Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.2.; 1.3.2.7.1.; 1.3.3.6.; 1.3.5.3.2.; 1.3.9.2.1.; 1.3.9.2.2.; 3.3.1.21.

2016 m. rugsėjo 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičius, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) gimnazijai dėl darbo ginčių komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. DGKC-1274 sprendimą kaip neteisėtą, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį: priteisti ieškovei 1000 eurų turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovė nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose 0,25 etato. Ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovė neteisingai sustato grafikus, nustatydama pagal grafiką ieškovei dirbti dienos metu poilsio ir švenčių dienomis, dėl ko ieškovė gauna mažesnį darbo užmokestį. Prašė priteisti jai neapskaičiuotą sumą, kurią sudaro atlyginimo už darbą dalis, kurią ji būtų gavusi laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01, jei visas jos darbas naktinės (duomenys neskelbtini) pareigose būtų buvęs apmokamas kaip naktinis darbas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės S. D. ieškinį dalyje dėl Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. DGKC-1274 sprendimo panaikinimo atmetė, ieškinį dalyje dėl 1000 eurų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu, iš ieškovės S. D. priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) gimnazijai 600,00 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, kad 2015-09-14 darbo sutartyje nėra susitarimo dėl papildomo darbo dirbti ieškovei (duomenys neskelbtini) darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis. Tokių sąlygų šalys darbo sutartyje neaptarė, taigi, ieškovė šio darbo dirbti neprivalėjo, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovė šį darbą dirbtų. Teismas pripažino, kad nors šalys nevykdė pareigos susitarti darbo sutartyje dėl papildomo darbo, toks jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovė faktiškai atliko jai pavestą darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01 dienos metu poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., gavo už atliktą darbą darbo užmokestį, nors turėjo teisę atsisakyti dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą, informuoti darbdavį, kad dėl tokio darbo nėra susitarusi, nesutarimo neišsprendus galėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovė, atsisakydama už atliktą darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. sumokėti ieškovei kaip už darbą nakties metu, pažeidė darbo sutartį, Darbo kodekso nuostatas ir ieškovės, kaip darbuotojos teises, yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažinti atsakovę piktnaudžiavus teise, priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1727,32 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos ieškovės naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovė dėl atsakovės piktnaudžiavimo, išnaudojimo, žeminimo, diskriminavimo patyrė neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sirgo, paskirtas nuolatinis gydymas, kviesta greitoji pagalba, todėl mano, kad įrodė patirtą 1727,32 Eur neturtinę žalą.

Ieškovė teismo posėdyje prašė teismo įpareigoti atsakovę paskaičiuoti ieškovės patirtą turtinę žalą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01. Darbo sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) darbą pas atsakovę, o atsakovė įsipareigojo suteikti tinkamas darbo sąlygas, t. y. užtikrinti darbo krūvį 0,25 etato ribose, o to nepadarius atsakovė turi mokėti kaip už prastovą dėl darbdavio kaltės. Atsakovė nesuteikė sutarto darbo laiko: už 2013 m. sausio – gruodžio mėn. – 152 val. x 6,06 Lt = 921,12 Lt, už 2014 m. sausio – gruodžio mėn. – 144 val. x 6,06 Lt = 872,64 Lt, už 2015 m. sausio – 2015 m. gruodžio mėn. – 166 val. x 1,82 Eur = 302,12 Eur.

Atsakovė, ieškovei skirdama papildomą darbą, nenumatytą sutartyje, poilsio dienomis nuo 7 val. iki 19 val., privalėjo mokėti ne mažiau kaip dvigubą sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Atsakovė sumokėjo ieškovei tik vieną minimalų valandinį užmokestį už 2013 m. sausio – gruodžio mėn. – 180 val. x 6,06 Lt = 1090,80 Lt,, už 2014 m. sausio – gruodžio mėn. – 180 val. x 6,06 Lt = 1090,80 Lt,, už 2015 m. sausio – 2015 m. gruodžio mėn. – 156 val. x 6,06 Lt = 283,92 Eur.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui kelia visiškai naujus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinis skundas, ar bent jau jo dalis dėl 1727,32 eurų neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, yra neteisėta.

Skunde reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo keliamas visiškai kitu faktiniu pagrindu, t. y. ne dėl gauto mažesnio darbo užmokesčio faktiškai dirbus dienos metu, bet dėl priverstinės prastovos ir dėl dirbto papildomo darbo apmokėjimo dvigubu tarifu. Todėl atsakovė yra įsitikinusi, jog apeliantė šiuo skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl negauto darbo užmokesčio, susijusio su naktinio ir dieninio darbo apmokestinimo skirtumu, kas iš esmės ir buvo vienintelis ieškovės skundo darbo ginčų komisijai, o vėliau ir Šiaulių apylinkės teismui dalykas.

2016-05-18 vykusio teismo posėdžio metu apeliantė patikslino teismui, jog prašomas priteisti l000 eurų suma apima tiek turtinę, tiek ir jos patirtą neturtinę žalą. Tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokia prašomos priteisti pinigų sumos dalis skirtina konkrečios rūšies žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) pareigose ieškovė pradėjo dirbti 2012-03-02. Jos teigimu, teisė dirbti tik naktimis buvo pradėta pažeidinėti neužilgo po darbinių santykių pradžios. Tačiau į darbo ginčų komisiją ji kreipėsi tik 2016-01-01, reikšdama reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo už maksimalų trijų metų laikotarpį. Tai panašiau ne į pažeistų teisių gynimą, bet į bandymą piktnaudžiauti teise. Apeliantės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji nereiškė pretenzijų dėl budėjimo grafikų nei pačiam darbdaviui, nei darbų organizavimą prižiūrinčioms valstybinėms institucijoms, nei profesinei sąjungai. Ieškovė nebekalba apie neteisėtą naktinio darbo pakeitimą darbu dieną. Šiuo metu ji jau bando įrodyti apeliacinės instancijos teismui, jog ji dirbo papildomą darbą ir tuo pačiu buvo priverstinėje prastovoje dėl darbdavio kaltės. Nors iki šiol buvo visu šimtu procentų įsitikinusi, kad darbdavys neteisėtai pakeitė darbą naktimis į darbą dienomis. O vienintelis tokių permainų paaiškinimas - finansinė nauda, kuri matyti iš apeliantės skunde pateikto paskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovė S. D. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią S. D. priimama dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose 0,25, (duomenys neskelbtini) pareigose 0,5 etato, darbo trukmė (duomenys neskelbtini) 20 val. per savaitę, (duomenys neskelbtini) - pagal patvirtintą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą, ši darbo sutartis įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. Nurodyta, kad darbuotoja pradėjo dirbti nuo 2012 m. kovo 2 d., S. D. darbo sutartį pasirašė 2015 m. rugsėjo 15 d. Darbo sutarties 1 priede nurodyta, kad pakeisti kai kurie sutarties punktai, tačiau esminės darbo sutarties sąlygos nepakeistos, ieškovė S. D. su pakeitimu susipažino ir pasirašė. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr.DGKS-2634 iš dalies tenkintas ieškovės S. D. ieškinys dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą, dirbtą ne pagal nustatytą grafiką 2014-09-15 - 2015-04-14 laikotarpiu. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016 m. kovo 17 d. sprendimu Nr.DGKS-1274, išnagrinėjusi šalių ginčą pagal ieškinį priteisti ieškovei S. D. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos priedą prie atlyginimo už atliktą darbą nuo 19 val. iki 22 val. ir nuo 6 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. kaip už darbą naktį laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01, ieškinį atmetė.

Vadovaujantis 2016 metų vasario ir kovo mėnesio darbo grafikais, ieškovei S. D. reikėjo dirbti 2016 m. vasario 28 d. (sekmadienį 15.00-17.00 val.) ir 2016 m. kovo mėn. 28 d., šventinę dieną (13.00-19.00 val.). Iš Darbo ginčų komisijos byloje Nr. Nr.APS-110-3037/2016 pateiktų (duomenys neskelbtini) gimnazijos darbo grafikų matyti, kad ieškovė S. D. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01 dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tiek nakties metu (nuo 19 val. iki 7 val.), tiek dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.), atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, jai buvo mokamas darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė sąvokų ,,darbas nakties metu“ ir ,,naktinis darbas“ aiškinimą, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo minėtų sąvokų aiškinimu, pakartotinai šių sąvokų neanalizuoja.

Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiami aplinkybe, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija nesilaikė Darbo sutarties sąlygų ir šalių sutarto (duomenys neskelbtini) darbo, pavesdavo ieškovei S. D. dirbti (duomenys neskelbtini) darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., dėl to ieškovė gavo mažesnį darbo užmokestį, nei būtų gavusi dirbdama tik naktį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai neapskaičiuotą ir nekonkrečią sumą: atlyginimo už darbą dalį, kurį būtų gavusi laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01, jei visas jos darbas (duomenys neskelbtini) pareigose būtų buvęs apmokamas kaip naktinis darbas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio sumą – 1000 Eur dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės S. D. apeliacinio skundo matyti, kad ji kelia naujus reikalavimus, t. y. tokius, kurių nebuvo kėlusi pirmosios instancijos teisme: reikalavimas dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės (821,62 Eur), reikalavimas dėl papildomo darbo nedarbo bei švenčių dienomis apmokėjimo dvigubai (905,70 Eur). Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nebuvo pateikusi jokio turtinės žalos paskaičiavimo, kas reiškia, kad šie skaičiavimai negali būti nagrinėjamo apeliacinės instancijos teisme, kadangi jie nenagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kaip teisingai nurodo atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija, apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo keliamas visiškai kitu faktiniu pagrindu, t. y. ne dėl gauto mažesnio darbo užmokesčio faktiškai dirbus dienos metu, bet dėl priverstinės prastovos ir dėl dirbto papildomo darbo apmokėjimo dvigubu tarifu. Teisėjų kolegija šių ieškovės reikalavimų taip pat nenagrinėja, nes jie nenagrinėti pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ji iki apeliacinio skundo padavimo netvirtino, kad dirbdama dienomis ji dirba papildomą darbą ar dirbdama papildomą darbą negauna pagrindinio darbo krūvio, kas laikytina prastova ne dėl darbuoto kaltės. Ieškovė iki pat apeliacinio skundo padavimo laikėsi pozicijos, jog sudarinėdamas darbo grafikus darbdavys neteisėtai keitė darbo sutarties sąlygas, naktinį darbą keisdamas dieniniu, dėl ko ji turėjo finansinių nuostolių.

CPK 412 straipsnio 1 dalis numato, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 ir 299 straipsnius, todėl teisėjų kolegija jų pakartotinai neaptaria.

Kadangi teisėjų kolegija nenagrinėja ieškovės naujai pateiktų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui, kurie nebuvo nagrinėti skundžiamame teismo sprendime, pasisakoma tik dėl pirmosios instancijos teisme keltų reikalavimų pagrįstumo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, nedetalizavo iš ko šis reikalavimas susideda. Iš ieškinio turinio matyti, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas susijęs su ieškovės darbine veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio dalį dėl 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtą, nes ieškovė tokio reikalavimo nekėlė Darbo ginčų komisijoje, todėl laikytina, kad nepasinaudojo privaloma ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Nepaisant to, kad ieškovės S. D. apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję vien su naujai keliamais reikalavimais, atsižvelgiant į tai, kad ji prašo panaikinti visą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą, o ne jo dalį, teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ieškovės argumento, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija nesilaikė Darbo sutarties sąlygų ir šalių sutarto naktinio (duomenys neskelbtini) darbo, pavesdavo ieškovei S. D. dirbti (duomenys neskelbtini) darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., dėl to ieškovė gavo mažesnį darbo užmokestį, nei būtų gavusi dirbdama tik naktį, vertinimo.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartyje nėra susitarimo dėl papildomo darbo dirbti ieškovei (duomenys neskelbtini) darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl papildomo darbo. Šalių susitarimą patvirtina tai, kad ieškovė S. D. faktiškai atliko jai pavestą darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01 dienos metu poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., gavo už atliktą darbą darbo užmokestį, nors turėjo teisę atsisakyti dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl budėjimo grafikų nei pačiai atsakovei, nei valstybinėms institucijoms, tokiu savo elgesiu išreikšdama pritarimą dėl budėjimo grafikų. Kadangi ieškovė atliko papildomą darbą, pretenzijų dėl grafikų niekam nereiškė, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė neturėjo ieškovei sumokėti už atliktą darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. kaip už darbą nakties metu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. D. darbo sąlygų pakeitimo“ pakeitė 1.2 punktą, vietoje naktinio (duomenys neskelbtini) pareigų įrašant (duomenys neskelbtini). Iš šio įsakymo matyti, kad buvo įtvirtinti faktiniai darbo santykiai nuo 2013 m. sausio mėnesio iki pat šio pakeitimo dienos. Apeliantės teiginiai dėl teisių pažeidimo nepagrįsti, nes DK 193 str. numato darbo užmokesčio apmokėjimą padidintu 1,5 karto tarifu, tik už faktiškai kalendoriniu nakties laiku t.y. nuo 22 val. iki 6 val. atliktą darbą, todėl pažymėtina, kad darbo sutartimi sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos bei vykdytas darbo apmokėjimas rodo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl apmokėjimo už darbą dienos metu didesniu tarifu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, šios išlaidos atsakovės naudai iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.