Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.3; 2.6.20.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

2021 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Verslo balansas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-239-1025/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Verslo balansas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“ dėl netesybų priteisimo ir pagal atsakovės akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Verslo balansas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo pripažinimo niekine.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir žodinio bylos proceso

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina apklausti liudytoją R. G., kuris paliudytų bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės reikalavimu priteisti netesybas, t. y. kad susitarimu dėl netesybų buvo aptartas kompensacijos mokėjimas ieškovei už prieš sutarties pasirašymą atliktus darbus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką – prašymą priteisti netesybas, o ne nuostolius, kurių egzistavimą ieškovė grindžia minėto liudytojo parodymais, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paminėto liudytojo parodymai galbūt būtų reikšmingi sprendžiant dėl nuostolių ieškovei atlyginimo. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo ir tenkintas priešieškinis dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 134/2017 04 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, nurodytas Sutarties 1 priede, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš du mėnesius, jeigu sutartis nutraukiama iki 2021 m. gruodžio 31 d., o atsakovė tokiu atveju turi sumokėti 12 000 Eur plius PVM netesybas. 2019 m. lapkričio 21 d. ieškovė buvo informuota apie tai, kad atsakovė pageidauja nutraukti Sutartį. Ieškovė tam neprieštaravo ir 2019-11-25 išsiuntė Sutarties nutraukimo projektą bei sąskaitą netesyboms pagal Sutarties 7.2 punktą sumokėti. Atsakovė susitarimo dėl Sutarties nutraukimo nepasirašė, tačiau informavo, kad sutinka nutraukti Sutartį, kai ieškovė paruoš atsakovės 2019 m. balansą. Po šių veiksmų ieškovei buvo panaikinta prieiga prie atsakovės banko sąskaitų ir ieškovė 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimu informuota, kad dėl klausimų, susijusių su atsakovės buhalterine apskaita, ieškovė turi kreiptis į šių paslaugų teikėją UAB „Saurida“. Ieškovė kitą dieną kreipėsi į UAB „Saurida“ įgaliotą asmenį ir nurodė, kad dėl jai panaikintos prieigos prie banko sąskaitų keičiasi ieškovės paslaugų atsakovei pobūdis, atsiranda papildomų darbų, dėl to reikia aptarti, kokie atsakovės poreikiai, atliekamų darbų terminai ir kaina. Į šį ieškovės paklausimą atsakovė neatsakė. Ieškovė, vykdydama sutartį, 2019 m. gruodžio 20 d. išsiuntė atsakovei išankstinę sąskaitą už 2020 m. sausio mėn., mokėjimo per 3 dienas negavo ir informavo atsakovę, kad negavusi mokėjimo turės sustabdyti paslaugų teikimą. Atsakovė sąskaitą už 2020 m. sausio mėn. apmokėjo 2020 m. sausio 13 d. Kitą dieną ieškovė atnaujino Sutarties vykdymą ir 2020 m. sausio 20 d. išsiuntė atsakovei avansinę sąskaitą už 2020 m. vasario mėn., o negavusi mokėjimo pagal vasario mėn. avansinę sąskaitą, 2020 m. sausio 29 d. informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. vasario 5 d. stabdys sutarties vykdymą. 2020 m. vasario 6 d. ieškovė dar kartą priminė atsakovei, kad ji ne tik vėluoja apmokėti avansinę 2020 m. sąskaitą, bet ir nepateikia 2019 m. apskaitai sutvarkyti reikalingų dokumentų. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo, dokumentų Sutarčiai vykdyti neteikė, pareikalavo iš ieškovės pateikti 2019 m atsakovės dokumentus. Ieškovė 2020 m. vasario 24 d. pranešė atsakovei, kad nutraukia sutartį, ir pareikalavo sumokėti netesybas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės netinkamu sutarties vykdymu ir jos nutraukimu

12. Ieškovė teigė, kad ji turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir prašyti netesybų, o atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti Sutarties nutraukimą ieškovės iniciatyva neteisėtu ir pripažinti Sutarties 7.2 punktą, kuriuo sutarta dėl 12 000 Eur plius PVM netesybų mokėjimo, jeigu sutartis nutraukiama iki 2021-12-31, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl to neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai, nes nenustatyta, kad atsakovė padarė esminius sutarties pažeidimus.

13. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje konkrečioje sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais bei atvejais. Sutarties nutraukimas pagal favor contractus (sutarties naudai) principą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatymo nustatytas ir faktinis pagrindas, nes sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Teisėjų kolegijai vertinant, ar apeliantė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, ar, priešingai, teisinga yra būtent pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, aktualios tiek šalių sutarties sąlygos, reglamentuojančios vienašalį sutarties nutraukimą, tiek CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti pagrindai nutraukti sutartį ir sutarčių nutraukimo taisyklės.

14. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Detalizuodamas, koks pažeidimas laikomas esminiu, įstatymo leidėjas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodė, kad: pirma, nepakanka vien fakto, jog nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, papildomai turi būti konstatuota, kad kita šalis numatė ar galėjo protingai numatyti tokį rezultatą; antra, pagal sutarties esmę griežtas prievolės laikymasis turi turėti esminę reikšmę; trečia, prievolės neįvykdymą nulėmė tyčia ar didelis neatsargumas; ketvirta, neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; penkta, sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

15. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad atsakovė po to, kai 2019 m. lapkričio 21 d. informavo ieškovę, kad pageidauja nutraukti sutartį, ir buvo pradėtas derinti sutarties nutraukimo projektas, panaikino ieškovei prieigą prie banko sąskaitų, dėl to pasikeitė ieškovės darbų pobūdis ir apimtys, atsirado papildomų darbų, išaugo laiko sąnaudos, nes dalis darbų nebegalėjo būti atliekama automatizuotai, nors šalys sutarties priede „Atmintinė“ buvo sutarusios, kad atsakovė suteikia prieigą prie banko sąskaitų tam, kad būtų atlikta banko dokumentų apskaita. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tai nėra esminė sutarties sąlyga, todėl prieigos prie banko sąskaitos panaikinimas nėra esminis pažeidimas, tačiau kartu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl prieigos panaikinimo ieškovės darbo laiko kaštai, finansinės išlaidos padidėja, nes visa tai galima padaryti rankiniu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apsunkinimai, papildomos laiko ir lėšų sąnaudos bei kiti toliau išvardinti atsakovės veiksmai nepagrįstai nelaikyti esminiu sutarties pažeidimu (CPK 185 straipsnis).

16. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė po ketinimo nutraukti sutartį taip pat nebeteikė buhalterinės apskaitos dokumentų (2019 m. duomenų), kuriuos įsipareigojo teikti pagal Sutarties 4 punktą. Atsakovė šių reikalavimų nevykdė ir po to, kai ieškovė paprašė pakartotinai pateikti reikiamus dokumentus, kad ji galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taigi ieškovė nepriėmė skuboto sprendimo dėl sutarties nutraukimo, o pakartotinai prašydavo atsakovės vykdyti sutartį ir pateikti trūkstamus dokumentus, būtinus tinkamam apskaitos tvarkymui. Vien tai, kad atsakovė nepateikė tik dalies dokumentų ir tik maždaug mėnesį laiko, nesuponuoja išvados, kad toks pažeidimas yra mažareikšmis, ypač įvertinus staiga atsiradusių Sutarties pažeidimų kontekstą. Be to, tai, kad atsakovė panaikino prieigą prie banko sąskaitų, nepateikė reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų, galiojant Sutarčiai, atsakovė po ketinimų nutraukti sutartį laiku pagal Sutartyje nustatytus terminus nebeapmokėdavo ir avansinių sąskaitų, t. y. vėlavo apmokėti avansines 2020 m. sausio ir vasario mėn. sąskaitas atitinkamai 13 d. ir 24 d., pirmosios instancijos teismas laikė neesminiais pažeidimais, trukusiais neilgą laiką, tuo labiau kad šalis siejo ilgalaikiai, trejus metus trukę santykiai, o ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad sąskaitos nebus apmokėtos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu. Atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė iki jos 2019 m. lapkričio 21 d. išreikšto pageidavimo nutraukti paslaugų sutartį būtų vėlavusi apmokėti jai pateikiamas avansines sąskaitas, į tai, kad paslaugoms teikti būtinus duomenis ieškovei iki tol pateikdavo laiku, įvertinus kontekstą, jog Sutarties netinkamas vykdymas prasidėjo po to, kai ieškovė buvo informuota, kad atsakovė ketina nutraukti sutartį, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovės daromi pažeidimai buvo esminiai, sudarę pagrįstas prielaidas manyti, jog atsakovė tinkamai Sutarties nebevykdys ir dėl to ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

17. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad, Klientui (atsakovei) nepateikus reikalingų duomenų ir informacijos ar nepateikus jos nurodytais terminais, Vykdytojas (ieškovė) turi teisę sustabdyti Sutarties vykdymą. Klientui ilgiau kaip 15 dienų po Sutarties sustabdymo neteikiant Vykdytojui duomenų (informacijos ir dokumentų), Vykdytojas turi teisę reikalauti iš Kliento sumokėti už visą iki tol faktiškai atliktą darbą ir faktiškai suteiktas paslaugas ir (arba) nutraukti sutartį. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad, Klientui vėluojant atsiskaityti 5 kalendorines dienas po termino sąskaitai apmokėti pabaigos, Vykdytojas turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą iki tinkamo atsiskaitymo. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad, per 10 dienų nuo Sutarties vykdymo sustabdymo dėl laiku neapmokėtos sąskaitos neapmokėjus pateiktos sąskaitos, Vykdytojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys sutartyje susitarė, kad dėl reikiamų buhalterinių dokumentų nustatytais terminais nepateikimo ir vėlavimo apmokėti sąskaitas ieškovė turi teisę stabdyti Sutarties vykdymą, o nepašalinus pažeidimų (per 15 dienų po sustabdymo nepateikus reikiamų dokumentų arba per 10 dienų po sustabdymo neapmokėjus sąskaitos), ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šių Sutarties punktų vykdymas turėjo ieškovei esminę reikšmę, tuo labiau, kad šalys buvo sutarusios, kad šie pažeidimai yra pagrindas ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį (CPK 185 straipsnis).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vienašalis sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu, nes ieškovė nepranešė apie jį prieš 2 mėnesius, kaip taip numatyta Sutarties 7.2 punkte. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta - sutarties 7.2 punkte numatyta, kad bet kuri šalis gali nutraukti sutartį apie sutarties nutraukimą raštu įspėjusi antrąją šalį prieš 2 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant šią Sutarties nuostatą su Sutarties 4.5 ir 5.5 punktuose įtvirtintais Sutarties nutraukimo pagrindais darytina išvada, kad dviejų mėnesių įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas taikomas tais atvejais, kai sutartis nutraukiama ne dėl konkrečių pažeidimų, o tiesiog vienai iš Sutarties šalių pasinaudojus teise nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Šiuo atveju sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės padarytų esminių pažeidimų, kuriems esant šalys sutarė dėl trumpesnių terminų, dėl to dviejų mėnesių termino nesilaikymas nedaro Sutarties nutraukimo neteisėto, tuo labiau, kad ieškovė nutraukė Sutartį laikydamasi 4.5 ir 5.5 punktuose nurodytų terminų ir tvarkos.

19. CK 6.721 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovės padaryti Sutarties pažeidimai buvo esminiai ir dėl to ieškovė turėjo svarbias priežastis nutraukti paslaugų sutartį, pripažintina, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, naikintina, dėl šio priešieškinio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas ir šis priešieškinio reikalavimas netenkintinas.

Dėl Sutarties 7.2 punkto, numatančio atsakovės pareigą mokėti netesybas nutraukus sutartį, prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms

21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė.

22. Nagrinėjamos bylos šalių Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad už sutarties nutraukimą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Užsakovas turi sumokėti Vykdytojui 12 000 Eur plius PVM netesybas. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra ginčo, jog tai standartinė sutartis, kurią ruošė ieškovė, dėl to tokiais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nutarties 21 punkte paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles, į ginčijamos sąlygos lingvistinę konstrukciją, darytina išvada, kad šalys susitarė, kad atsakovė mokės netesybas ne už sutarties pažeidimą, kokia ir yra tikroji netesybų paskirtis (CK 6.71 straipsnis), o dėl to, kad sutartis nebūtų nutraukta anksčiau nurodyto termino, be to, ir pati ieškovė teigė, kad ši suma yra ir jos minimalūs nuostoliai (netesybos), kurių jai, kaip kreditorei, nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 7.2 punkte esantis susitarimas, pagal kurį 12 000 Eur suma mokama nepaisant to, ar sutartis nutraukta po mėnesio, ar po trijų metų, yra akivaizdus susitarimas dėl baudinių netesybų.

23. Konstatavus, kad šalys ginčijama Sutarties nuostata susitarė dėl netesybų mokėjimo, spręstina, ar toks susitarimas buvo galimas. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadinasi, paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyviu reguliavimu, kuriuo neįtvirtinta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, klientas apsaugomas nuo didelių neigiamų turtinių pasekmių, taip sudarant realią galimybę klientui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020).

24. Atsižvelgdama į nutarties 20–23 punktuose nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutarties 7.2 punkto dalį dėl atsakovės pareigos mokėti netesybas pripažino prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl to negaliojančia. Pripažinus sutarties nuostatą dėl netesybų mokėjimo negaliojančia, nėra pagrindo spręsti dėl netesybų priteisimo ieškovei iš atsakovės.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nuostata dėl netesybų mokėjimo buvo sutarta už paruošiamųjų darbų atsakovei atlikimą ir kad ji atliko darbų už 34 793,79 Eur, o ši darbų kaina buvo įskaičiuota į mėnesinę 5 300 Eur Sutarties kainą, taip pat nurodo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti atsakovės generalinio direktoriaus pavaduotojas R. G., kurį prašo apklausti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovė prašė priteisti 12 000 Eur plius PVM kaip netesybas. Konstatavus, kad susitarimas dėl netesybų šiuo atveju nebuvo galimas, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, toks reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.

26. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

28. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).

29. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

30. Ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad prašoma priteisti suma yra ir jos faktiškai turėtos išlaidos iki Sutarties pasirašymo, kurių suma yra 34 793,79 Eur, ieškinyje reikalavimo dėl atlyginimo už faktiškai suteiktas paslaugas ir kitas protingas išlaidas (nuostolių atlyginimo) nereiškė ir jų dydžio neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovės teismui 2020 m. gegužės 11 d. pareikštą ieškinį ir jame nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 178 straipsnis, CK 6.721 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškovė gali prašyti apklausti liudytoją, kuris, jos teigimu, patvirtintų aplinkybes, susijusias su Sutarties kainos nustatymu ir ieškovės prieš sutarties pasirašymą turėtų išlaidų įtraukimą į Sutarties kainą. Ieškovės reikalavimo dėl 12 000,00 Eur plius PVM netesybų priteisimo iš atsakovės atmetimas neatima iš ieškovės teisės kreiptis su ieškiniu dėl atlyginimo už faktiškai suteiktas paslaugas ir kitų protingų išlaidų (nuostolių) atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad sutarties nutraukimas neteisėtas, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – priešieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir atitinkamai priteisė atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje buvo pareiškė du reikalavimus – pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir pripažinti sutarties nuostatą dėl netesybų mokėjimo negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kitas sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys bei tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl sutarties nuostatos dėl netesybų pripažinimo negaliojančia, paliko nepakeistas. Taigi atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 50 proc., ieškovės atmesti visiškai.

33. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3 274,20 Eur išlaidų (3 049,20 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 225 Eur žyminio mokesčio išlaidos). Atmetus ieškinį ir patenkinus 50 proc. priešieškinio reikalavimų, tai yra, patenkinus 75 proc. atsakovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 455,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

34. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 609,30 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 327 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas. Ieškovės ieškinys atmestas, atsakovės priešieškinis tenkintas 50 proc. Dėl to proporcingai atmestų atsakovės priešieškinio reikalavimo daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 25 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų 484,08 pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Priešpriešines sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 971,57 Eur (2 455,65 Eur – 484,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą sprendimą ir tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį, taigi iš viso pareikšti trys reikalavimai (dėl vieno ieškinio reikalavimo ir dėl dviejų priešieškinio reikalavimų). Apeliacinės instancijos teismas patenkino apeliacinį skundą iš dalies ir atmetė vieną iš dviejų priešieškinio reikalavimų, taip pat netenkino apeliacinio skundo dėl ieškinio reikalavimų, taigi patenkinta 25 proc. ieškovės apeliacinio skundo, atmesta 75 proc. Šalims proporcingai patenkintų apeliacinių skundų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nors jos ir būtų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 004,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (677,60 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 327,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos). Ieškovei iš atsakovės priteistina 251,15 Eur (1 004,60 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38. Atsakovė patyrė 1 452,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei proporcingai atmestų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 1 089,00 Eur (1 452 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

39. Priešpriešines sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovei priteistina 837,85 Eur (1089,00 Eur – 215,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas neteisėtu ieškovės MB „Verslo balansas“ atliktas 2017 m. balandžio 26 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 134/2017 04 nutraukimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės AB „Suskystintos dujos“ priešieškinio reikalavimą dėl 2017 m. balandžio 26 d. buhalterinės apskaitos sutarties NR. 134/2017 04 nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2021 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės MB „Verslo balansas“ ieškinį atmesti.

Atsakovės AB „Suskystintos dujos“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2017 m. balandžio 26 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 134/2017 04 7.2 punkto dalį „Jeigu sutartis nutraukiama iki 2021 metų gruodžio 31 dienos, Užsakovas turi sumokėti Vykdytojui netesybas 12000 (dvylika tūkstančių eurų) plius PVM.“ niekine ir negaliojančia.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei AB „Suskystintos dujos“ iš ieškovės MB „Verslo balansas“ 1 971,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti atsakovei AB „Suskystintos dujos“ iš ieškovės MB „Verslo balansas“ 837,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.