Tauragės apylinkės teismo sprendimas

1994-07-22 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad B. K. atiteko garažas 56,l kv. m, K. Š. - stalių dirbtuvės 80,l kv. m, D. T. - garažas 60 kv.m. Dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariui - pajininkui J. P. perduotų mechaninių dirbtuvių patalpų rašytinių įrodymų nėra išlikę, kadangi likviduojantis bendrovei, kai kurie dokumentai nebuvo tvarkingai saugojami, o vėliau nebuvo perduoti į archyvą saugojimui. Aplinkybę, kad J. P. už pajus buvo perduotos mechaninių dirbtuvių patalpos patvirtina tai, kad jis buvo pateikęs prašymą įsigyti už pajus turto, jis buvo įtrauktas į bendrovės asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą, pasirašant pajus, sąrašą. Bendrovės pajininkai B. K., D. T., J. P. ir K. Š. už pajus gautas mechaninių dirbtuvių patalpas pardavė jiems - ieškovams: ieškovui R. M. K. Š. 1995 m. birželio 10 d. pardavė stalių dirbtuves, kurios mechaninių dirbtuvių patalpų plane pažymėtos l-4 (42,66 kv. m), 1-5 (33,56 kv. m), 1-6 (19,49 kv. m), 1-7 (12,18 kv. m), l-18 (4,00 kv. m), l-19 (4 kv. m) už 2000Lt (579,24 Eur), o D. T. 1997 m. liepos 25 d. pardavė mechaninių dirbtuvių patalpas, plane pažymėtas 1-16 (19,58 kv. m) už 100Lt. Ieškovas A. B. iš D. T. 2006 m. birželio l d. pirko patalpas, plane pažymėtas 1-9 (68,48 kv. m) už 700Lt (202,73 Eur), iš B. K. 2005 m. lapkričio 2 d. pirko patalpas, plane pažymėtas 1-10 (55,52 kv. m) už 800Lt (231,69 Eur), iš J. P. 2005 m. rugpjūčio l d. pirko patalpas, plane pažymėtas 1-11 (55,34 kv. m), 1-12 (58,75 kv. m), 1-13 (6,58 kv. m), 1-14 (9,69 kv. m), 1-15 (16,52 kv. m) už 4000Lt (l158,48 Eur). Pinigai buvo sumokėti, rašytinės notarinės sutartys pasirašytos nebuvo, parduota buvo pagal žodines sutartis. B. K., D. T., J. P. ir K. Š. sudaryti notarines sutartis vengė, jie ieškovams atskirai jokių dokumentų dėl patalpų neperdavė, vis žadėjo sutvarkyti dokumentus dėl pardavimo, tačiau taip ir nesutvarkė iki šiol. Nuo pat šių patalpų įsigijimo laiko ieškovai šias patalpas valdė kaip savo nuosavybę, į jas jiems niekas jokių pretenzijų nereiškė, šias patalpas prižiūrėjo, sudarė sutartis dėl elektros tiekimo į jas, mokėjo už elektrą. Tik 2016 m. gegužės mėnesio viduryje ieškovams Kintų seniūnas pasakė, kad dėl mechaninių dirbtuvių yra kilęs ginčas ir kiti asmenys reiškia pretenzijas į jas. 2016 m. birželio mėnesį ieškovai gavo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį (civilinė byla Nr. 2-1194-635/2016), kuria jie buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Tuomet sužinojo, kad atsakovai S. U., M. G. ir L. B. pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, kad būtų atnaujintas terminas kreiptis į notaro biurą priimti savo motinos R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, radę 1996 m. rugsėjo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią P. S. pardavė (duomenys neskelbtini) K. G. mechanines dirbtuves su dviem priestatais, kurių naudingas plotas 607,99 kv. m, esančiais (duomenys neskelbtini), Kintų sen., Šilutės r. Paaiškėjo, kad P. S. (duomenys neskelbtini) K. G. pagal 1996-09-12 pirkimo - pardavimo sutartį pardavė ir mechaninių dirbtuvių patalpas, kurias ieškovai buvo įsigiję iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų B. K., D. T., K. Š. ir J. P.. Ieškovams kilo pagrįstas įtarimas, kad P. S., prieš parduodama mechanines dirbtuves (duomenys neskelbtini) K. G., jas įteisino savo vardu neteisėtai. Iš nekilnojamojo turto registro, taip pat iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos gautuose dokumentuose nurodyta, kad P. S., prieš parduodama mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), šias mechanines dirbtuves įregistravo kaip savo nuosavybę pagal 1996 m. rugsėjo 6 d. potvarkį Nr. 610, kuriame nurodyta, kad P. S. leidžiama įregistruoti nuosavybės teisę į pastatus, kadangi nuosavybės dokumentai nėra išlikę. P. S. leista įregistruoti mechanines dirbtuves, kurių bendras plotas 558,16 kv. m. ir kontorą, kurios plotas 49,83 kv. m. Iš gautų dokumentų matosi, 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610 buvo paruoštas, remiantis pateiktu Šilutės rajono Saugų agrarinės reformos tarnybos viršininko J. O. pasirašytu raštu, kuriame prašoma leisti (duomenys neskelbtini) P. teisiškai įregistruoti mechanines dirbtuves 558,16 kv.m, ir kontorą 49,83 kv.m,, esančias (duomenys neskelbtini), Saugų sen., kadangi nėra išlikusi pirminė dokumentacija. Taip pat buvo pateiktas žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės N. O., buhalterės S. M. pasirašytas aktas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) P. buvo perduotas administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės r., kurio vertė 360Lt. Šių dokumentų pagrindu P. S. ir buvo įteisintas visas mechaninių dirbtuvių pastatas. 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610, dalyje, kuris leido įregistruoti nuosavybės teisę P. S. į mechanines dirbtuves, kurių plotas 558,16 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), Šilutės r., yra neteisėtas. P. S. mechaninių dirbtuvių neįgijo, ji jų iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. Iš Šilutės rajono savivaldybės archyvo buvo gautas žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1994-06-17 visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 100, kuriame nurodyta, kad 1994-06-17 visuotinis susirinkimas (duomenys neskelbtini) P. leido už išmokas nusipirkti administracinį pastatą, kurio plotas 49,83 kv.m., šio pastato vertė 360Lt. Šilutės rajono savivaldybei pateiktame ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo - priėmimo akte taip pat nurodyta, kad P. S. buvo perduotas administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės r., kurio vertė 360Lt. Iš nurodytos pastato vertės ir pavadinimo aišku, kad P. S. buvo perduotos 49,83 kv.m. administracinės patalpos, bet ne visos mechaninės dirbtuvės. Tačiau vėliau Šilutės rajono Saugų agrarinės reformos tarnybos viršininko J. O. rašte Šilutės rajono savivaldybei jau prašoma leisti P. S. įregistruoti ne tik administracines patalpas, kurios nurodytos kaip kontora, tačiau ir mechanines dirbtuves, kurių plotas 558,16 kv.m. Taip P. S. įregistruoti mechanines dirbtuves 558,16 kv.m. buvo leista be jokio pagrindo, paprasčiausiai nurodžius šias patalpas prašyme, nepatikrinus dokumentų apie jos nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves. Tokiu būdu, priimant 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“, buvo pažeistas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“. Šio nutarimo 2.2.1 p. numatė, kad nuosavybės teisės į statinius turėjo būti registruojamos patikrinus nuosavybės teises į statinius patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju to padaryta nebuvo, nors dokumentai, patvirtinantys apie mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), Šilutės r. pardavimą kitiems asmenims, o ne P. S., buvo Šilutės rajono savivaldybės archyve. Kad P. S. neteisėtai ir be jokio pagrindo įregistravo nuosavybės teises į mechanines dirbtuves, patvirtina faktas, kad nei ji, nei vėliau R. K. G. jų nevaldė, jomis nesirūpino, ieškovams jokių pretenzijų nereiškė. P. S., o vėliau R. K. G. faktiškai valdė, tai yra gyveno tik patalpose, kurias ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ P. S. pardavė už išmokas, t. y. administracines patalpas, kurių dydis 49,83 kv.m., inventorinės bylos plane pažymėtas 1-1 (10,61 kv. m.), 1-2 (19,58 kv. m.), l-3 (19,64 kv. m.). Kad faktiškai P. S. R. K. G. perdavė tik administracines patalpas, patvirtina ir tai, kad 1996-09-12 pirkimo - pardavimo sutartyje visa mechaninių dirbtuvių vertė nurodyta 38001Lt vertė, o P. S. R.K. G. pardavė už 1500Lt - akivaizdu, kad R. K. G. sumokėjo tik už administracines patalpas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.93 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju, sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Iki 2001 m. liepos l d. galiojusio CK 58 str. 5 d. numatė, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notariškai įforminti nebereikia. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) praktikoje dėl CK 1.93 str. 4 d. taikymo taip pat yra pasisakęs, kad CK 1.93 str. 4 d. reikia sistemiškai taikyti su CK 6.309 str., kurio 1 d. numato, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas - pardavimas. Tiek bendroji CK 1.93 str. nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui -pardavimui taikoma - CK 6.309 str. ?tvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo - pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo - pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 str., 6.309 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012; 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Ieškovai nurodo, kad mechaninių dirbtuvių nurodytos patalpos jiems buvo perduotos valdyti nuosavybės teise, už nurodytas patalpas jie sumokėjo pinigus, patalpas prižiūrėjo, jomis naudojosi kaip savininkai, mokėjo už sunaudotą elektrą. Tokiu būdu yra visi pirkimo -pardavimo sutarčiai būtini elementai, todėl teismo prašo mechaninių dirbtuvių pirkimo - pardavimo sutartis pripažinti galiojančiomis.

Taip pat ieškovai nurodo, kad dėl 1996-09-12 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, taip pat 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkio pripažinimo iš dalies negaliojančiu yra praėję daugiau kaip 10 metų. Apie tai, kad jų pirktos mechaninių dirbtuvių patalpos yra įregistruotos kitų asmenų vardu, apie 1996-09-12 pirkimo pardavimo sutartį, taip pat 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį ieškovai nurodo sužinoję tik 2016 m. birželio mėnesį, kai buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-1194-635/2016, taip pat kai jų atstovas iš Šilutės rajono savivaldybės ir VĮ Registrų centro gavo dokumentus. Iki to laiko jiems jokių pretenzijų dėl patalpų valdymo nereiškė, įsigytas patalpas valdė kaip savo nuosavybę. Todėl teismo prašo senaties terminą skaičiuoti nuo 2016 m. birželio mėnesio.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal tuo metu galiojusio CK 255 str. 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo notariškai patvirtinta, per nustatytą terminą įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, pirkimo - pardavimo sutartyje esantis įrašas apie pinigų sumokėjimą patvirtina, kad už įsigytą nekilnojamąjį turtą R. K. G. pilnai atsiskaitė. Sutartis buvo sudaryta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, todėl abejoti sutarties neteisėtumu nėra pagrindo. Ieškovai nepagrįstai prašo teismo pripažinti galiojančiomis tarp ieškovų ir atsakovų (pajininkų) sudarytas sutartis, toks ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas.

Dėl ieškovo R. M. reikalavimo pripažinti sutartis, sudarytas su K. Š. ir D. T., galiojančiomis, atsakovai nurodo, kad šių žodinių sutarčių sudarymo laikotarpiu galiojo 1964 m. CK, kurio 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį darė negaliojančia. Protokolo, kuriame būtų nutarta parduoti K. Š. ir D. T. mechaninių dirbtuvių patalpas, turto perdavimo aktų, kuriuose būtų įforminti patalpų pardavimai, ieškovai nepateikė. Taip pat ieškovas R. M. nepateikė nei sutarčių, pagal kurias įgijo patalpas iš atsakovo K. Š. ir D. T., nei pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl savo reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovas R. M. nurodo teismui, kad iš atsakovo K. Š. nusipirko patalpas dar 1995 metais, tačiau, kadangi 1996 m. buvo priimtas potvarkis, kuriuo leista P. S. įregistruoti mechanines dirbtuves ir kontorą, akivaizdu, kad ieškovas R. M. jokių priemonių realizuoti nuosavybės teisių į patalpas nesiėmė, patalpos nei ieškovui R. M., nei atsakovams K. Š. ir D. T. faktiškai nepriklausė. Be to, 1964 m. CK 149 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė turto įgijėjui atsiranda įregistravimo momentu. Sutartys įregistruotos nebuvo, todėl nuosavybės teisė turto įgijėjui R. M. neatsirado.

Nurodo, kad 1964 m. CK 255 str. buvo įtvirtinti du imperatyvaus pobūdžio reikalavimai šio pobūdžio sutarčiai galioti, t. y. sutartis turėjo būti ne tik notariškai patvirtinta, bet ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o tai reiškia, kad sandorio teisinė registracija taip pat buvo būtina teisėto ir galiojančio sandorio sąlyga. Pažymi, kad reikalavimas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje buvo imperatyvaus pobūdžio reikalavimas, o įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas sandoris yra niekinis, savaime negaliojantis ir nevykdomas, kas yra išaiškinta ir LAT praktikoje. Pagal 1964 m. CK sandorio įregistravimas buvo privalomas, tačiau ieškovas šio reikalavimo neįvykdė. Negaliojantis sandoris, kuris neegzistuoja, negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nė viena iš šalių nuo tariamos sutarties sudarymo dienos praėjus daugiau kaip 20 metų neįregistravo sutarties ir taip neišviešino nuosavybės teisių perėjimo fakto. Šiuo atveju, net ir teismui pripažinus, kad 1995-06-10 ir 1997-07-25 pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos ir šalių pasirašytos, o kita šalis vengė sandorį notarine tvarka įforminti, nebūtų įstatyminio pagrindo tokius sandorius pripažinti galiojančiais, nes, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus sandorio sudarymo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, sandorio galiojimui turi reikšmės ne tik notarinis patvirtinimas, bet ir sandorio teisinė registracija. Niekiniai sandoriai dėl jų neatitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms negali būti patvirtinami nei šalių susitarimu, nei teismo (CPK 178, 185 str.). Ieškovo R. M. ieškinys dėl sandorių pripažinimo galiojančiais atmestinas ir kaip pareikštas po ieškinio senaties suėjimo. Ieškinio senaties terminai ieškovo pažeistai teisei ginčyti prasideda nuo ginčijamų patalpų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo momento, t.y. nuo 1995-06-10 ir 1997-07-25. Šiuo atveju, turi būti taikomos 1964 m. CK nuostatos. Šio kodekso 84 str. 1 d. numatė trejų metų ieškininės senaties terminą, o 90 str. numatė, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Patalpų pirkimo - pardavimo sutartys, kurias ieškovas R. M. prašo teismo pripažinti galiojančiomis buvo sudarytos 1995-06-10 ir 1997-07-25, todėl ieškininės senaties terminas, per kurį ieškovas galėjo kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises, suėjo 1998-06-10 ir 2000-07-25. Pasibaigus galiojusio 1964 m. CK 225 str. nustatytam trijų mėnesių terminui nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties teisinei registracijai atlikti, teismui šio termino neatnaujinus, nesant pareikšto sandorio šalies motyvuoto termino praleidimo priežastimis prašymo, sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos, nes ji nesudaryta ta privaloma tvarka, kuri nustatyta imperatyviai įstatymo, galiojusio sutarties sudarymo momentu (1964 m. CK 225 str. 2 d., 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.). Imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai nesilaikymas, kai šiame įstatyme nurodyta, kad dėl formos trūkumų sandoris bus laikomas negaliojančiu, reiškia, jog tokio turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo A. B. reikalavimo pripažinti sutartis, sudarytas su B. K., D. T., J. P., galiojančiomis, atsakovai nurodo, kad ieškovas A. B., nurodydamas, kad atsakovai, iš kurių jis įsigijo patalpas: B. K., D. T. ir J. P. patalpas mechaninėse dirbtuvėse gavo už pajus, nepateikia nei įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad buvo nutarta atsakovams parduoti patalpas, ar kad jos atsakovams buvo perduotos, nei sutarčių, kurių pagrindu ieškovas jas įsigijo iš atsakovų. Pažymi, kad nekilnojamojo turto sutartis negali būti sudaroma žodžiu. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Kadangi tarp ieškovo A. B. ir atsakovų nebuvo sudarytos jokios rašytinės nekilnojamojo daikto (patalpų) sutartys bei patvirtintos notaro, sutartys yra negaliojančios. Nė viena iš šalių nuo tariamos sutarties sudarymo dienos, praėjus 10 ir daugiau metų notarinės sutarties nesudarė, jos neįregistravo ir neišviešino nuosavybės teisių ieškovui perėjimo fakto. Kita vertus, 2005 ir 2006 metais patalpos ieškovui negalėjo būti parduotos, nes nuosavybės teise jos priklausė R. K. G..

Mano, kad nekilnojamojo turto (patalpų) pirkimo - pardavimo sutartys tarp ieškovo A. B. ir atsakovų nebuvo pasirašytos ir notariškai patvirtintos, todėl laikytina, kad pirkimo - pardavimo sandoriai neįvyko. Vadinasi, tenkini ieškovo A. B. reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo galiojančiomis nėra teisinio pagrindo. Todėl A. B. ieškinys dėl sandorių pripažinimo galiojančiais turėtų būti atmestas ir kaip pareikštas po ieškinio senaties suėjimo. Ieškinio senaties terminai ieškovo pažeistai teisei ginčyti prasideda nuo sutarčių sudarymo momento, t. y. nuo 2005-11-02, 2006-06-01 ir 2005-08-01. Ieškinio senaties terminas, per kurį ieškovas galėjo kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises, suėjo 2015-11-02, 2016-06-01 ir 2015-08-01. Kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl ir tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

Taip pat atsakovai nurodo, kad tokie ieškovų argumentai kaip mokėjimas už elektros energiją nuosavybės į mechaninių dirbtuvių patalpas neįrodo. Be to, sudarant sutartį su elektros tinklais yra reikalaujama pateikti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įrodantį dokumentą, tačiau ieškovai nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į patalpas neturi.

Mano, kad nėra pagrindo tikėti ieškovų teiginiais, kad jie tik 2016 m. gegužės mėnesio viduryje sužinojo, jog mechaninės dirbtuvės priklauso R. K. G., nes R. K. G. nuosavybės teisė į mechanines dirbtuves išviešinta nekilnojamojo turto registre nuo 1996 metų, be to, ieškovai teigia, kad atsakovai K. Š., D. T., B. K., J. P. notarines sutartis sudaryti vengė ir nesutvarkė pardavimo dokumentų, o tai pagrindžia, kad ieškovai nuo pat žodinių sutarčių sudarymo momento žinojo ir suprato, kad dokumentai nesutvarkyti ir kad patalpas valdo ir jomis naudojasi neteisėtai. Taip pat ieškovas R. M. kitos civilinės bylos (dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, civilinė byla Nr. 2-1194-635/2016) metu pasakė, kad prieš 8 metus skambino atsakovei S. U. ir sakė, kad reikia tvarkyti patalpų nuosavybės dokumentus. 2008 m. apie tai, kad mamai priklausė nekilnojamas turtas atsakovė dar nežinojo, tuo tarpu ieškovas R. M. žinojo, kad turtas priklauso R. K. G., priešingu atveju, nebūtų skambinęs jai - R. K. G. dukrai. Ir ieškovams, ir Kintų seniūnui A. K. buvo žinoma, kad mechaninės dirbtuvės yra R. K. G. nuosavybė ir kad ieškovai patalpas valdo ir jomis naudojasi neteisėtai. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žodinių sutarčių sudarymo momento, bet ne nuo 2016 m. birželio mėnesio, kaip to reikalauja ieškovai, nes tiek ieškovams, tiek atsakovams buvo žinoma, kad mechaninės dirbtuvės priklauso R. K. G., juo labiau, ši informacija nuo 1996 m. yra išviešinta nekilnojamojo turto registre. Pažymi ir tai, kad tenkinus ieškovų reikalavimą ir pripažinus sutartis galiojančiomis, negaliojančių sandorių šalys (ieškovai) gali nepagrįstai praturtėti, t. y. įgyti teisę iš neteisės.

Atsakovė C. Š. sutinka su ieškiniu, ji patvirtino, kad jos vyras K. Š., kuris yra miręs, pardavė ieškovui R. M. ieškinyje nurodytas kelias patalpas už 2000Lt, tačiau dokumentų nesutvarkė.

Atsakovas J. P. sutinka su ieškiniu, jis patvirtino, kad jo tėvas J. P., kuris yra miręs, pardavė ieškovui A. B. ieškinyje nurodytas kelias patalpas už 4000Lt, tačiau dokumentų nesutvarkė, nes buvo senyvo amžiaus.

Šie 4 atsakovai nurodė, kad nežinojo, jog P. S. buvo įregistravusi mechanines dirbtuves savo vardu, ji niekam neminėjo, kad yra padariusi bendrą visų pastatų inventorinę bylą.

Liudytoja N. O. parodė, kad yra buvusi žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, bendrovę likviduojant, dalinant dirbtuves, P. S. gavo kontoras patalpas, Šniepė gavo stalių dirbtuves, garažą gavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - kalvę, iš kiemo pusės garažą gavo (duomenys neskelbtini). P. S. norėjo parduoti kontoros patalpas, ji jų negalėjo parduoti be inventorizacijos. Iš ūkio nebuvo gauta inventorizacijos dokumentų. P. S. turėjo pasidaryti inventorinę bylą savo patalpoms, tačiau vienai patalpai inventorizacijos niekas nedarė, kadangi inventorinė byla turėjo būti daroma visam pastatui. Todėl buvo daroma viso pastato inventorinė byla, pagal kurią paskui kiekvienas turėjo pasidaryti savo patalpos inventorinę bylą atskirai. Ar kiti žinojo, kad iš pagrindinės bylos reikia pasidaryti atskirą bylą savo patalpai ji nežino, tačiau girdėjo, kad P. S. nedavė pagrindinės inventorizacinės bylos kitiems pajininkams, kadangi ji savo lėšomis apmokėjo už ją, kiti savo lėšomis neprisidėjo. P. S. buvo paskirtos trys patalpos. Nežino, kaip ji galėjo viską parduoti. Visi turėjo priėmimo perdavimo aktus. Parodė, kad jos vyras dirbo agrarinėje tarnyboje, jis žinojo apie patalpų skirstymą pajininkams, nes pats pasirašė ant priėmimo perdavimo aktų, jis žinojo, kad mechaninės dirbtuvės priklauso ne vienam asmeniui.

Liudytojas J. O. parodė, kad būdamas agrarinės tarnybos viršininkas, nesprendė dėl patalpų, sprendė bendrovės valdyba dėl statinių paskirstymo. Valdybos nutarimu buvo paskirstytos patalpos įvairiuose statiniuose, buvo surašyti aktai, o agrarinė tarnyba juos tvirtindavo, nepasilikdavo dokumentų nuorašų. Pagal valdybos protokolus patikrindavo, kiek pajininkui priklauso patalpų. Nežino ir negirdėjo, kad P. S. priklausytų visas statinys. Pagal protokolą statinys buvo išdalintas keliems asmenims. Nežino, kaip P. S. galėjo atitekti visos patalpos. Girdėjo, kad P. S. tarėsi su kitais dėl patalpų, kad ji padarys statinio inventorinę bylą. Pasirašė ant prašymo P. S. leisti įregistruoti statinį registre. Manė, kad P. S. įregistruos statinį savo vardu, o paskui su kitais atsidalins patalpas.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ narys, gavo turto. Žino, kad mechaninės dirbtuvės buvo perduotos kitiems žmonėms: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)i, (duomenys neskelbtini)ui, (duomenys neskelbtini), kaip pajininkams. S. buvo paskirta kontora. Š. buvo paskirta stalių dirbtuvės. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kalvė. Paskui patalpos buvo parduotos. Dabar patalpas valdo M. ir B..

Liudytojas P. R. parodė, kad buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ narys, gavo turto. Mechaninės dirbtuvės buvo bendrovės turtas, jos buvo paskirstytos: kontora buvo paskirta Surpliams, stalių dirbtuvės Šniepiui, didelis garažas Nasčiui, garažai Krugeliui ir (duomenys neskelbtini)i, kalvė P. S. patalpas sudarė du kambariai. Nežino, kam dabar priklauso patalpos, per ilgą laiką keitėsi savininkai. Visi turėjo savo patalpas, (duomenys neskelbtini) priklausė kontora.

Atsakovė S. U. ir M. G. bei L. B., atstovaujami advokato Vitalijaus Katėno, prašo taikyti 3 metų ir 10 metų ieškinio senaties terminus ieškovų ieškinyje nurodytiems reikalavimams ir tuo pagrindu juos atmesti, Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ieškinio dalyje dėl 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo pripažinimo negaliojančiu ir toje dalyje atmesti ieškinį.

Iš nurodytos pastato vertės ir pavadinimo aišku, kad P. S. buvo perduotos 49.83 kv.m. administracinės patalpos, bet ne visos mechaninės dirbtuvės. Tačiau vėliau Šilutės rajono Saugų agrarinės reformos tarnybos viršininko J. O. rašte Šilutės rajono savivaldybei jau prašoma leisti P. S. įregistruoti ne tik administracines patalpas, kurios nurodytos kaip kontora, tačiau ir mechanines dirbtuves, kurių plotas 558,16 kv.m. Tokiu būdu, P. S. įregistruoti mechanines dirbtuves buvo leista be jokio pagrindo, paprasčiausiai nurodžius šias patalpas prašyme, nepatikrinus dokumentų apie jos nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves. Taip priimant 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ buvo pažeistas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“. Šio nutarimo 2.2.1 p. numatė, kad nuosavybės teisės į statinius turėjo būti registruojamos, patikrinus nuosavybės teises į statinius patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju, to padaryta nebuvo, nors dokumentai, patvirtinantys mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės r., perdavimą kitiems asmenims, o ne P. S., buvo Šilutės rajono savivaldybės archyve. Kad P. S. neteisėtai ir be jokio pagrindo įregistravo nuosavybės teises į mechanines dirbtuves, patvirtina ir tai, kad nei ji, nei vėliau R. K. G. šių patalpų nevaldė, jomis nesirūpino, ieškovams jokių pretenzijų nereiškė. P. S., o vėliau R. K. G. faktiškai valdė, tai yra gyveno tik patalpose, kurias ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jai pardavė už išmokas, t. y. administracines patalpas, kurių dydis 49,83 kv.m.

Atrsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610 ir jo priedas yra iš dalies yra neteisėti, dalyje dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, 558,16 kv. m ploto, esančias Šilutės r., Saugų sen., (duomenys neskelbtini), todėl ši potvarkio dalis panaikintina (CPK 178 str.).

Nors ieškovai nurodo, kad nuo pat šių patalpų įsigijimo laiko jie šias patalpas valdė kaip savo nuosavybę, į jas jiems niekas jokių pretenzijų nereiškė, šias patalpas prižiūrėjo, sudarė sutartis dėl elektros tiekimo į jas, mokėjo už elektrą, tačiau tai neįrodo, kad tai buvo jų nuosavybė.