Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovei Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys dalyje dėl Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. DGKC-1274 sprendimo panaikinimo atmestinas.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus bylos Nr.(duomenys neskelbtini)3037/2016, nustatyta, kad 2016-03-17 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-03-17 priėmė sprendimą Nr.DGKS-1274, kuriuo, išnagrinėjusi šalių ginčą pagal ieškinį priteisti ieškovei S. D. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priedą prie atlyginimo už atliktą darbą nuo 19 val. iki 22 val. ir nuo 6 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. kaip už darbą naktį laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01, ieškinį atmetė (6-7, 17-19 b.l.). 2015-09-14 atsakovė su ieškove sudarė darbo sutartį Nr. DS-315, pagal kurią S. D. priimama dirbti naktinio sargo pareigose 0,25, valytojos pareigose 0,5 etato, darbo trukmė valytojai 20 val. per savaitę, naktiniam sargui-pagal patvirtintą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą, nurodyta, kad darbuotoja pradėjo dirbti nuo 2012-03-02, o ši darbo sutartis įsigaliojo nuo 2015-09-14, S. D. darbo sutartį pasirašė 2015-09-15, darbo sutarties 1 priede nurodoma, kad pakeisti kai kurie sutarties punktai, tačiau esminės darbo sutarties sąlygos nepakeistos, S. D. su pakeitimu susipažino ir pasirašė (13-15 b.l.). 2015-06-23 sprendimu Nr.DGKS-2634 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija iš dalies tenkino ieškovės S. D. ieškinį dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą, dirbtą ne pagal nustatytą grafiką 2014-09-15—2015-04-14 laikotarpiu (36-40 b.l.). Pagal 2016 metų vasario ir kovo mėnesio darbo grafikus ieškovei reikėjo dirbti 2016 m. vasario 28 d.- sekmadienį- 15.00-17.00 val. ir 2016 m. kovo mėn. 28 d. – šventinę dieną- 13.00-19.00 val.

Iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2013-08-30 įsakymu patvirtintų Meškuičių gimnazijos vidaus darbo tvarkos organizavimo taisyklių 10.2 punkte (Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus bylos Nr.(duomenys neskelbtini)3037/2016, 56-65 b. l.) nustatyta, kad sargų darbo valandos(duomenys neskelbtini) gimnazijoje apima laiką nuo 19 val. iki 7 val. Sąvokos ,,darbas nakties metu“ ir ,,naktinis darbas“ aiškintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK). DK 154 str. 1 d. nustatyta, kad „nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „naktiniu laikomas darbas, jeigu trys valandos tenka naktį. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda“. Darbo ginčų komisijos byloje Nr. Nr.(duomenys neskelbtini)3037/2016 pateikti Meškuičių gimnazijos darbo grafikai (6-8, 17-53 b. l.) patvirtina, kad ieškovė S. D. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01 dirbo sargo pareigose (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tiek nakties metu (nuo 19 val. iki 7 val.), tiek dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.), atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, jai buvo mokamas darbo užmokestis (Darbo ginčų komisijos byla Nr.(duomenys neskelbtini)3037/2016, 66-106 b. l.). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesilaikė Darbo sutarties sąlygų ir šalia sutarto naktinio sargo darbo pavesdavo jai dirbti sargo darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., dėl to ieškovė gavo mažesnį darbo užmokestį, nei būtų gavusi dirbdama tik naktį.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2009-05-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-210/2009; 2010-03-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-125/2010). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais (DK 99 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, ją sudarydamas, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis aptartomis nuostatomis, darytina išvada, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties šalių parašais. Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje.

Pažymėtina, kad darbo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, yra ją sudariusių šalių valios išraiška. Įstatyme nustatyti darbo sutarčiai keliami reikalavimai neapriboja darbo sutarties šalių teisės susitarti dėl bet kokių papildomų sąlygų, kurios neprieštarauja teisės aktams ir kolektyvinių sutarčių nuostatoms. DK 114 str. 1 d. nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Būtinybė aptarti darbo sutartyje papildomas pareigas yra imperatyvi, taigi, tam, kad darbovietėje darbuotojas dirbtų papildomą darbą, susitarti dėl to sudarant papildomo darbo sutartį tampa sutarties šalių pareiga. DK 119 straipsnis draudžia darbdaviui reikalauti, išskyrus DK 120, 121, 122 straipsniuose numatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

Kaip nurodyta 2015-09-14 darbo sutarties 15 p., darbuotoja S. D. pradėjo dirbti 2012-03-02, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, įdarbinimas buvo įformintas gimnazijos direktoriaus įsakymu, S. D. teismo posėdyje patvirtino, kad ji žinojo, kad įdarbinama 0,25 etato naktinio sargo ir 0,5 etato valytojos pareigose. Minėtoje 2015-09-14 darbo sutartyje nėra susitarimo dėl papildomo darbo dirbti ieškovei sargo darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis. Tokių sąlygų šalys darbo sutartyje neaptarė, taigi, ieškovė šio darbo dirbti neprivalėjo, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovė šį darbą dirbtų. Tačiau teismas pripažįsta, kad nors šalys nevykdė pareigos susitarti darbo sutartyje dėl papildomo darbo, toks jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovė faktiškai atliko jai pavestą darbą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01 dienos metu poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., gavo už atliktą darbą darbo užmokestį, nors turėjo teisę atsisakyti dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą, informuoti darbdavį, kad dėl tokio darbo nėra susitarusi, nesutarimo neišsprendus galėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad darbdaviui pretenzijų nei raštu, nei žodžiu neteikė, darbo grafikai būdavo pakabinamai viešai visiems darbuotojams matomoje vietoje, ieškovė darbo grafike nurodytu laiku atvykdavo į darbą ir dirbo. Teismas daro išvadą, kad faktinių santykių pobūdis rodo buvus šalių susitarimą dėl papildomo darbo, nors jis ir nebuvo aptartas šalių Darbo sutartyje, ieškovė savo valia, realizuodama darbo savanoriškumo principą, atliko jai pavestą darbą, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, taip užtikrindama teisingo apmokėjimo už darbą principo (DK 2 str. 1 d. 6 p.) bei Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatų, kad žmogus turi gauti teisingą apmokėjimą už darbą, įgyvendinimą. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė, atsisakydama už atliktą darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. sumokėti ieškovei kaip už darbą nakties metu pažeidė darbo sutartį, Darbo kodekso nuostatas ir ieškovės, kaip darbuotojos teises yra nepagrįsti, ieškovė, sutikusi dirbti papildomą darbą, o atsakovė- darbo grafikuose nustatydama ieškovei papildomą darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., nesilaikė DK 114 str. 1 d., 119 str. nuostatų ir susitarimo dėl papildomo darbo neįtvirtino galiojančioje darbo sutartyje. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius 2016-03-29 priėmė įsakymą Nr.KT-36 D. S. D. darbo sąlygų pakeitimo, kuriame 1.2 punktas pakeistas ir vietoje naktinio sargo pareigų įrašyta „sargas“, taip šiuo sutarties pakeitimu įtvirtino faktinius darbo santykius, kurie buvo susiklostę ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio iki pat šio pakeitimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės S. D. ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. DGKC-1274 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškinys dalyje dėl 1000 eurų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

DK 287 str. 1 d. įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, t.y. dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 299 str. 2 d. nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.

Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės prašomą priteisti sumą sudaro reikalavimas dėl 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Pati ieškovė teismui negalėjo paaiškinti, iš ko šis reikalavimas susideda, teigė, kad jei teismas priteistų 100 eurų turtinės žalos, tai tada 900 eurų būtų neturtinė žala, tačiau iš viso reikalauja 1000 eurų žalos atlyginimui. Kadangi žalos atsiradimas, kaip nurodė ieškovė, yra susijęs su jos diskriminavimu darbe, laikytina, kad žalos atsiradimas susijęs su darbine veikla, todėl šis ginčas pirmiausia turėjo būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Kadangi ieškovė tokio reikalavimo darbo ginčų komisijoje nekėlė, ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, ieškovei išaiškintina, kad dėl šio reikalavimo pirmiausia turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais 600.00 euro (43-46 b.l.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes jos šioje byloje sudaro 3,24 euro, taigi tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 eurai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės S. D., a.k(duomenys neskelbtini) ieškinį dalyje dėl Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. DGKC-1274 sprendimo panaikinimo atmesti.

Ieškinį dalyje dėl 1000 eurų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Iš ieškovės S. D. priteisti atsakovei Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai, kodas 190058278, adresas Stoties g. 16, Meškuičiai, Šiaulių r., 600.00 eurų (šešis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.