Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei O. A., nukentėjusiajai L. D., kaltinamajam R. D., kaltinamojo gynėjai advokatei K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, administracine tvarka nebaustas, teistas 2014-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta sumažinta bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent 2015 m. kovo 10 d. apie 14 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su seserimi L. D., trenkė du kartus rankos delnu jai į kairįjį žandą.

R. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną rytą jo sesuo paprašė nuvesti jos sūnų į polikliniką. Kai jis grįžo į namus sesuo jau buvo neblaivi. Sesuo nuėjo pamiegoti ir atsikėlusi ji puolė ant jo. Sesuo jam liepė pasiimti daiktus ir išeiti. Kai jis norėjo pasiimti dokumentus iš sekcijos, sesuo jam dokumentų neleido pasiimti ir jį pastūmė, todėl jis nugriuvo, o atsikėlęs trenkė seseriai dešinės rankos delnu per veidą du kartus. Tada pasiėmė dokumentus ir išėjo. Tą dieną buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nes gėrė kartu su seserimi ir sesers drauge Ž. Gailisi padaręs nusikaltimą ir atsiprašė nukentėjusios.

Nukentėjusioji L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad brolis R. D. buvo pas ją ji išvedė vaiką į darželį. Pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kartu buvo dar jos draugė Ž. Ž.. Begerdami ji su broliu susiginčijo dėl mažmožio. Ji pastūmė savo brolį, nes norėjo, kad brolis išeitų iš namų. Tada brolis paprašė atiduoti jam jo dokumentus. Ji pasakė, jog paduos dokumentus, nes jis gali pasiimti ir jos dokumentus. Tačiau tada brolis jai trenkė į veidą iš delno du kartus į kairiąją veido pusę. Tada R. D. suėmė rankomis ir apvertė stalą ir išdaužė sekcijos stiklą. Tada Ž. Ž. iškvietė policiją, o brolis pasiėmęs dokumentus išėjo. Nurodė, jog brolis sekcijos stiklą išdaužė netyčia, o kai jai sudavė per veidą tai tik šiek tiek jautė skausmą, veidas net nebuvo patinęs, buvo tik šiek tiek paraudę. Brolis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Ant brolio nepyksta ir pretenzijų broliui neturi, tik nori, kad brolis sutvarkytų sekcijos stiklą.

Liudytoja Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tą dieną atėjo pas savo draugę L. D. apie 9 val. Atėjusi gėrė kartu su L. D.. Po kurio laiko atėjo R. D., kuris atsinešė alaus ir vyno. Visus šiuos alkoholinius gėrimus gėrė visi trys. R. D. buvo išgėręs šiek tiek mažiau, nes vėliau pradėjo gerti. Begeriant L. D. susiginčijo su R. D.. Tada L. D. prašė R. D., kad šis išeitų. R. D. paprašė L. D. atiduoti jam dokumentus ir norėjo pats nueiti bei pasiimti dokumentus. Tačiau L. D. neleido R. D. pasiimti dokumentų, o pasakė, jog paduos pati ir pastūmė R. D., kad pati paduotų dokumentus. Tada po pastūmimo R. D. trenkė L. D. du kartus iš plaštakos į veido kairiąją pusę. Dar R. D. paėmė rankomis ir apvertė stalą bei sudaužė sekcijos stiklą, bet kaip išdaužė stiklą ji nematė. Liepė R. D. išeiti, tačiau jis nėjo. Todėl ji, kad nekiltų didesnis konfliktas iškvietė policiją, tai padarė savo iniciatyvą, o R. D. išėjo iš namų.

Kaltinamojo R. D. kaltė be jo paties parodymų, nukentėjusios, liudytojos parodymų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:

2015-03-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog L. D. nurodė, jog jos brolis R. D. ir ji būdami apsvaigę nuo alkoholio iš asmeninių paskatų susipyko ir sukonfliktavo. Konflikto metu vienas kitą apstumdė, todėl R. D. konflikto metu tyčia išdaužė sekcijos stiklą bei sudavė per kairįjį skruostą, kurio metu sukėlė fizinį skausmą (1-7 b. l.);2015-03-10 informaciniu pranešimu ROIK 0115000125623, iš kurio matyti, jog Ž. Ž. pranešė, jog namuose agresyvus brolis puolė ant sesers, mušė rankomis, išdaužė langus ir pokalbio metu pabėgo (15 b. l.); 2015-03-10 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulės R. P. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnus iškvietė Ž. Ž.. Policijos pareigūnai įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatė, jog kilusio žodinio konflikto metu brolis R. D. sudavė L. D. per veidą ranka ir išdaužė sekcijos stiklą bei išmėtė daiktus ant žemės (8-919-22 b. l.);2015-03-10 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 3133, iš kurio matyti, jog L. D. nustatytas 3,15 promilių girtumas (26 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).

R. D. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios. Jo elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš jam artimą žmogų, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio kalta yra ir pati nukentėjusioji, nes ji taip pat buvo neblaivi ir galimai provokavo kaltinamąjį, stumdama jį. R. D. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo artimąjį giminaitį ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį jis atliko siekdamas atitinkamo rezultato – padaryti fizinę žalą savo seseriai, ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl smūgių į veidą nukentėjusioji L. D. patyrė fizinį skausmą. Tačiau, kaltinamojo padarytoji veika nepasižymi didesniu pavojaus visuomenei laipsniu, nes ji buvo įvykdyta privačioje erdvėje, buvo apsiribota tik dviem smūgiais nukentėjusiajai per veidą, kurie nesukėlė rimtesnių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nes nereikėjo kreiptis į medikus, o ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog didelio fizinio skausmo nesukėlė, skaudėjo tik šiek tiek, veidas nebuvo patinęs, buvo tik šiek tiek paraudęs skruostas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

R. D. sudavė savo seseriai L. D. du kartus ranka per veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš nukentėjusios paaiškinimo matyti, kad jai suduoti smūgiai nebuvo stiprūs, nesukėlė liekamųjų reiškinių jos sveikatai, nes net nesikreipė pas medikus. Teismas taip pat įvertina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji tą vakarą buvo neblaivūs (kaltinamajam girtumas nenustatytas, tačiau posėdžio metu jis patvirtino, jog vartojo alkoholinius gėrimus, o nukentėjusiajai nustatytas net 3,15 promilių girtumas), tai leidžia teigti, jog kaltinamojo tikslas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, o bandymas ją sudrausminti, po jo atžvilgiu panaudotų fizinių veiksmų. Nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų savo broliui neturi. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. D. padaryta veika, pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam R. D.. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013), todėl R. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. D. kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi iš R. D. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kurias sudaro 70,99 Eur. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog gynėjas jam reikalingas ir jis sutinka apmokėti jo dalyvavimo procese patirtas išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. D. kardomosios priemonės neskirti.

Išieškoti iš R. D. 70,99 Eur (septyniasdešimt eurų 99 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.