pateiktoje išvadoje nurodytą tikėtiną išvadą, kad J. M. R. turi atminties, valios ir mąstymo sutrikimų, o to pasėkoje turi sunkumų dėl disponavimo piniginėmis lėšomis, turtu, sandorių sudarymo, šeimos santykiais.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo pareiškėjas pateikė 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. lapkričio 2 d. skundus Generalinei prokuratūrai (b.l. 20-23). Šiuos skundus pareiškėjas, be kita ko, grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra netyrė visų duomenų, o būtent to, kad dalyvaujant pareiškėjui ir jo žmonai bei savivaldybės administracijos atstovėms J. M. R. negalėjo atsakyti į jai užduodamus klausimus, kas liudija esant senatvės demencijos požymių. Juolab, kad prieš penkis metus ji sirgo šia liga, galimai gydėsi Jūrininkų ir miesto ligoninėse, o po sūnaus žūties išgyvena potrauminio streso sindromą. Šią diagnozę, kad „kraujas nepatenka į smegenis“, pareiškėjas nurodo matęs jos bute, tačiau to dokumentus turi pasiėmusi S. R.. Todėl jis prašė atlikti papildomą tyrimą, kad pripažinti J. M. R. turinčią demencijos požymių. Generalinė prokuratūra 2018 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu bei paliko jį galioti (p.b.l. 84-85).

Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 26 d. ir Generalinės prokuratūros 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimais iš esmės tuo aspektu, jog jam nėra aišku, ar buvo tirtas jo 2018 m. liepos 3 d. skunde nurodytas prašymas atlikti tyrimą, kad pripažinti J. M. R. neveiksnia dėl psichikos ligos, ar 2018 m. spalio 24 d. prašymas atlikti papildomą tyrimą, kad pripažinti J. M. R. turinčia demencijos požymių. Jis gi prašė tirti būtent J. M. R. sveikatos būklę ne psichikos ligos, o senatvės demencijos, potrauminio streso sindromo aspektu, kas, jo teigimu, tirta nebuvo. Teismas su nurodomais pareiškėjo argumentais sutikti neturi pagrindo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. , priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, ką visiškai pagrįstai nurodė skundžiamuose nutarimuose Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Pareiškėjo skunde teismui nurodomi teiginiai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra jo pateikto skundo netyrė ar tyrė ne visais aspektais, teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pareiškėjo 2018 m. liepos 3 d. skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Tai visiškai pagrįstai konstatuota Generalinės prokuratūros 2018 m. lapkričio 23 d. nutarime: prokuroras rinko duomenis dėl pareiškėjo 2018 m. liepos 3 d. pareiškime nurodytų aplinkybių, kreipėsi į valstybės įmones, gydymo įstaigas, paėmė asmenų paaiškinimus ir kt., juos analizavo ir vertino, argumentavo savo išvadą, kad prokuroras neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl J. M. R. pripažinimo neveiksnia. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė atlikti papildomą tyrimą, kad pripažinti J. M. R. turinčią demencijos požymių, remdamasi tyrimo medžiaga bei teisiniu reguliavimu, išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl prokuroro 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, argumentavo savo išvadas. Kaip ir nurodyta atsiliepime, Generalinė prokuratūra šiame nutarime papildomai pasisakė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl turto dalybų, paveldėtų pinigų ir kt. nesudaro pagrindo proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu inicijavimui; nurodė, kad sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, kyla pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso iniciavimui turi egzistuoti svarūs argumentai; konstatavo, kad prokuroras atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Ginčydamas šiuos Klaipėdos apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros nutarimus teismine tvarka, pareiškėjas skunde iš esmės nurodo tik vieną argumentą, susijusį su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, t. y. Generalinė prokuratūra neatliko papildomo tyrimo dėl to, ar J. M. R. turi senatvės demencijos, potrauminio streso sindromo požymių. Todėl dėl šio argumento ir pasisakytina plačiau šioje teismo nutartyje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Klaipėdos apygardos prokurorą 2018 m. liepos 3 d. kreipėsi tuo tikslu, jog jam kilo abejonių dėl J. M. R., kuri yra jo senelė, veiksnumo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) fizinio asmens veiksnumą apibrėžia kaip fizinio asmens galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (2.5 straipsnio 1 dalis) bei numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant asmens neveiksnumo klausimą pirmiausia būtina išsiaiškinti aplinkybę dėl to, ar asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, ir kokie duomenys tai patvirtina. Mat pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 465 straipsnį pareiškime teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be kitų reikalavimų, keliamų tokiam asmens teikiamam procesiniam dokumentui, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat pateikti įrodymai apie asmens psichinę būklę. Kas yra pripažįstama psichikos ir elgesio sutrikimu apibrėžia Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, kuri numato, kad psichikos ir elgesio sutrikimas yra biologinių, psichologinių, socialinių veiksnių ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltas asmens mąstymo, elgsenos ir (ar) jausmų sutrikimas, nurodytas galiojančioje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma demencija, potrauminio streso sutrikimas yra nurodomi kaip vieni iš daugelio psichikos ir elgesio sutrikimų ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (F03, F43.1), tačiau vien tai, kad tokie psichikos ir elgesio sutrikimai yra pripažįstami, savaime neliudija, kad juos turi ir J. M. R.. Būtent tuo aspektu Klaipėdos apygardos prokuratūra ir tyrė pareiškėjo jai pateiktą 2018 m. liepos 3 d. prašymą, siekdama išsiaiškinti, ar būtent J. M. R. kokius nors psichikos ir elgesio sutrikimus, neišskiriant nė vieno iš jų, ar tai būtų demencija, ar tai būtų potrauminio streso sutrikimas, ar kita, turi: kreipėsi į medicinos įstaigas dėl turimų įrodymų apie J. M. R. sveikatos būklę apskritai, tame tarpe jai diagnozuotus psichikos ir elgesio sutrikimus, pateikimo, prašė J. M. R. psichikos būklę patikrinti faktiškai Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, pateikiant išvadą apie J. M. R. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, ir ją tikrino pati, apklausdama J. M. R. betarpiškai. Byloje nustatyta, kad ištyrusios surinktus duomenis nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, nei Generalinė prokuratūra nenustatė juose esant kokių nors duomenų apie J. M. R. turimus psichikos ir elgesio sutrikimus, tame tarpe apie tuos, apie kurių tariamą buvimą tiesiogiai nurodė 2018 m. spalio 24 d. skunde pareiškėjas. Šias išvadas paneigiančių įrodymų pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nepateikė, o jį motyvavo tik tuo, jog jiems gauti (surasti) Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra turėjo skirti J. M. R. medicininę ekspertizę. Pažymėtina, kad šis pareiškėjo motyvas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Viena vertus, pagal CPK 466 straipsnio nuostatas, net esant inicijuotai civilinei bylai dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas teismo psichiatrijos ekspertizę asmens psichinei būklei nustatyti gali skirti tik tuo atveju, jei yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą. Nesant iškeltos civilinės bylos, tokios ekspertizės asmens psichinei būklei įvertinti skyrimas, nesant nei pačio fizinio asmens sutikimo dėl jos atlikimo, nei objektyvių duomenų apie fizinio asmens turimą psichikos ir elgesio sutrikimą, galėtų būti vertinamas kaip J. M. R. teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1, 4 dalys, 9 straipsnio 1, 3 dalys).

Kita vertus, ką visiškai teisingai nurodė visi suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją proceso dėl asmens veiksnumo apribojimo iniciavimui bet kuriuo atveju turi egzistuoti svarūs argumentai. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Tai, kad asmeniui nustatyta tam tikra psichinė liga, teisės aspektu nebūtinai reiškia, jog jis yra neveiksnus ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus ar poreikius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti savo būtinuosius asmeninius reikalus. Tik labai sunkūs psichiniai sutrikimai lemia žmogaus elgesį, kai jis nesuvokia savęs, aplinkos ir nesugeba valdyti savo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra ne tik nenustatė esant duomenų apie J. M. R. turimą psichikos ir elgesio sutrikimą, nurodytą Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, bet ir nenustatė esant pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, kad J. M. R. šiuo metu negeba orientuotis aplinkoje, laike, vietoje, negeba pati pasirūpinti savimi, buitimi, negeba pati savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su pinigais, turtu, nesuvokia jau priimtų sprendimų reikšmės, pasekmių.

Nustačius, kad tiek Generalinė prokuratūra, tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjo pateiktą skundą, o sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo, pagrindė surinktais įrodymais ir taikytinomis teisės normomis, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniais, teisėja

nutaria:

pareiškėjo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.